| |

Ant naujos revoliucijų epochos slenksčio

Atėjo galas mitui apie lietuvį, kuriam krauk nekrovęs ant nugaros sunkumus ir jis vis tiek kentės. Visų tautų istorijoje yra klasių kovos pakilimo ir nuosmukio laikotarpiai. Nuosmukis gali tęstis dešimtis metų, po ko kovai įsibėgėti prireiks dar eilės metų. Tačiau anksčiau ar vėliau jis baigiasi. Dabar jau galima pagrįstai konstatuoti, kad gyvename klasių kovos nuosmukio pabaigoje. Prasidėjusi neramumų banga Rytų Europoje pasiekė ir Lietuvą. Vakar, sausio 16 d., Vilniuje vykusi 7 tūkst. žmonių protesto akcija prieš vyriausybės „antikrizines“ priemones, kaip ir Rygoje sausio 13 d., peraugo į masines riaušes. Buvo išdaužyti seimo langai, bandyta įsiveržti į jo vidų. Seimūnai bijojo prieiti prie langų, „kad kas nenušautų“. Įsiutusi minia skandavo „Vagys“, „Seimą lauk“, „Duonos, darbo, pinigų“. Protestą rengusios profsąjungos, kurios dar prieš akciją pareiškė, jog nenori įvykių Rygoje pasikartojimo, nesugebėjo suvaldyti žmonių įsiūčio. Nuotaikų minioje buvo įvairių. Plevėsavo kelios buržuazinės trispalvės. Buvo Paleckio „Fronto“ vėliavų. Pasitaikė žmonių, kurie ieškojo paralelių su 1990-1991 m. įvykiais, esą „tėvai kovojo prieš rusų okupantą, ir jaunimas dabar kovoja prieš biurokratus“. Kiti apie tų metų įvykius net neužsiminė, tik keikė valdžią ir vadino riaušes „revoliucija“. Treti konstatavo, kad tik revoliucija gali nušluoti oligarchus, o šie įvykiai yra įspėjimas. 151 žmogus per neramumus buvo sulaikytas, 32 iš jų uždaryti į areštines, 34 sužeisti.

| |

Kredito rinkos krizė

Pastaruoju metu nemaži rinkų svyravimai daugelį investuotojų privertė susidurti su įvykiais JAV finansų rinkose, kuriuose žiniasklaida apibūdina taip: “rizikingų būsto paskolų rinkos krizė”, “likvidumo krizė”, “kredito krizė”. Tai, kas priverčia mažėti akcijų kainas beveik visame pasaulyje, natūraliai kelia susidomėjimą, todėl šio mėnesio temoje aptarsime sukrėtimų JAV bei kitų šalių rinkose priežastis bei įtaką mūsų investavimo regionui – Vidurio ir Rytų Europai. Prieš ketverius metus bazinės palūkanos JAV siekė vos 1 proc. – taip buvo siekiama išvengti ekonominės recesijos bei defliacijos. Rekordiškai mažos palūkanos lėmė kreditavimo bumą bei paskatino nekilnojamojo turto rinkos augimą. Kylančioje rinkoje paskolos pradėtos teikti ne itin rūpestingai – už didesnes palūkanas jas neretai gaudavo ir tie, kurie vargiai gali mokėti net ir palūkanas (verslo planas pagrįstas tuo, jog turto brangimas leis uždirbti jį parduodant, arba paskola bus refinansuota dar geresnėmis sąlygomis). Tiesa, rizikingų būsto paskolų (“subprime mortgages”) teikėjai sau paprastai pasilieka tik dalį rizikos – tokios paskolos “supakuojamos” ir obligacijų pavidalu parduodamos investuotojams – bankams, apribotos rizikos (“hedge”) fondams, kai kuriais atvejais – net ir konservatyviems, tačiau didesnio pelningumo siekiantiems pensijų fondams. Tokių obligacijų, dar vadinamų CDO, 2006-aisiais išplatinta už daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių, iš jų maždaug pusė turi rizikingų būsto paskolų.

| |

Finansų krizė smogs per indėlius – kas pjaus nupenėtą aviną?

