| |

Dekoratyvinės sodininkystės menas viduramžių ir renesanso epochoje

Viduramžių epochoje daugelyje Europos šalių dekoratyvinės sodininkystės menas pergyveno didelį nuosmukį ir sąstingį. Buvo apsiribojama nedideliais, utilitarinės paskirties vienuolynų ir pilių sodais, kuriuose dažniausiai buvo auginami įvairūs vaistiniai bei prieskoniniai augalai. Jie buvo reguliaraus išplanavimo, suskirstyti į kvadratinius ar stačiakampius plotelius. Tiek mokslo, tiek meno vystymąsi viduramžiais labai ribojo bažnyčia. Nepaisant to soduose pasirodė ir kai kurie nauji elementai – labirintai, kurie vėliau tapo labai populiarūs renesanso epochos ir barokiniuose soduose. Žymiai didesni ir prabangesni sodai viduramžių epochos pabaigoje (XIII – XIV a.) buvo kuriami šalia Vakarų Europos šalių karalių ir turtingųjų feodalų rūmų. Jie buvo skirti pramogoms ir poilsiui.

| |

Dekoratyvinės sodininkystės menas senovės pasaulyje

Parkų kūrimo meno istorinis vystymasis yra tampriai susijęs su apskritai visos dekoratyvinės sodininkystės ir jos tradicijų istorine raida. Bene anksčiausiai dekoratyvine sodininkyste buvo susidomėta Senovės Egipte (3000 – 1000 m. pr. Kr.). Iki šių dienų išlikę faraonų kapaviečių radiniai (antkapiniai bareljiefai, kapaviečių sienų piešiniai, augalų liekanos šalia faraonų palaikų…) liudija apie gana aukšto lygio to meto dekoratyvinės sodininkystės kultūrą ir tradicijas. Senovės egiptiečių sodai buvo taisyklingos (dažniausiai stačiakampio) formos, apsupti aukštos 3 -4 m akmeninės, molinių plytų ar plūktinės molio tvoros, kuri ne tik saugojo sodą nuo pašalinių akių, bet ir teikė malonų pavėsį, kas karštame Egipto klimate buvo labai svarbu. Dėl gana audringų pavasarinių Nilo potvynių, jie buvo rengiami ant kalvelių ar Nilo slėnio šlaituose. Įėjimą į sodą puošdavo prabangūs vartai (portalas).

|

Vartotojai prieš monopoliją dujų rinkoje

Lietuvos vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos atvirame kreipimesi į šalies Seimą ir Vyriausybę išreiškė susirūpinimą dėl AB “Lietuvos dujos” akcijų pardavimo. Derybose su “Gazprom” minima sąlyga, jog 70 proc. dujų numatoma tiekti per AB “Lietuvos dujas”, o “Gazprom” siekia, kad įstatymu būtų panaikintas valstybinis dujų kainų reguliavimas laisviesiems vartotojams. “Nuogąstaujame, jog įsigaliojus šioms nuostatoms, “Lietuvos dujos” užims dominuojančią padėtį dujų pardavimo rinkoje ir įgis galimybę didinti dujų kainas šilumos tiekėjams”, – teigė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė. Pasak jos, šis “Gazprom” scenarijus jau įgyvendintas kaimyninėse šalyse – dujų pardavimo kainos po privatizavimo Estijoje ir Latvijoje padidėjo apie 30 proc. “Sekant kaimynų pavyzdžiu, šilumos energijos kaina neabejotinai kiltų ir galutiniams centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams – daugiau kaip 2 mln. šalies gyventojų”, – sakė Lietuvos vartotojų asociacijos viceprezidentas Stanislovas Juodvalkis

|

Dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo

Lietuvos Respublikoje sukurta vartotojų apsaugos sistema, kurios pagrindą sudaro Vartotojų teisių gynimo įstatymas ir kiti teisės aktai kurie numato, kad jų laikymosi priežiūrą vykdo vartotojų teisių gynimo valstybinės įstaigos ir visuomeninės vartotojų organizacijos, kurias remia ir teikia finansinę paramą valstybė. Tačiau vartotojų teisių apsaugos praktika parodė, kad vartotojų teisių gynimo valstybinių institucijų ir visuomeninių vartotojų organizacijų veikla yra nesuderinta ir viena kitos nepapildo. Paaiškėjo, kad Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostata (29 str.) įsteigti Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos, susidedančią iš penkių narių, turinčių valstybės tarnautojo statusą, yra iš esmės klaidinga, nes šioje Taryboje nėra atstovaujami vartotojų teisių apsauga suinteresuotos valstybinės, verslo ir visuomeninės organizacijos. Šių organizacijų interesai pagal įstatymą numatomi realizuoti per Vartotojų teisių apsaugos komisiją, kaip patariamąją instituciją, kurią vėlgi sudaro ir tvirtina Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Nustatyta, kad šiai Komisijai vadovauja Nacionalinės tarybos pirmininkas.

