Bendravimas

Sėkmingo MA asmeninės savybės ir šiek tiek apie charizmą

pagal
Sėkmingo MA asmeninės savybės ir šiek tiek apie charizmą
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas yra sėkmingas MA? Tas, kurio atėjimo klientai laukia, kuris daug parduoda ir džiaugiasi dirbdamas savo darbą. MA sėkmė priklauso nuo: -MA charakterio savybių ir įvaizdžio charizmos; -žinių; -patirties; -motyvacijos. Tiesa, dar nuo produktų, rinkos, konkurentų, oro, vėjo krypties....... Tačiau mes kalbėsime apie tuos veiksnius, kuriuos tiesiogiai įtakoja pats MA. Kartais klaidingai galvojama, kad sėkmingam pardavėjui yra būtina kalbos dovana, todėl darbinantis, į klausimą, kodėl norite dirbti MA, kandidatai dažnai atsako: todėl, kad mėgstu kalbėtis, bendrauti su žmonėmis. Dar vienas stereotipas : geru pardavėju gimstama – jei dievas nedavė, tai neverta ir stengtis dirbti pardavėju. Tokie požiūriai yra kategoriški ir būtent dėl savo kategoriškumo yra ir neteisingi. Dabar apie pardavėjų ekstravertiškumą ir intravertiškumą... Tradiciškai ekstravertai laikomi geresniais pardavėjais, kadangi jie neturi sunkumų bendraujant su klientais, laisvai jaučiasi prieš auditoriją. Deja, pasitaiko, kad ekstravertai, kurie yra kalbūs ir draugiški, labai stipriai pergyvena neigiamas klientų emocijas (atsisakymus, prieštaravimus, įžeidimus ir kt.) ir dėl to negali dirbti produktyviai. Yra ir toks reiškinys – kas daug kalba, negirdi kito. Taip pat sukūrus draugiškus santykius su klientu, atstovas sukuria problemą – paprašyti,kad draugas iš jūsų pirktų, yra sunku.

Meilės hormonai

pagal
marriage, portrait, photographer
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daugelis biologų mano, jog gerai protiškai išsirutuliojusių primatų (t. y. ir beždžionių, ir žmonių) patelės negali tinkamai išauginti savo palikuonių vienos. štai ir tenka joms „pririšti" prie savęs partnerį. O pati geriausia tokio susaistymo priemonė (tai patikrinta evoliucijos metu) pasirodė esąs seksas. Moterys iš esmės visada gali intymiai bendrauti, o vyrai – ne. Jiems mat dar reikia susijaudinti, atitinkamai nusiteikti. Kodėl gi taip atsitinka? Ogi todėl, kad moterų lytiniai hormonai bręsta cikliškai, o vyrų – toniškai (t.y. tada, kai egzistuoja dirgiklis). Kuo tas dirgiklis stipresnis, tuo daugiau hormonų pasigamina. O kad „erzinantis" signalas būtų priimtas, jūs, vyrai, privalote pajusti jį visais jutimo organais. Pats svarbiausias informacinis kanalas – vizualinis. Todėl vyrai labiausiai susijaudina žiūrėdami erotines scenas. (Suprantama, intymus šnibždesys, švelnūs prisilietimai ir kvapai taip pat įaistrina.) Moterims šis galingas informacinis srautas nėra toks svarbus. Įsivaizduokite, vyrai, kas būtų, jeigu „amžinai pasirengusios" moterys susijaudintų, vos jus pamačiusios? Jau po mėnesio jūs būtumėte visai išsekę! Ne, gamta protinga: tikslingai „atjungė" moteris nuo svarbiausio seksualinio dirgiklio – intymioje aplinkoje jos net nori užmerkti akis. O štai klausa ir lytėjimo pojūčiai tada dar labiau sustiprėja. Skirtingai negu „akimis ryjantys" vyrai, moterys yra labiau klausančios ir jaučiančios. Kiekvienas išgyvena meilės jausmą skirtingai, bet visi įsimylėjėliai turi kai ką bendra: degančias akis, raudonį skruostuose, pasirengusią iššokti iš krūtinės širdį... šių išorinių veiksnių reiškimosi priežastis – organizme vykstantys biocheminiai procesai. O jie visiems žmonėms vienodi. Meilės jausmas – gamtos mums padovanotas natūralus narkotikas. Kai tik pastebime žmoguje ką nors žavinga, mūsų galvos smegenys pradeda išskirti biologiškai aktyvią medžiagą – finiletanolaminą. Kaip tik jis yra romantiško įsimylėjimo kaltininkas ir priverčia mus maloniai žvelgti į simpatingą nepažįstamą kitos lyties žmogų. Be to, įsimylėjėlių organizmas gamina dofaminą – cheminį adrenalino ir noradrenalino pakaitalą. Adrenalinas vadinamas „sirgalių" hormonu, kadangi yra „išmetamas" į kraują vykstant stresams, nepriklausomai nuo to, ar jus ištiko nelaimė, ar kuo nors labai džiaugiatės. Padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, sudrėksta delnai – organizmas pasirengia veikti: bėgti, gelbėtis, kelti skandalą. Dofaminas kelia tuos pačius simptomus. Todėl ir sakoma, kad meilė – tai stresas. Ir kuo romantiškesnis įsimylėjėlis, tuos stresas stipresnis. Taigi, kai sakoma apie pažįstamą žmogų, staiga ėmusį krėsti kvailystes "Na ką, hormonai siautėja", iš tiesų, anot populiaraus priežodžio, pataikome kaip pirštu į akį.

