Rapolas, runkeliai, kiaulės, karvės ir mergelė
1
Pasodino Rapolas runkelių. Visas kaimas ėjo ratais ir žvengė:
– Kam tau jie? Kur kiši?
– Puikus reikalas,- aiškino,- vitaminų, įkvėpimo šaltinis.
– Naivuolis, gėda kaimui,- tyčiojos būrai ir per naktį nukasė runkelius.
Rapolas paskelbė juos superkąs. Kaimieciai pridavė.
Tas neišmokėjo pinigų, juokdamasis vaikščiojo apie krūvas runkelių ir mastė ką su jais daryt:
– Kelią užtvert ar ką kad kas supirktų…
2
Ilgai laukę Rapolo pinigų kaimiečiai susijaudino dėl savo likimo, griebė šakes ir parašė laišką Strazbūran.
– Kaltas seimas ir valdžia – ką daryt?
– Eikit pas Rapolą,- atrašė.
– Neturiu jūsų pinigų,- pareiškė tasai,- laikas naujai, europietiskai mastyti, jei jūs savimi nepasirūpinsite, ir Europa nepadės – pirkit iš manes runkelius, burkitės į koperatyvus ir bėdos nematysite.
– Nevisprotis, ką su tais runkeliais darysim? gi maži vaikai namuos, karvės nešertos, kiaulės nepjautos, o čia tyčiojies, ar už tai kovojom, ar užtai žemę protėviai arė, prakaitu laistė, tikras Rapolas tu, kraugerys.
Apsiverkė būrai ir atsivogė naktį visus runkelius.
3
Užraugė iš Rapolo runkelių runkelinės ir pradėjo mastyti ką su tais runkeliais daryti?
– Gal vėl priduodam Rapolui?
– Galvijas vėl apgaus,- laiku susigriebė. Apsitarę atidarė raugyklą ir bėdos nematė – vieni varė, kiti vogė, o kai viską išvogė – susipešė. Lėkė oran trobos ir dantys, siautėjo banditų ir savigynos būriai.
– Baisu,- nusprendė,- reik kažko imtis – gal protesto vardan kaimą padegti? paspirdėtų ir seimo kojos, atsirūgtų betvarkė Lietuvoj- pribrendom imtis ryžtingų veiksmų – kas jei ne mes patys turime tvarkytis savoj valstybėj.
…Ir skaisčiai lyg naujesnio gyvenimo viltis suliepsnojo trobos ir tvartai, atvažiavę gaisrininkai viską palaistė, žiniasklaida nušvietė naujoj šviesoj – bet kad niekas beveik nepasikeitė – tik atsipeikejo visi padegėliais benamiais: nevisprotiškai švietė mėnulis, pievom lakste palaidi paršai, žviegė karvės.
– Ką dabar daryti, kaip gyventi, – skambėjo rauda, – kas dabar bus?
Rapolas kažką vapėjo ramindamas apie Europą, dotacijas, gerėjanti BVP, bet rodės, kad jau niekas negalės būrų nei paguosti, nei išgelbėt.
4
Trenkę Rapolui snukin, klajojo pievom grauždami užsilikusius runkelius, dairydamies kas virvės, kas sausesnės pušies, kas į sukančias ratus varnas… bet staiga lyg šviesoforas nušvito dangus, ir pasirodžius mergelė tarė:
-Kol turi lietuvis galvą nepražus.
Apsidairė visi ir tikrai nepražuvo, kad ir ne visi galvas turėjo.
