Karalienė Facebook’e. Net karalienė…
| | | |

Karalienė Facebook’e. Net karalienė…

Ir ne tik – ir Flickr’e, ir Twitter’yje. Kitaip tariant – tai, kas asocijuojasi su gilia praeitimi ir istorija, dabar modernėja. Britams – tai tikrai didelis įvykis. Socialinė žiniasklaida suteiks karališkos šeimos gerbėjams naują domėjimosi ir sekimo kokybę. Įdomu, kas iš mūsų puoselėja jausmus kilmingiesiems ir didikams. Turbūt tik tie, kurie turi garsių protėvių, bet ir tai, kažin ar tai nėra jausmas popieriui, įrodinėjančiam, kad venomis teka kilmingųjų kraujas. Sovietinė sistema labai smarkiai pasistengė išgyvendinti bet kokią pagarbą bajorams, didikams, kilmingiesiems. Man labai patinka vieno mokslininko retorinis klausimas: Įsivaizduokite, kas atsitiktų jei gerai žaidžiančios futbolo komandos lyderius surinktų ir… sušaudytų? Po to vėl leistų žaisti priėmę jaunimo, tada naujai atsiradusius lyderius vėl sušaudytų ir taip kelis kartus? Skamba šiurpiai, bet tai apie mus. Kažkas labai smarkiai pasistengė iš mūsų aplinkos išbraukti lyderystę.

Jūs esate priklausomas nuo Facebook…
| | | |

Jūs esate priklausomas nuo Facebook…

Jūs esate priklausomas nuo Facebook jeigu: Draugystė su mergina oficialiai įsigalioja tik pakeitus statusą Facebook’e. Tikrinate savo profilį kas valandą bent po kartą. Jūs fotografuojate žmones tik todėl, kad galėtumėte vėliau juos “užtaginti” Facebook’e. Jūs esate vienas iš nedaugelio žmonių, kuris naudojasi Facebook’o chatu. Jūs siūlote (labiau panašu į reikalavimą) draugams palikti One.lt ir registruotis Facebook’e. Jūs turite Facebook’o draugų, kurių net niekada nesate matęs. Jums patinka būti “bakstelėtam”, o dar labiau patinka pačiam “bakstelėti”. Žodžio “bakstelėti” jūs nebelaikote kažkokiu fiziniu kontaktu. Facebook’e jūs dalinatės savo sapnais. Paskutinė jūsų mergina metė jus parašydama tai ant jūsų sienos. Paskutinį kartą bendravote su mama, kai ji jus pasveikino su gimtadieniu Facebook’o sienoje. Facebook’as yra pradinis puslapis jūsų naršyklėje. Jūs “palaikinate” šį įrašą.

Apie facebook’o priklausomybę
| | | |

Apie facebook’o priklausomybę

O jeigu rimtai, tai pradedu galvot, kad gal visai protinga būtų iš ten išsiregistruot. Aišku, pats facebookas yra gan smagus ir truputį keliantis priklausomybę dalykas. Bet kita vertus, tai anksčiau žmonėms reikėdavo samdyt privačius seklius, o dabar užtenka vidutiniškai mokėt naudotis internetu ir tu jau žinai apie žmogų praktiškai viską. O kadangi yra tokių žmonių, kurie nenorėčiau, kad kanors apie mane žinotų (išskyrus tai, kad jei pasitaikys proga, tai pasistengsiu apkartint jiems gyvenimą, kaip jie kažkada padarė man), tai mane kiek neramina ta mintis, kad jie iš kieno nors kito profilio gali peržiūrinėt praktiškai visą mano gyvenimą. Aišku, galima išsitrint daugumą nuotraukų, nieko nerašyt, nespaust ant jokių renginių, kad dalyvausi, bet tai kam tada reikia iš viso to facebooko, jeigu juo nesinaudoji pagal paskirtį… Ir iš viso, anksčiau buvo visokie one’iukai ir pažintys, bet tokio populiaraus ir tiek laiko suėdančio socialinio tinklapio tai tikrai nebuvo. Nežinau, kaip jums, bet man, kaip senamadiškai konservatyviai davatkai, kažkaip labiau patinka naujas pažintis megzt ir senas palaikyt realiai, o ne per internetą.

