Sveikatos apsaugos sektoriuje dirbantys žmonės, o svarbiausia šio sektoriaus teikiamomis paslaugomis besinaudojantys gyventojai, atrodo, jau mažai pasitiki metų metus šiame sektoriuje vykdomų pertvarkymų nauda. Nors menama reforma pradėta daugiau nei prieš penkerius metus, iki šiol valdiškų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybė ir paslaugos nedaug tepakito, jų administravimo išlaidos nuolat didėja, biurokratija ir korupcija klesti. Ir nors pastaruoju metu vis populiaresnis privatus sveikatos draudimas ir kokybiškas paslaugas teikiančios privačios sveikatos priežiūros įstaigos, vis dėlto jų paslaugomis kol kas gali naudotis tik nedaugelis. Tai, kad tariama reforma neduoda lauktų rezultatų, rodo nūdienos aktualijos. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje plačiai kalbama apie nelaimingus įvykius valdiškose ligoninėse bei apie kompensuojamų vaistų trūkumą vaistinėse, kuris atsirado dėl išaugusių valstybės įsiskolinimų už kompensuojamus vaistus vaistinėms.

Skolos – nemalonus dalykas: gadina gyvenimą kiekvienam žmogui ir verslui. Kartais – kai labai didelės – net ir valdžios institucijoms. Valstybinių ligonių kasų (VLK) įsiskolinimai vaistinėms šių metų balandį pasiekė 200 mln. litų. Tada buvo nuspręsta imtis priemonių šioms skoloms sumažinti ir visų pirma – jų tolesniam augimui sustabdyti. Ministerija su VLK parengė planą, per kelis mėnesius didelę dalį priemonių įgyvendino ir birželį jau džiaugėsi rezultatu – „subalansuotu biudžetu”. Sėkmingos politikos pavyzdys. Ar tikrai?

Išsilavinęs žmogus neabejoja etikos svarba ir nauda. Per tūkstančius metų žmonės tiek racionaliai, tiek ir spontaniškai susikūrė daug savitarpio santykių, elgesio vertinimo normų, be kurių neišsiverčia jokia žmonių bendruomenė. Neabejotina, kad etikos normos egzistavo tūkstančius metų iki paties etikos termino atsiradimo ir jo išsiplėtojimo iki solidžios mokslinės disciplinos, apibendrinusios ilgametę minties ir praktikos raidą. Nuo antikos laikų etika buvo laikoma praktine filosofija, todėl dėl jos naudingumo ir praktinio pritaikymo galimybių kasdieniniame gyvenime nekildavo daug ginčų. Pakartojant Aristotelį galima apibendrinti, kad etika yra kelias į geresnius tarpusavio santykius, aiškesnes veiklos gaires ir tvirtesnes proto bei širdies vertybes, kitaip tariant – kelias į laimę.

Neprabėgo nė pusė metų, kaip valdžia atsikratė jai nederančio bankininko vaidmens, o jau norima ir vėl ją ten sugrąžinti. Žmonės vos pradėjo džiaugtis pirmais bankų konkurencijos vaisiais, o jau ruošiamasi ją pakirsti ir įteisinti privilegijas. Tiesa, niekas neragina perduoti bankų į valstybės rankas ir neagituoja prieš laisvą konkurenciją. Pokyčiai rengiami po gražiom vėliavom, kurias neša visas būrys gerbiamų ir svarbių asmenų. Kai vieną dieną tos vėliavos virs įstatymu, tempti jas turėsim visi.

Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai 2001 m. ekonominiai įvykiai bei problemos, jų įtaka Lietuvos ekonomikai ir žmonėms. Straipsnyje kalbama apie ekonominės politikos pokyčius pasikeitus valdžioms, apie ypač intensyvų įstatymų leidybos procesą, apie perdėtą vaikų teisių gynimą naujajame Civiliniame kodekse, apie deklaruojamą meilę smulkiajam verslui ir priekaištus stambiesiems. Taip pat aptariama metų pabaigoje įsiplieskusius priekaištus prekybos tinklams dėl darbuotojų ir tiekėjų išnaudojimą. Šios vasaros pabaigoje Lietuvos valdžia kurį laiką pamindžikavusi perkėlė svorį nuo dešinės ant kairės, stengdamasi galvą išlaikyti oriai nepajudintą, su Eurointegracijos, NATO, demokratijos, rinkos ekonomikos ir kitomis ideologiškai subalansuotomis veido išraiškomis.

Sakoma, jog vyriausybė neviršija savo įgaliojimų tuo, kad stengiasi pagerinti žmonių gyvenimą. Tačiau dažnai atsitinka priešingai – kupina geriausių norų ekonominė politika nueina klaidingu keliu, kuris priveda prie nenumatytų bei neigiamų pasekmių. Apie to priežastis ir vyriausybės vaidmenį ekonomikoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentą Ugnių Trumpą kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Albinas Čaplikas. – Ne tik ES, bet ir JAV (krizės laikotarpiu) žemės ūkiui atgaivinti vyriausybės skirdavo ir skiria subsidijų. Vis dėlto, net ir vyriausybėms remiant bankrutuodavo daug ūkininkų. Taigi kodėl taip sunku visose šalyse spręsti žemės ūkio problemas?

Šiuo metu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje sprendžiami svarbūs klausimai, kurie turės ilgalaikį poveikį visos Europos ateičiai. Tai reikia pasakyti ir apie Konvento dėl Europos ateities darbo pradžią, ir Komisijos siūlymą dėl finansinės paramos stojančioms šalims, ir Lietuvos Konstitucijos pataisas dėl prekybos žeme, ir Ignalinos AE uždarymo grafiką. Viena vertus, tai rodo, jog Lietuvos ekonominės ir politinės realijos yra glaudžiai susijusios su ES vykstančiais procesais net ir nesant pastarosios nare. Antra vertus, tai išryškina Lietuvos politikų prieštaringus veiksmus ir kol kas menkai aptariamas problemas dėl Lietuvos ateities Europos Sąjungoje.