Mainai dėl meilės

pagal
Mainai dėl meilės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kokių žodžių dažniausiai pasigendame gyvenime? Mes laukiame, kad mums pasakytų "aš tave myliu ir esi brangiausias, nesvarbu, koks esi ir kokia tavo profesija". Tai yra mūsų gyvenimo įprasminimo nematomoji pusė. Statome namus, šluojame gatves, rašome, skaičiuojame, nuo ryto iki vakaro dirbame įvairius darbus. Ir vakarais grįžtame pikti ir pavargę į savo šeimą, pas brangiausius sau žmones. Dirbame kam? Tam, kad kažkas pasakytų "tu esi šaunuolis, esi man brangus". Dirbame dažnai nesusimąstydami, ar mums tas darbas kelia nuobodulį, ar džiaugsmą, ar nusivylimą. Svarbu rezultatas – pinigai, o per juos meilės gavimas iš artimųjų. Gyvenimas - kaip grandinė: jame viskas susieta bei surišta. Norime būti genialūs, protingi, mylimi. Grįžkime prie istorinės mainų sąvokos. Prieš daugybę šimtmečių žmonės pradėjo mainus: "man reikia duonos, tau reikia vilnos, man reikia grūdų, tau reikia mano siūtų batų". Viskas labai paprasta, bet žvilgtelėkime, kaip viskas vyksta dabar. Kokie mainai vyksta? Ką norime pirkti, ką parduoti, ką mainyti? Aš laukiu, kad mane mylėtų. Ką tuomet darau? Stengiuosi uždirbti kuo daugiau pinigų, noriu būti žinomas ir visuomenėje gerbiamas. Todėl daug dirbu, bet tokia mano meilė nepasiekia adresato, to, kuris iš manęs taip pat laukia suprantančio žvilgsnio ir mano buvimo šalia. Paprasčiausio buvimo. Gimęs kūdikis mūsų namuose užima pačią svarbiausią vietą: ir mūsų namuose, ir širdyse.

