Susirašinėti trumposiomis žinutėmis – tai vienas banaliausių būdų užmegzti pažintį. Šis būdas ne tik banalus, bet ir rizikingas: gali pakliūti į šeimos lizdą jau susukusių, vienos nakties nuotykių ieškančių ar net maniakiškų polinkių turinčių žmonių tinklus. Nusprendėme patikrinti, ko iš tiesų vertos pažintys telefonu. Eksperimento rezultatai: bandant susipažinti sugaištos dvi savaitės, turėta dvidešimt ilgų, kartais keistų pokalbių su vaikinais ir nuvykta į penkis susitikimus (sprukti iš jų nereikėjo nė karto). Beje, vienas susitikimas buvo lemtingas. „Ieškau panelės vienai nakčiai.” „Simpatiškas vaikinas nori surasti gyvenimo meilę.” „Vedęs vyras norėtų susipažinti su seksualia panele, gali paremti materialiai.” Tokias trumpąsias žinutes skaitė vienos radijo laidos vedėja. SMS žinutės liejosi kaip iš kibiro ir kaskart darėsi vis skambesnės: panelės ir vaikinai žadėjo daug malonumų, vienas kitas – ir pinigų, prisiekinėjo meilę ir amžiną ištikimybę. Su drauge Aiste (vienai merginai, pripažinkime, šiek tiek nejauku) nusprendėme nesnausti ir parašyti keliems pasiskelbusiems vaikinams. Tiesa, vengėme vedusių vyrų ir vienos nakties nuotykių ieškotojų. Į mūsų akiratį pateko žadantys nuversti kalnus, padovanoti žvaigždžių, garantuojantys begalinę meilę ir švelnumą, savimi pasitikintys jaunuoliai. Taktika buvo paprasta: užsirašėme draugystę siūlančiųjų telefonų numerių ir išsiuntinėjome visiems vienodo turinio žinutes, kad nesusipainiotume, ką kam rašėme. Ilgai laukti neteko.

Pasak Dž.A.Pirso, bendravimas – tai ne tik vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas, bet ir paties gyvenimo prasmė. Šiandien jaunimo gyvenime vis labiau ima dominuoti internetinis bendravimas. Deja, žiūrėdami į ekraną ir maigydami klaviatūrą nematome žmogaus, su kuriuo bendraujame, akių spindesio, nejaučiame jo reiškiamų emocijų. Žmogus nėra daiktas. Praradęs gebėjimą bendrauti žvelgiant pašnekovui į akis, dalytis jausmais, pajusti šalia esančios asmenybės pulsavimą žmogus tampa nieku. Daugumai jaunų žmonių jau įprasta, tik grįžus namo, viską mesti į šalį, įsijungti kompiuterį, pokalbių programas ar pažinčių portalus. Internetiniuose laiškuose gausybė “judančių” paveikslėlių, grimasas keičiančių veidų, kurie linksmina, patraukia. Prasideda susirašinėjimas. Dar prisideda papildomi skambučiai per “Skype” programą, užsimezga pokalbiai ir taip bėga minutės, valandos ir ištisos dienos prie interneto. Šiuolaikinio gyvenimo būdas diktuoja prie kompiuterio atsinešti maisto, atlikti namų darbus, neva taip taupant laiką, nejaučiant, kad jį žudo internetas, pokalbiai, virtualios pažintys. Po kelių mėnesių ant kompiuterinio stalo jau stovi papildomi atributai: vaizdo kamera, ausinės, mikrofonas, kurie “pagreitina” bendravimą ir “pagerina” jo kokybę. Ilgainiui mums nebereikia realaus pasaulio, nes taip susirasti draugų lengviau ir paprasčiau, virtualioje erdvėje galime būti kuo tik norime, o vėliau ir patikime, kad esame savo pačių herojai.

Internete ieškome filmų, koncertų, knygų. Mainų programose ar už nedidelį mokestį. Atsirado nauji terminai: “podcast” – skaitmeninis įrašas iš interneto, “phishing” (užuomina į žuvavimą ) – internetinio piratavimo rūšis. Na, o pažinčių tarnybos, klubai yra pakankamai konservatyvūs, jų tikslas nesikeičia – padėti vienišiams atrasti savo partnerius. Tai populiarus, pelningas verslas visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje – taip pat aktyvūs. 2001 metais šalį sudrebino skandalas, kai “Ieškok.lt” pavogė iš “Draugas.lt” dalį duomenų bazės. Šiuo metu svetainės priklauso jau kitiems savininkams, konkurencinė kova vyksta gerbiant įstatymus. Naujam pažinčių klubui pasirinktas jaunimo pamėgtas žargoninis pavadinimas “Chebra”, rodantis, jog viskas sukurta taip, kad svetainės lankytojas pasijustų artimoje aplinkoje. www.chebra.takas.lt. nesunku pasirinkti partnerę ar partnerį iš savo miesto, savo amžiaus grupės. Nusiuntus pageidavimus, pagal kriterijus tinklalapis naujam nariui kas savaitę atsiunčia apie dvi dešimtis savo poros ieškančiųjų fotografijų su vardais ir telefono numeriais. Jaunatviškumas – ne vien amžiaus požymis. Būdamas septyniasdešimties rašytojas Žanas Polis Sartras lankėsi Paryžiaus diskotekose. “Chebros” 24 000 vienišių kataloge radau linksmų keturiasdešimtmečių fotonuotraukų, nors šiaip čia vyrauja karštos ir karšti trisdešimtmečiai. Įdomu, kad panelės dažnai įdeda liūdnų veidų nuotraukas, matyt, taip pabrėždamos savo vienišumą.