Šiandiena, Valstybės vadovai, Lietuvos ekonomikos ekspertai, bankininkai ir kiti veikėjai ramina Lietuvos piliečius teigdami, kad Lietuvos ekonomika yra sveika, gąsdinimų dėl galimos finansų krizės nereikėtų bijoti, o ekonomika ir nekilnojamojo turto rinka pati turi susireguliuoti. Anot jų, šalies ekonomika yra sveika. Lietuvos piliečiai, kaip Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai – nuo Estijos iki Vengrijos, nuo Ukrainos iki Kazakstano – jaučia ,kad kažkas su ekonomika jų šalyse darosi negerai. Jie jaučia, kad kažkas artėja, kas geriau praeitų pro šalį. Ir tas jausmas yra ne tautų piliečių ekonominio nesubrendimo jausmas. Visas juokas tame, kad iš tiesų pasaulis ritasi į superkrizę, kuri visų pirma smogs, taip vadinamom, buvusios sovietų sąjungos šalims. Šios šalys (tame tarpe ir Lietuva) bus pirmosiose krizės linijose todėl, kad jų ekonomikos sistemos mažiausiai tam pasiruošiusios, nepasirengusios, bejėgės, jų finasinės sistemos kontrolė iš esmės perduota užsienio bankams, valstybės ekonomika buvo grindžiama ne verslumu, o pigiais ir spekuliaciniais pinigais. Išvados čia yra paprastos: ekonominė krizė yra neišvengiama ir piliečiai gali pasirinkti kaip elgtis: ar gelbėti savo ,,kailį“ ir valiutinius indėlius ar rūpintis užsienio valstybių kreditais. Tai kiekvieno teisė, kaip teisė tikėti tuo, kas čia parašyta ir pasakyta. Laiko liko ne tiek ir daug: vasara (vėliausiai rudenį) bus duotas atsakymas – ar tai kas čia prognozuojama įvyks?

| |

Krizė pakeis šalies gyvenimą

Per pasaulį besiritanti finansinė krizė smogs ir Lietuvai. Kol kas mūsų šaliai sekasi geriau nei kaimynams latviams ir estams, tačiau 2010 metais, kai už elektrą, ko gero, teks mokėti dvigubai daugiau nei dabar, verslui bus itin sunku. Tai pajus ir eiliniai piliečiai, daugumai kurių algos jau nebekils tiek, kiek infliacija. Analitikai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu daugelis gyventojų bus priversti peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtiniausių prekių bei paslaugų. Prognozuojama, kad maisto produktai užims dar svaresnę dalį vartotojo krepšelyje, o tai nėra gerai, nes šios prekės Lietuvoje brangsta žymiai daugiau nei visoje Europos Sąjungoje. Smūgį žmonėms suduos ir tam tikruose verslo sektoriuose pradėsiantis didėti nedarbo lygis. “Dėl infliacijos negaliu pasakyti nieko paguodžiančio – optimistiškiausio scenarijaus atveju vidutinė infliacija šiemet sieks 8,5 procento”, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak banko “DnB NORD” prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos, infliacija šalyje artimiausiu metu dar labiau padidins socialinę atskirtį, nes, pavyzdžiui, pensininkui, perkančiam tik labiausiai brangstančias būtiniausias prekes ir paslaugas (maistą, viešojo transporto ir komunalines paslaugas), infliacija siekia jau ne 12, o 20-40 proc. “Pasaulinė praktika rodo, kad pradėjus smarkiai augti infliacijai žmonės puola išlaidauti, nes tikisi, kad spės nusipirkti įvairių prekių pigiau.

| |

Krizė kitaip: o gal tai proga aplenkti konkurentus?

Į kiekvieną reiškinį galima pažvelgti dvejopai – optimistiškai ir pesimistiškai. Kol kas apie krizę kalba tik pesimistai. Bent jau girdisi tik pesimistų kalbos. Tačiau krizė įmonei gali būti ir palankus metas. Štai penkios priežastys, kodėl ji naudinga: 1. Padės įmonės vadovui galų gale suprasti, kad jis ir tik jis yra atsakingas už įmonės marketingą. 2. Paskatins optimizuoti įmonės valdymą, atsisakyti neefektyvių dalykų – gerai gyvenant tiesiog „nėra laiko“ apie juos galvoti. Kai krizė praeis, įmonė bus dar pelningesnė. 3. Privers kitaip pažvelgti į partnerius, ypač į tuos, nuo kurių priklauso pardavimai – marketingo konsultantus, pardavėjų mokytojus, viešųjų ryšių, reklamos agentūras. Tiesiog paklauskite savęs: „kiek dėl jų veiklos pakilo mano pardavimai?“. Nebijokite pasidomėti kitomis galimybėmis. 4. Jeigu turite stiprų brand’ą, jūs laimėsite, nes didelė tikimybė, kad silpnesni žaidėjai pasitrauks iš rinkos. Nebijokite dar labiau dramatizuoti savo pranašumą prieš konkurentus – pirkėjai dabar renkasi atidžiau. Jei jūsų konkurentai neturi rimto išskirtinumo, jie bus priversti konkuruoti kaina, o tai – tiesus kelias jų bankroto link. 5. Padės susirasti naujų klientų. Krizė veikia ne tik jus. Jeigu jūs sukuriate gerą vertę, jūsų apyvarta krizės laikotarpiu gali net padidėti. Potencialūs klientai irgi ieško, kaip efektyviau dirbti, tad šiandien jie atviresni geriems pasiūlymams.

| |

Kodėl Amerikoje kilo paskolų krizė?