Meilė - tai veiksmas. Meilė - net darbas

pagal
Meilė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Yra daug dalykų, kurie dviejų žmonių buvimą kartu padaro šeima. Nemanau, kad gali būti visiems tinkamas receptas. Tačiau naudodamasis suteikta proga galiu pateikti savo požiūrį, patirtį ir pafilosofuoti. Manau, šeimą šeima padaro trys esminiai pradai: meilė, bendrosios vertybės ir kūryba. Kai kas gal paklaustų: "O vaikai?" Atsakyčiau: sutinku, jie taip pat yra nepaprastai svarbus šeimos elementas, ilgus šimtmečius buvęs pagrindinis. Svarbūs jie ir dabar, nors... ką gali žinoti, gal ateityje vaikus "gamins" (nors net šiurpu tai ištarti) biotechnologai. Tačiau apmąstydamas šeimą ir mintimis dalydamasis su gerbiamais skaitytojais, nenorėčiau vaikus laikyti vieninteliu bendros šeiminės kūrybos produktu, nors kūrybinį darbą auginant vaikus laikau esminiu. Juk būna ir bevaikių šeimų. Pagaliau vaikus išauginusios šeimos juk neišsiskirsto, tad kūryba tuo nesibaigia... Seniai pastebėjau, kad žmonės dažniausiai meilę supranta kaip jausmą. Apstu tai liudijančių posakių: "meilė iš pirmo žvilgsnio", "įsimylėjo iki ausų", "skrenda kaip ant meilės sparnų". Gražus tas jausmas. Žavinga stebėti įsimylėjėlius. Šis jausmas yra galingas. Jo apimti žmonės kartais ir kalnus nuverčia, ir dideles aukas sudeda. Bėda ta, kad jausmai nėra amžini. O tuomet... kas? Išsiskyrimas? Skyrybos, jei jau spėta susituokti? Nenoriu nuvainikuoti tokios meilės sampratos, tačiau man artimesnis kitoks meilės supratimas. Vienoje knygoje atradau nuostabų paaiškinimą. Meilė nėra jausmas, bet yra veiksmas.

Meilė daro stebuklus

pagal
Meilė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mokslininkai bando tapatinti meilę su poravimusi, reprodukcija ir kitais biologiniais terminais, o poetai sako, kad tai yra stebuklas. Iš tiesų meilė daro stebuklus, ir per įsimylėjėlių šventę jų būna itin daug. Štai Japonijoje pernai artėjant Šv.Valentino dienai gimė veršiukas su širdies formos balta dėme ant kaktos. Šimtai žmonių pradėjo plūsti į netoli Tokijo esančią fermą, kad pamatytų nepaprastą gyvūną. Jis gavo vardą Ha-chan, kas japonų kalba reškia "širdis". Dar vieną gražią išdaigą gamta iškrėtė prieš tūkstančius ar net milijonus metų, bet ji tapo žinoma tik šią savaitę. Interneto paieškos sistemos "Google Earth" vartotojai išsiaiškino, kad Zadaro kanale prie Kroatijos krantų esanti Galesniako sala turi širdies formą. Salos savininką greitai užplūdo porų iš pasaulio prašymai joje praleisti Šv. Valentino dieną.

Etiketas Lenkijoje

pagal
Two Businessman Shaking Hands
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gero elgesio taisyklės Lenkijoje nesiskiria nuo įprastų gero elgesio taisyklių visose Vakarų Europos šalyse. Susitinkant paduodama dešinė ranka, kartais pakanka tik pasisveikinimo "Laba diena" arba "Labas". Ypatinga pagarba moterims išreiškiama rankos pabučiavimu. Tokia pasisveikinimo forma populiari tarp vyresnės kartos žmonių. Dažnai susitikus pasibučiuojama į skruostą, ypatingai tarp draugų ar šeimos narių. Šiuo atveju nėra griežtų nurodymų: gali būti lengvas bučinys į skruostą (ypatingai populiari ir jaunimo mėgstama pasisveikinimo forma) arba keletas bučinių (dažniausiai tarp šeimos narių). Arbatpinigiai, duodami padavėjams arba taksi vairuotojams, dažniausiai apskaičiuojami laikantis taisyklės - apie 10% nuo visos sąskaitos sumos. Viešajame transporte galioja taisyklė, kad jaunesni užleidžia vietą vyresniems, tačiau vertėtų įsitinkinti, kad pasiūlymas užleisti vietą neįžeis vyresnio asmens: ypatingai vidutinio amžiaus moterys nemėgsta, kai primenami jų metai. Vyresnės kartos atstovai vis dar laikosi taisyklių, kurios jaunesniems gali atrodyti pasenusios. Retkarčiai galima pamatyti, kad vyras paduoda ranką išlipančiai iš autobuso moteriai. Taisyklės, nurodančios, kad moteris turi eiti vyrui iš dešinės, laikomasi tik iškilmingų progų – susitikimų ar ceremonijų – metu. Mandagūs vyrai vis dar praleidžia moteris pro duris, prilaiko automobilio dureles ir pan. Tokios lenkų vyrų pagarbos moterims vakarietės gali tik pavydėti.