Investicijos ir verslas Vilniuje

Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas ir pagal plotą, ir pagal gyventojų skaičių. Jame gyvena 580 tūkst. gyventojų, beveik pusę jo teritorijos užima želdynai. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo registrą. Vilniuje sutelktos pagrindinės Lietuvos mokslo, meno ir kultūros įstaigos. Miesto ribose esantis oro uostas jungia Vilnių su beveik visomis Europos valstybių sostinėmis. Dirba aštuoni komerciniai bankai, kuriasi užsienio bankų filialai. Veikia Nacionalinė vertybinių popierių birža, draudimo kompanijos. Profesionaliai klientus aptarnauja finansų maklerio įmonės. Mieste steigiami vis nauji viešbučiai. Vilniuje sparčiai vystėsi mokslo, projektyvimo ir technologijų centrai. Juose dirba daug universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų, ypač elektronikos, mašinų konstravimo, statybos industrijos srityse. Vilnius turi geras informacinių technologijų vystymo tradicijas, daug firmų turi aukštos klasės kompiuterinių sistemų projektuotojus ir programuotojus.

‘Iki’ prekybos tinklas pateko į nemalonę

‘Iki’ prekybos tinklui, antrajam pagal dydį šalyje, uždrausta pačiam importuoti šviežius vaisius ir daržoves. Tokį sprendimą priėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. ‘Palink’ atstovai ne kartą tikino, kad ‘Iki’ parduotuvių privalumas – itin aukštos kokybės švieži vaisiai ir daržovės. Maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolieriai praėjusią savaitę nustatė, kad ‘Palink’ antrą kartą importavo produkciją, neatitinkančią maisto produktų importo reikalavimų. Per vasario mėnesį ‘Palink’ du kartus įvežė paprikų iš Ispanijos, kuriose pesticidų kiekis viršijo leistiną normą. Pagal galiojančią tvarką, jeigu importuotojas vieną kartą įveža reikalavimų neatitinkančius maisto produktus, jis už tai įspėjamas. Be to, kelios vėliau tokio importuotojo įvežamos siuntos tikrinamos laboratorijoje.

Autorių teisių įstatymas padidins tuščių kasečių ir kompaktų kainą

Lietuvoje brangs tuščios garso ir vaizdo kasetės bei kompaktiniai diskai. Dėl Seimo priimto įstatymo, šios laikmenos, kaip prognozuojama, pabrangs maždaug šešiais procentais. Mokestį reikės mokėti tuščių vaizdo ir garso kasečių bei kompaktinių plokštelių gamintojams arba jų importuotojams į Lietuvą, tačiau akivaizdu, kad naujasis mokestis bus įskaičiuotas į mažmeninę kainą. Svarstant įstatymo projektą buvo ketinimų apmokestinti visas laikmenas – tokiu atveju būtų pabrangusi ir skaitmeninė technika. Tačiau čia laimėjo kompiuterių ir jų programų pardavėjai. Jie sugebėjo įtikinti, kad brangimas gali pristabdyti informacinės visuomenės plėtrą.

Vilniaus banke indėlių sausį sumažėjo 0,5 mlrd. litų

Kaip paskelbė Lietuvos bankas, didžiausiame šalies komerciniame Vilniaus banke laikomų indėlių sausio mėnesį sumažėjo daugiau nei pusę milijardo litų, iš jų vien gyventojų indėlių- apie tris šimtus milijonų litų. Sausio pabaigoje Vilniaus banke laikomų indėlių buvo keturi milijardai litų. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Audrius Misevičius teigia, kad gandai bei kitos priežastys privertė žmones pamatyti kitus investavimo instrumentus. Pavyzdžiui, investicijos į taupymo lakštus padidėjo beveik tiek pat, kiek išnyko iš bankų. Anot Misevičiaus, bankų sistemoje neįvyko “nieko tokio, kas verstų susijaudinti”. Lietuvos banko duomenimis, sausį sumažėjo ir bendra šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių suma.

Bankai bus priversti tobulinti mokėjimo kortelių technologijas

Jei Seimas neprieštaraus, Lietuvoje bus sugriežtinta bankų atsakomybė už pavėluotai atliekamus klientų pinigų pervedimus. Be to, bankai bus įpareigoti bent minimaliai kompensuoti klientų nuostolius, patiriamus dėl neteisėto pasinaudojimo jų prarasta mokėjimo kortele. Šioms bankų klientų teises sustiprinančioms pataisoms vyriausybė jau pritarė. Darbo dienomis iki vidurdienio pateikti pavedimai turės būti įvykdyti tą pačią dieną. Už šio reikalavimo nesilaikymą bankai klientams turėtų mokėti palūkanas. Maždaug 500 litų kompensaciją galės gauti mokėjimo kortelės turėtojas, jei jis jos neteko, apie šį faktą pranešė bankui, bet vistiek patyrė nuostolių. Tam bankai turės paspartinti IT technologijų modernizavimą.

Daugiausiai pernai bankrutavusių įmonių – Vilniaus ir Šiaulių apskrityse

Per praėjusius metus bankrotas inicijuotas 797 įmonėse – palyginti su 2001 metais, bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo 34,6 proc., o palyginti su dar ankstesniais 2000 metais – 92,5 proc. – tokius duomenis pateikia Ūkio ministerija praėjusių metų šalies ūkio apžvalgoje. “Teigiami veiksniai tie, jog sparčiai daugėja baigtų bankroto procedūrų, trumpėja bankroto procedūrų trukmė, prasidėjo įmonių restruktūrizavimo procesas. Preliminariais duomenimis, pernai bankrotas buvo iškeliamas vidutiniškai 66 įmonėms per mėnesį, o 2001 metais per mėnesį vidutiniškai bankrutavo 49 įmonės, 2000 metais – 35 įmonės.