
1
Pasodino Rapolas runkelių. Visas kaimas ėjo ratais ir žvengė:
- Kam tau jie? Kur kiši?
- Puikus reikalas,- aiškino,- vitaminų, įkvėpimo šaltinis.
- Naivuolis, gėda kaimui,- tyčiojos būrai ir per naktį nukasė runkelius.
Rapolas paskelbė juos superkąs. Kaimieciai pridavė.
Tas neišmokėjo pinigų, juokdamasis vaikščiojo apie krūvas runkelių ir mastė ką su jais daryt:
- Kelią užtvert ar ką kad kas supirktų...
2
Ilgai laukę Rapolo pinigų kaimiečiai susijaudino dėl savo likimo, griebė šakes ir parašė laišką Strazbūran.
- Kaltas seimas ir valdžia - ką daryt?
- Eikit pas Rapolą,- atrašė.
- Neturiu jūsų pinigų,- pareiškė tasai,- laikas naujai, europietiskai mastyti, jei jūs savimi nepasirūpinsite, ir Europa nepadės - pirkit iš manes runkelius, burkitės į koperatyvus ir bėdos nematysite.
- Nevisprotis, ką su tais runkeliais darysim? gi maži vaikai namuos, karvės nešertos, kiaulės nepjautos, o čia tyčiojies, ar už tai kovojom, ar užtai žemę protėviai arė, prakaitu laistė, tikras Rapolas tu, kraugerys.
Apsiverkė būrai ir atsivogė naktį visus runkelius.
3
Užraugė iš Rapolo runkelių runkelinės ir pradėjo mastyti ką su tais runkeliais daryti?
- Gal vėl priduodam Rapolui?
- Galvijas vėl apgaus,- laiku susigriebė. Apsitarę atidarė raugyklą ir bėdos nematė - vieni varė, kiti vogė, o kai viską išvogė - susipešė. Lėkė oran trobos ir dantys, siautėjo banditų ir savigynos būriai.
- Baisu,- nusprendė,- reik kažko imtis - gal protesto vardan kaimą padegti? paspirdėtų ir seimo kojos, atsirūgtų betvarkė Lietuvoj- pribrendom imtis ryžtingų veiksmų - kas jei ne mes patys turime tvarkytis savoj valstybėj.
...Ir skaisčiai lyg naujesnio gyvenimo viltis suliepsnojo trobos ir tvartai, atvažiavę gaisrininkai viską palaistė, žiniasklaida nušvietė naujoj šviesoj - bet kad niekas beveik nepasikeitė - tik atsipeikejo visi padegėliais benamiais: nevisprotiškai švietė mėnulis, pievom lakste palaidi paršai, žviegė karvės.
- Ką dabar daryti, kaip gyventi, - skambėjo rauda, - kas dabar bus?
Rapolas kažką vapėjo ramindamas apie Europą, dotacijas, gerėjanti BVP, bet rodės, kad jau niekas negalės būrų nei paguosti, nei išgelbėt.
4
Trenkę Rapolui snukin, klajojo pievom grauždami užsilikusius runkelius, dairydamies kas virvės, kas sausesnės pušies, kas į sukančias ratus varnas... bet staiga lyg šviesoforas nušvito dangus, ir pasirodžius mergelė tarė:
-Kol turi lietuvis galvą nepražus.
Apsidairė visi ir tikrai nepražuvo, kad ir ne visi galvas turėjo.