Etiketas teatre ir kino teatre

pagal
Dubbo Regional Theatre And Convention Centre
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kada paskutinį kartą buvote teatre? O kino teatre? Tikriausiai, beveik visi dažniau lankosi kino teatre nei teatre. Dėl šios priežasties dažnai teatro etiketas yra pamirštamas, teatre elgiamasi lyg kino teatre. Prieš einant į teatrą, rekomenduojama susipažinti su pjese, sužinoti apie autorių. Tokiu būdu galėsite susiformuoti savo pjesės įsivaizdavimą ir palyginti jį su režisieriaus. Jei nepavyko nupirkti bilietų arčiau scenos, su savimi rekomenduojama pasiimti teatro žiūronus. Nedera spoksoti į žmones per žiūronus, skolintis žiūronus iš kaimynu ar pasakoti pjesės siužeto dar neprasidėjus spektakliui. Svarbiausia, atsiminti, kad spektaklio, pjesės metu nedera klausti aplinkinių apie įvykius scenoje. Bendrai, bet koks triukšmas yra nepriimtinas (išimtis – ovacijos operos teatre). Todėl, jeigu prieš ėjimą į teatrą jaučiate negalavimą, geriausia pasilikti namuose ir netrukdyti kitiems. Mobilius telefonus taip pat galima palikti namuose arba nepamirškite juos išjungti dar prieš įeinant į teatrą. Teatre sutikus pažįstamą pasistenkite audringai nereikšti emocijų, nereikia pamiršti kur esate. Būtina pasisveikinti: jei pažįstami šalia – žodžiu ar rankos paspaudimu, jei toliau – galvos linktelėjimu. Apranga priklauso tiek nuo teatro aplinkos, tiek nuo spektaklio, tiek nuo jūsų aprangos stiliaus, ir nuomonės bei požiūrio į kultūrą. Tačiau bet kuriuo atveju apranga turi būti proginė. Nedera į teatrą eiti su kasdieniais rūbais.

Etiketo patarimai - raktas į sėkmę

pagal
Verslo Etiketas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip atrasti savo aprangos stilių, moko būriai stilistų. Apie plaukų kirpimus, tinkančius konkrečiam veido tipui, nušviečia madingi renginiai bei parodos. Makiažo subtilybes visais įmanomais šaltiniais praneša visažistai. Bet kodėl, rodos, net itin didelės investicijos į išvaizdos gražinimą dažnai neatneša lauktos sėkmės? Kad „atrakintumėte" sėkmę, reikia ne tik patrauklios išvaizdos. Dar vienas „raktelis" – etiketo žinojimas ir mokėjimas tas žinias praktiškai pritaikyti. Labai dažnai terminas „etiketas" žmones gąsdina, esą tai sudėtinga ir kasdieniame gyvenime mažai reikalinga. Jaunimas tokį mąstymą „išsiaugina" iš laisvesnio gyvenimo būdo (mokykloje ar vakarėlyje juk nebūtina demonstruoti gerų manierų prie stalo...), o vyresnieji dažnai neva nemato galimybių pademonstruoti etiketo išmanymo, tad lengviausias abiejų kartų sprendimas – neakcentuoti etiketo svarbos. Kas yra etiketas ir kiek dėmesio reikėtų skirti tokio tipo žinių paieškai bei įsisavinimui? Etiketas – elgesio taisyklės ir formos; viešoji laikysena, manieros. Akivaizdu - nebūtina ruoštis į aukštuomenės pobūvį, kad prisimintumėte etiketo žinias. Jų reikia kasdien. Klysta manantieji, kad etiketo žinojimas (ir ypač pritaikymas) varžo, kausto elgseną. Tai tik įpratimo klausimas: dar vaikystėje įdiegtas įpratimas sveikintis arba dėkoti nekausto, o juk mandagumas – bene vienas pagrindinių etiketo principų. Kiekviena epocha turėjo savitas etiketo normas, kurių ne viena šiandien atitiktų anekdotines situacijas.