Atostogos. Jos visus nuteikia melancholiškai ir labai jau romantiškai – susikibusių porelių pilna Laisvės alėja, paplūdimiai, paežerės… Viskas atgyja ne tik išorėje (pastebiu vis daugiau sijonuotų merginų, o ir vaikinai ne ką prasčiau “madas demonstruoja”), bet ir viduje… Aš tai jaučiu… Ypatingai ryškus tas pavydo bei ilgesio jausmas – juk aš neturiu poros, neturiu to artimo ir mylimo žmogaus – nėra kam į parankę įsikibti, nėra su kuo ir į pasimatymą skubėti, nėra prieš ką ir gražintis. Šiuo metu man vis dažniau liūdna ir graudu darosi žiūrint į laimingas ir taip meiliai besiglaustančias poreles… Jau gana ilgą laiką ilgiuosi meilės savo širdyje. Jau, rodos, ir nesėdžiu sukryžiavusi rankas, ir nelaukiu, kol šaunus vaikinukas pasibels į mano buto duris. Vaikštau ir į kavines, ir į barus, lankausi vakarėliuose ir teatruose, kur stengiuosi užmegzti naujų pažinčių, bet… viskas veltui… Kaip ir keletą praėjusių metų, taip ir šių metų atostogas leidžiu vienui viena. Žinoma, nesakau, jog per visus tuos metus nebuvo nė vieno vaikino, kuriam patikčiau. Tačiau dažniausiai tos pažintys būdavo tokios: susipažįstam, pasikalbam (labiausiai juk kreipiu dėmesį į žmogaus vidų, bendravimą su juo) ir tada pamatau, kad jis ne mano žmogus, ne tas, kurio vis ieškau. Būna ir kitaip: susipažįstam, pakalbam – man lyg ir patinka, susitinkam dar keletą kartų, rodos, lyg viskas ir puiku, bet vėliau jis, teisindamasis viena ar kita kvailoka priežastimi, vis bando išvengti tolesnio bendravimo.

Internete įvairiai pramogauja ne tik moksleiviai ar studentai. Pokalbių, žaidimų svetainėse užsibūna ar valandų valandas naršo po internetą ir vyresnis. Dažnai tam naudojamas darbo laikas, todėl kai kurie darbdaviai yra užblokavę priėjimą, ne tik prie pornografinių, bet ir prie pokalbių svetainių. Bendrovių “Websence” ir “Harris Interactive” atlikti tyrimai JAV parodė, jog populiariausi darbuotojų lankomi tinklapiai yra interneto parduotuvės, naujienų puslapiai, pornografija, interneto kazino ir aukcionai. Nustatyta, kad vidutiniškai vienas statistinis darbuotojas internete praleidžia veltui 1 darbo dieną per savaitę. Lietuvoje interneto prieigą turi nemažai firmų, tačiau šalyje tokie tyrimai atlikti nebuvo. Spėjama, kad vienas populiariausių užsiėmimų internete – pažintys pokalbių svetainėse ar žaidimai. Atsivertus atitinkamą svetainę reikia užsiregistruoti. dažniausiai įvedant savo elektroninio pašto adresą ir slapyvardį. Galima šnekėtis bendroje erdvėje arba, pasirinkus norimą pašnekovą, akis į akį. Šios pramogos – nemokamos. “Mano darbo kompiuteryje yra ir pokalbių programa ICQ. Taip pigiau aptarti darbo reikalus nei telefonu”, – sakė prekyba užsiimantis verslininkas Tadas Andrėnas. Jis prisipažino, kad kartais “nenaudingiems” pokalbiams su draugais jis sugaišta daug laiko, tačiau pinigus gauna už atlikto darbo kiekį, o ne už valandas. Kaip rodo minėto tyrimo rezultatai, tik 8 proc. bendrovių kovoja su neribotu interneto naršymu.