Turbūt retai susimąstome, kas yra drąsa. Tiksliausiai būtų pasakyti, kad tai asmenybės arba charakterio bruožas, padedantis pasiekti kitas svarbias vertybes. Senovės Graikijos mąstytojo Sokrato nuomone, drąsa ryškiausiai matosi valstybinėje veikloje. Jeigu valstybė sugedusi, jos piliečių narsa vysta arba įgyja iškreiptas formas. Ar drąsos galima išmokti? Sokratas pastebėjo, kad ją galima savyje sustiprinti ir išugdyti kasdieną treniruojant. Svarbu, Sokrato nuomone, išlaikyti pusiausvyrą tarp kraštutinumų. Per daug narsos - įžūlumas ir bravūra. Permažai - bailumas. Pats baimės jausmas, kai kurie jo požymiai - kūno drebėjimas,...
Be galo aktuali tema. Kūrybinė drąsa - tai talentas. Talentas ir kūrybinė drąsa - sinonimai. Įsivaizduokime talentą be kūrybinės drąsos. Tai neįmanoma. Bet kame iš tiesų pasireiškia ta drąsa? Kas tai - gal uždraustos temos? Gal žodžiai? Idėjos? Mintys? Ir taip, ir ne. Yra drąsa ir drąsa. Yra skandalas ir skandalas. Įdėmiau pažvelgus, talentas - nedrąsus. Nejau tam, kad kvėpuotum, reikalinga drąsa? Jei jums skauda - rėkiate. Rėkiate, nepaisydami elgsenos „padorioje visuomenėje" taisyklių. Tai nejau tas riksmas - drąsa? Talentui visuomet skauda. Skausmo...
Ar yra tiesioginis ryšys tarp drąsos ir gyvenimo pasiekimų? Ryšys tiesioginis! Jei nuolat elgsimės taip, kaip esame įpratę, ribosime savo augimą, nes nevystysime naujų įpročių. O šiame pasaulyje galioja universalus dėsnis; jei tu neaugi, vadinasi mažėji - nes niekas nestovi vietoje. Dauguma žmonių susikuria įprastą aplinką, kurioje jaučiasi komfortiškai ir daro viską, kad ją išsaugoti. Kuo toliau, tuo prireikia daugiau drąsos, kad priimti pokyčius. Viskas pasaulyje nuolat kinta, vienintelis pastovus dalykas, tai pokyčiai. Tikroji drąsa - tai įprotis nuolat kurti ir priimti pokyčius....
"Romoje jau buvo naktis. Pusrūsyje įrengtame bute grupelė merginų, norėjusių gyventi Evangelija, linkėjo viena kitai labos nakties. Bet štai skambutis. Kas galėtų belstis tokią vėlyvą valandą? Tarpduryje vyriškis, apimtas didžiausios panikos ir nusiminimo - kitą dieną jį su šeima turėtų išmesti iš namų, nes neįstengė susimokėti nuomos. Merginos susižvalgė ir be žodžių sutarusios atidarė stalčių, kuriame laikė į vokus sudėtas savo algų santaupas, skirtas pragyvenimui bei mokesčiams už dujas, telefoną ir elektros paslaugas. Ilgai nesvarsčiusios merginos viską atidavė tam vyrui. Tą naktį jos...
R. Ališauskienės manymu, drąsa – viena iš lietuviams būdingų savybių. „Gyvename gan plokščioje žemėje, bet daug lietuvių veržiasi į kalnus, daug lietuvių renkasi pilotavimą arba kitokias gana ekstremalias sporto šakas ir mėgsta rizikuoti. Yra tautų, kurios žymiai atsargesnės arba, kaip sakoma, nelips ten, kur pavojinga. Lietuviai taip pat nebijo nežinomybės, nebijo išvažiuoti. Drąsūs žmonės yra emigrantai, nes jie savo problemas sprendžia ne visada žinodami, kur eina. Kalbėdami apie tai, kokias savybes vertina, drąsą lietuviai pažymi kaip pakankamai svarbią savybę“, – teigė sociologė. Lietuvos...