Kalbos etiketas (referatas)

pagal
public, speaking, audience
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandieniniame verslo pasaulyje, dirbant ir bendraujant su įtakingais verslo pasaulio atstovais, verslo partneriais – itin svarbi žmogaus kaip vadovo, vadybininko ar firmos darbuotojo kalbos kultūra, tiksliau sakant – etiketas. Žmogus yra visuomeninė būtybė, nuolat bendraujanti su kitais žmonėmis. Papročiais virtę bendravimo bei elgesio įpročiai ilgainiui įgauna tam tikrą tautinį savitumą, neatsiejamą nuo tautos kultūros požymių. Susiformavusias žmonių elgesio taisykles, apimančias išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, įprasta vadinti tarptautiniu žodžiu etiketas (iš prancūzų kalbos etiquette). Svarbi bendravimo priemonė ir išraiška yra kalba. Apie žmogaus elgesį, gebėjimą gražiai bendrauti pirmiausia sprendžiama iš kalbos. Pokalbiuose išryškėja asmens savitumas ir kultūros požymiai. Mandagus žmogus, atsižvelgdamas į aplinkybes, lengvai geba parinkti reikiamus žodžius, tuoj pajunta, kokia intonacija geriausiai tinka juos tarti, visa laikysena parodo savo vidinės ir išorinės kultūros darną. Sveikinantis dažniausiai vartojamas žodis labas. Sveikinamės – vardininku ir galininku: labas rytas, labas vakaras, laba diena ir labą rytą, labą vakarą, labą dieną. Abi formos – vardininko ir galininko – taisyklingos ir geros. Vardininkas kiek daugiau įsigalėjęs, todėl bendrinei kalbai gal ir teiktinesnis. Nepagrįstai keliamos abejonės dėl žodžio labas lietuviškumo. Tai senas baltiškas žodis, bendras lietuviams ir latviams.

Sušių etiketo pamokėlės

pagal
Sušių etiketo pamokėlės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Naudojate lazdeles valgydami sušius? „Negerai, neteisingai, labai neteisingai“, – teigia Trevoras Corsonas, knygos „The Story of Sushi“ autorius. Negana to, kad šis baltaodis gilinasi į japoniškųjų sušių gamybos tradicijas, istoriją ir rašo apie tai knygas, jis taip pat teikia vieną įdomią paslaugą, kurią įvardija kaip „sušių žinių nuoma“. Tai reiškia, kad Trevoras Corsonas rengia specialius kursus amerikiečiams, kuriuose pasakoja apie tinkamą etiketą ir elgesį sušių restorane. Taip, kaip pridera tikram japonų maisto žinovui ir kaip tai daroma Japonijoje. Niujorko dienraščio „The New York Times" žurnalistas Florence'as Fabrikanas, apsilankęs Trevoro Corsono rengiamuose kursuose, kurie vienam žmogui kainuoja 105 JAV dolerius (apie 575 Lt), dalijasi savo įspūdžiais. CityOut mano, kad ir jums turėtų būti įdomu, ko moko sušių ekspertas, tad pateikiame trumpą straipsnio ištrauką. Trevoras Corsonas atvykus į tradicinį sušių restoraną rekomenduoja niekuomet nesėsti prie stalo. Įsitaisykite prie baro, kur matyti, kaip sušių meistrai atvirai demonstruoja jų gamybą. Pasisveikinkite ir susipažinkite su meistru bei paprašykite omakase – sušių rinkinio, kuriam geriausius restorano sušių ritinėlius šefas parinks savo nuožiūra. Taip ne tik parodysite pasitikėjimą virtuvės meistru, tačiau ir pats apsilankymas restorane bus kitoks, šiltesnis ir nuoširdesnis. Trevoras Corsonas teigia, jog sušiai valgomi tik su pirštais, o jei norite šiek tiek padažo, jame būtinai mirkykite tik žuvį, o ne ryži