Šią savaitę grįžusieji iš atostogų ir po savaitės ar kelių pirmą kartą perskaitę naujienas galėjo rimtai išsigąsti, kad vos per kelias dienas didžiausios pasaulio finansų rinkos atsidūrė ties žlugimo riba. Visame pasaulyje akcijų biržos pasruvo krauju (pingančios akcijos dažniausiai žymimos raudonai), daugelis didžiųjų pasaulio bankų pranešė apie galimus milijoninius ar net milijardinius nuostolius, o keletui jų netgi išpranašautas bankrotas. Tik geriau įsiskaičius paaiškėja, kad ši krizė nėra jau tokia netikėta. Šiame straipsnyje pamėginsiu aptarti, kas slepiasi po pavadinimais „Amerikos“, „kapitalo rinkų“ ar „likvidumo“ krizė, koks jos ryšys su nekilnojamojo turto burbulo sprogimu JAV, ką iš tikrųjų padarė Didžiausių pasaulio ekonomikų centriniai bankai bei kokios prognozuojamos šios krizės pasekmės pasaulio bei Lietuvoje itin aktualioms Vidurio ir Rytų Europos rinkoms. Antrarūšių būsto paskolų (subprime mortgages) krizės priežastimi tapo 2005 m. JAV sprogęs nekilnojamojo turto burbulas. Po 2000–2001 m. sprogusio „dot-com“ burbulo, kai per trumpą laiką žlugo daug interneto projektų, investuotojai JAV vėl grįžo prie saugioms priskiriamų investicijų į nekilnojamąjį turtą. Nuo 2001 m. JAV bei daugelyje kitų pasaulio rinkų prasidėjo stabilus nekilnojamojo turto kainų kilimas. Visiškai natūralu, kad kylant kainoms norinčiųjų investuoti į nekilnojamąjį turtą daugėjo, o tai dar spartino kainų kilimą.

| |

Mano kaimynės vardas Krizė

Pokalbis įvyko mano galvoje, nes per uždarą langą nelabai kas girdėti. Bet pastaruoju metu eiliniam lietuviui išties tapo dar lengviau užmegzti pokalbį su gatvėje sutiktu pažįstamu. Bent jau šiuo aspektu palengvėjo gyvenimas. Nebereikia apkalbinėti giminių ir bendradarbių – nebent apraudoti tuos, kuriuos išsviedė lauk dėl etatų mažinimo. Pastarosiom savaitėm krizė užgulė iš visur, o labiausiai, iš pašnekovų lūpų ir pašto dėžutės. Nusprendusi praturtinti jūsų esamus ir būsimus pokalbius apie krizę, siūlau keletą citatų. Svarbiausia krizės metu – geras humoro jausmas…. Štai viename internetinių tinklų aptinku žinią, jog pastebėtas neįtikėtinas krizės poveikis pasauliui: moterys ėmė tekėti iš meilės. Aptariu jį su sutiktu draugu, kuris priduria: kad įrodytų meilę prarastiems pinigams. Kitas bičiulis jau kurį laiką savo Skype fraze skelbia: „Yra du krizės sprendimo scenarijai: vienas fantastinis ir vienas realistinis. Realistinis – tai kad atskris ufonautai ir mus išgelbės, o fantastinis – kad konservatoriai ims ir ją išspręs.“ Gaila konservatorių, bet ir apklausos rodo, kad žmonių nežavi didysis antikrizinis planas. Savaitgaliui atvykusi draugė, pokalbiui apie krizę įpusėjus, dėsto savo (o gal nugirstą) požiūrį: „Mano dienotvarkė yra tokia įtempta ir suplanuota į priekį, kad krizei vietos joje nebėra.“ Radikalesnių pokalbių apie krizę metu su vienu kolega išsiaiškiname, kad krizė gali taip nusmukdyti ekonomiką, kad visiems lietuviams teks grįžti į medžioklės ir rinkimo laikus.