Neaiškiai vykus pirmajam Lietuvos įvaizdžio ir prekės ženklo kūrybos raundui, kuriame buvo įtarta net plagiato žymių, drąsi šalis ėmėsi kurti naują įvaizdžio koncepciją, išreikštą šūkiu: „Lietuva - drąsi šalis". Prieš keletą savaičių „tokią šalies įvaizdžio koncepciją patvirtino premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama komisija. Galiausiai pasibaigusios ilgai trukusios Lietuvos veido paieškos penktadienį pristatytos Vyriausybės rūmuose. Artimiausi laukiantys konkretesni darbai - koncepciją atspindinčių interneto svetainių sukūrimas ir Lietuvos prekės ženklo naujo konkurso paskelbimas", prieš dvi savaites pranešė internetinis portalas Alfa.lt. Šis pranešimas susilaukė...
Turbūt nereikia brautis pro atvirus vartus įnirtingai įtikinėjant malonius skaitytojus, kad drąsa ir orumas yra išugdomi, o ne paveldimi dalykai. Jei nepainiosime drąsos su bravūra ir agresija (už kurios dažniausiai slypi atkakliai ir sunkiai maskuojama baimė bei nesaugumas), teks pripažinti, kad drąsus, savo poziciją turintis ir nebijantis ją reikšti pilietis, sykiu dar pajėgiantis išlaikyti bei apginti savo ir svetimą orumą, yra ne stebuklas, kurio it Godo turėtų laukti depresyvi ir pasimetusi visuomenė, o respublikos pedagoginis ir politinis projektas. Drąsa nuo agresijos ir brutalumo...
Didvyris labai skiriasi nuo paprasto žmogaus. Bet kame, tai nelengva pastebėti. Teisybė, didvyris turi būti didžios galios asmuo. Tik ta galia jam nėra didžiu kūnu duota. Ir negali ji būt kaip nors padaroma, sutveriama. Yra gana daug žmonių, kurie dėl visokių priežasčių save laiko galingais. Vieni turi daug pinigų. Kitų protas yra žymiai augintas. Vėl kiti pasidžiaugia didžiu savo žinojimu. Tūli gal yra net didžio žmonių skaičiaus valdovai. Ir t. t. Bet, visus šiuos žmones gerai mėgindami, pamatome, jog jų galia randasi ne...
Praeitų metų sausį galų gale buvo apsispręsta dėl naujojo oficialaus Lietuvos įvaizdžio - "Lietuva - drąsi šalis". Tokius mes save rodysime pasauliui. Šitoks šūkis, savaime suprantama, sulaukė nemažai kritikos: ar Lietuva tikrai jau verta vadintis narsuolių ir drąsuolių šalimi? Gal pirma reiktų tokiais tapti? Gal vis dėlto tas mūsiškis sovietmečio paveldas kiek kitoks? Prezidento patarėja filosofė N. Putinaitė knygoje "Nenutrūkusi styga" pastebi, kad posovietinio žmogaus bruožas yra silpnavališkumas: žmonės nepasitiki "savo individualiomis jėgomis ir sprendimais". Būtent! Juk būtent drąsos, drąsių žmonių, drąsių sprendimų...
- Kūrybinė drąsa - kas tai? Kiek ji siejasi su kūrėjo talentu, intelekto galia, vitaline, dvasine, gyvenimiškąja patirtimi, vidine stiprybe? O gal tai arčiau troškimo apsinuoginti, atsiverti, parodyti slapčiausias, intymiausias savo minčių, potyrių, „nuodėmingiausių" vizijų kerteles? Be to, šiais laikais sparčiai populiarėja dar viena „drąsos" rūšis - narsa neišmanyti amato pagrindų, ignoruoti tradiciją ir kūrybinį palikimą, į šuns dienas išdėti visus autoritetus, arogantiškai manyti, jog tik nuo tavęs ar tavo kartos prasideda tikroji kūryba. Ar tai nėra jau meninio chuliganizmo požymiai? Bet gal...