Etiketas restorane: kaip (ne) derėtų elgtis

pagal
restaurant, table setting, table
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paskutiniu metu vis daugiau žmonių renkasi maitinimąsi viešose įstaigose. Tai, be abejo, tik paskatina restoranų kultūros kūrimąsi ir klestėjimą. Tačiau vis daugėja žmonių, nežinančių, kaip derėtų elgtis pietų ar vakarienės metu ar tiesiog šį žinojimą (jei turi) ignoruojančių. Anot maisto ir kultūros specialistės Jeniffer Berg, atsiranda štai toks paradoksas. Restoranų vadybininkai džiaugiasi sulaukdami klientų. Lankytojai tuo tarpu yra šventai įsitikinę, kad pietaudami viename ar kitame restorane, šiam daro paslaugą: juk pasirinko būtent šį, o ne kitą! Taigi jie gali elgtis taip, kaip norisi. Dar daugiau, restoranų lankytojai gerai žino posakį "klientas visuomet teisus" ir juo nuolat naudojasi. Iš tikrųjų, tai toli gražu nereiškia, kad restorane galima elgtis, kaip norisi. Šios tvirtai įsigalėjusios minties paneigimas taip pat nereiškia ir to, kad aptarnaujantis personalas gali įžūliai komentuoti kliento elgesį ir vėliau tikėtis dosnių arbatpinigių. Kaip ir kasdieniame gyvenime, taip ir restorane: svarbiausia yra pagarba ir žmogiškasis tarpusavio supratimas. Suabejojote ar Jūs pats visuomet elgiatės tinkamai restorano aplinkoje? Nenusiminkite, mandagaus elgesio mokytis ilgai nereikia. Amerikietiškojo etiketo autorės Emily Post teigimu, geroms manieroms tėra būtinas nuoširdus kito žmogaus pajautimas. Jei stengiatės gerbti kitą ir mandagiai su juo elgtis, Jūs darote kaip tik tai, ką ir reikėtų daryti. Ir nesvarbu, kuria šakute - didesne ar mažesniąja - pietaudamas naudojatės.

Ar egzistuoja aprangos etiketas universitetuose?

pagal
Manchester Students
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gyvename demokratiniame ir tolerantiškame pasaulyje. Bet visgi, ar iš tiesų toleruojame kiekvieno žmogaus elgseną, manieras, kalbėjimo toną bei apsirengimo stilių? Ar nepalydime pašaipiais žvilgsniais tų, kurie bando išsiskirti iš minios ir rengiasi taip, kaip visuomenei atrodo "nenormalu"? Šie klausimai kirba daugelio mūsų galvose, todėl SAVAS nutarė paklausinėti studentų bei dėstytojų, ar iš tiesų egzistuoja aprangos etiketas universitetuose, ar bendrakursių apranga gali būti erzinanti? Rita, VPU - 2k.: Mano manymu, reikia vaikščioti apsirengus švariai ir tvarkingai, tikrai ne laisvalaikio apranga ir juo labiau ne treningais. Aprangos taisyklės egzistuoja: su aptįsusiais, senais ir netvarkingais rūbais į viešumą neinama. Labiausiai erzina "fyfos", kurios dažnai persistengia su apranga bei kieti/treninginiai vyrukai. Simona, MRU - 1 k.: Visi rengiasi kaip nori ir nemanau, kad kokios nors taisyklės egzistuoja. Stengiuosi būti tolerantiška, bet labai neestetiškai atrodo nuogas pilvas. Violeta, MRU - 2k. mag.: Studentų aprangos taisyklės egzistuoja iš dalies - tai tuo metu esančios mados rekomendacijos. Oficialiai studentų aprangos etiketą nusakančių teisės aktų neteko matyti. Aš manau, kad aprangos etiketas turėtų būti tvarkinga apranga, nepamirštant tvarkingai sušukuotų plaukų. Manęs asmeniškai neerzina jokia apranga, gali visi vaikščioti, kad ir nuogi, tik tokiu atveju studentai pažeistų viešąją tvarką ir gautų baudas.