| |

Krizė parklupdė oligarchus

Pasaulinė finansų krizė nušlavė Rusijos oligarchų turtus ir politinę įtaką. Vakarykščiai karaliai priversti maldauti Kremliaus pagalbos. Šis vėl supirkinėja neseniai privatizuotas pramonės įmones ir pats pretenduoja tapti stambiausiu oligarchu. Sprendžiant iš baldų, niekuomet nepagalvotum, kad šiame biure buvo kuriami planai modernizuoti Rusijos ekonomiką. Patalpa apstatyta sunkiais baldais, pagamintais iš tamsios medienos. Stiklinėse spintose išrikiuotos antikinės knygos. Šiame biure dirbantis Vladimiras Jevtušenkovas Maskvos pakraštyje pastatė puslaidininkių gamybos fabriką. “Tai paskutinis dalykas, kurio galėčiau atsisakyti”, – Vokietijos žurnalui “Der Spiegel” prisipažino V.Jevtušenkovas. Oligarchas nenori, kad jo bendrovė “Sitronics” taptų Rusijos ekonomikos nuosmukio simboliu. Po dešimties euforijos ir spartaus augimo metų didžiausiai pasaulio valstybei gresia ekonominis krachas. V.Jevtušenkovas neseniai perskirstė savo įmonės skolas ir gavo 182 mln. eurų kreditą iš valstybinio plėtros banko “Vnešekonombank”. Verslininkui šie pinigai gyvybiškai reikalingi tam, kad galėtų atsiskaityti su Vokietijos “Dresdner Bank”. Bet tuo oligarcho bėdos nesibaigia. V.Jevtušenkovo telefonas kaista nuo investuotojų skambučių. Visi jie nerimauja, nes kita oligarcho bendrovė “Sistema”, kuriai priklauso gausybė statybų ir komunikacijų įmonių, prasiskolinusi 7 mlrd. eurų.

| |

Priežasčių beieškant – JAV kredito krizė!

Šiuo metu susidariusi situacija JAV rinkoje yra kreditų krizės padariniai, tačiau, kodėl ji įvyko, kas ją paskatino įvykti? Į šį klausimą atsakyti reikia pradėti ieškoti šaknų į 1995 metus. Šiais metais prasidėjo internetinių bendrovių pirkimo manija (vadinamas dot com boom), buvo įkurtos naujos interneto bendrovės, kurios ketino greitai monopolizuoti rinką, investuotojai buvo apimti optimizmo apie ateities revoliucija – internetines bendroves, manė, kad tai bus tokia pati revoliucija kaip elektros lemputės, mašinos ar kompiuterio išradimas ar kitų panašių “didžiujų” išradimų. Tuo metu JAV rinkoje buvo mažos palūkanų normos, o tai skatino imti paskolas, to pasekoje visi ėmė paskolas ir bandė investuoti į ateitį -> internetines bendroves. Akcijų kainos kilo kiekvieną dieną, o tai labiausiai atsispindėjo NASDAQ (JAV elektronikos, naujų technologijų įmonių indeksas). Visiems buvo gerai, visi jautėsi saugus dėl ateities, tačiau nuo 1999 m. iki 2000 m. pradžios FED didino bazinę palūkanų normą net 6 kartus, to pasekoje staigus ekonomikos augimas staigiai pradėjo letėti ir pasiekęs piką 2000 m. kovo 10 d. prasidėjo staigus akcijų išpardavinėjimas. Pradėjo kristi akcijų kainos investuotojai pradėjo trauktis iš šio rinkos segmento, nes jautė nelikvidumo buvimą ateityje, ko pasekoje įvyko vadinamojo burbulo sprogimas. JAV įsivyravo nepasitikėjimas ateities perspektyvomis, buvo pradėti masiniai darbuotojų atleidimai, patiriami didžiuliai nuostoliai.

| |

Krizė prie universiteto slenksčio

Beveik visą mėnesį „Universitas Vilnensis“ tinklalapyje (www.vilnensis.vu.lt) vyko apklausa apie tai, kaip ekonominė krizė palies Vilniaus universitetą. Per tą laikotarpį į šį klausimą atsakė 183 tinklalapio skaitytojai. Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių respondentų – 40,4 proc. – neprarado optimizmo ir yra įsitikinę, kad „jeigu ir bus sunkiau, išgyvensime“. 29 proc. prognozuoja, kad „bus apribotos kitos išlaidos, reikės „susiveržti“ diržus“. 11,5 proc. spėja, kad „laiku nebus mokamos stipendijos, mažės atlyginimai“, o 4,9 proc. mano, kad „darbuotojai ir dėstytojai bus išleidžiami nemokamų atostogų“. 14,2 proc. – tikri optimistai, tikintys, kad „krizė VU nepalies“. Realią situaciją „U. V.“ sutiko nušviesti VU akademinių reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas. Krizė jau jaučiamaGalima teigti, kad VU viduje finansinė krizė jau yra jaučiama. Tam tikrus jos požymius pastebėjo ir universiteto darbuotojai. Daugelis gruodžio 8 d. nustebo taip ir nesulaukę atlyginimų. Pinigai buvo pervesti į darbuotojų sąskaitas gruodžio 10 d. Kaip teigia VU finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas, tai nereiškia, kad atlyginimų išmokėjimas universitete vėlavo, kaip pranešė kai kurios visuomenės informavimo priemonės. „Pagal mūsų darbo nuostatus ir darbo sutartis pinigai darbuotojams išmokami nuo 8 iki 12 mėnesio dienos. Tad kalbėti apie atlyginimų vėlavimą neturime teisės.