Facebook’o žaidimai ir mirtis
| | | |

Facebook’o žaidimai ir mirtis

Skaitytoją reikia suintriguoti pavadinimu. Tada padidėja tikimybė, kad tavo straipsnį perskaitys. Žemiau rašysiu apie populiarųjį Facebook’ą ir jo žaidimus. O mirtis į straipsnį pateks per apmąstymus apie viso to prasmę. Facebook’ą išbandžiau pakankamai neseniai – praeitų metų pabaigoje. Iš karto puoliau žaisti. Iš pradžių virtualų zoologijos sodą kūriau (Zoo World), paskui persimečiau į mafijos karus (Mafia Wars), tada atradau fermą (FarmVille) ir lobių paieškas (Treasure Madness). Po truputį žaidimai prarado savo žavesį ir paskutiniu metu likau tik prie vangoko braškių auginimo fermoje. Per tą kelių mėnesių laikotarpį spėjo įsijungti ir mano psichologinis išsilavinimas bei perduoti į sąmonę kelias vertingas įžvalgas apie tai, kodėl ne tik aš, bet ir kiti žmonės gali žaisti šiuos žaidimus. Tad, pirmiausia apie jas. Pamenate tamagochius? Tokį elektroninį prietaisiuką, kurį galėdavai nešiotis kaip raktų pakabuką. Mažam ekranėlyje vaikščiodavo mažytis dinozauras. Jį reikėdavo maitinti, prausti, migdyti. Jei pamiršdavai tai padaryti laiku… dinozauras mirdavo. Iš principo didelė dalis Facebook’o žaidimų vadovaujasi tuo pačiu dėsniu: pamirši nuimti braškių derlių – jos supus, pamirši pamaitinti naujagimį zoologijos sode – jis susirgs. Apeliuojama į mūsų gebėjimą rūpintis. Juk tas, kuris rūpinasi kitu, yra geras žmogus (Motina Teresė). Juk rūpestis – tai meilė, o mylėti yra labai gražu. Keisčiausia, kad žmogui rūpi ne tik gyvasis pasaulis.

Už naudojimąsi „Facebook“ – pas darbdavį „ant kilimėlio“
| | | |

Už naudojimąsi „Facebook“ – pas darbdavį „ant kilimėlio“

Prie darbo stalo – jokių “Skype” ar “Facebook” programų. Plečiantis tarptinkliniam bendravimui, vis daugiau darbdavių savo įmonėse sukuria naują ir visuotinai galiojančią taisyklę, draudžiančią naudotis socialiniais tinklais. Tokių įmonių gretos pastaruoju metu vis auga, o vadovai suka galvas, kaip pažaboti šią priklausomybę. Štai pernai netgi LR Seimas parlamentarams neva saugumo sumetimais uždraudė naudotis „Skype” programa, dėl kurios parlamentarai kas mėnesį sutaupydavo nemažą mobiliųjų telefonų sąskaitos dalį. „Nėra Skype – nėra problemos”, – tuo metu tarė Informacijos technologijų ir telekomunikacijų reikalų departamento vadovas Jonas Milerius ir užblokavo programą. Ne naujiena panašūs draudimai ir kitose įstaigose. Zebra.lt redakcijos šaltinių duomenimis, „SEB” banke „Facebook” puslapis nėra uždraustas, tačiau administracijos viduje yra iškabinamos juo besinaudojančių darbuotojų pavardės. Dalyvavimas socialinių tinklų gyvenime darbo metu yra nepageidaujamas ir „Danske” banke. Tokie draudimai taip pat galioja ir TV3 televizijoje, tuo tarpu LNK televizijos darbuotojai „Facebook” puslapiu gali naudotis nevaržomai. O štai „Swedbank” jokių su socialiniais tinklais susijusių draudimų savo darbuotojams netaiko. Deja, tačiau šių įstaigų darbuotojai nesutiko atskleisti su draudimais susijusių detalių dėl jų žodžio laisvę varžančių sutarčių.

„Skype” bus integruota į „Facebook”
| | | |

„Skype” bus integruota į „Facebook”

Bendravimo programa „Skype” bus integruota į socialinių tinklų tinklalapį „Facebook”, kad būtų lengviau skambinti ir šnekėtis vaizdo konferencijose su draugais bei šeimos nariais. Susitarimas sudarytas sklandant karštligiškiems gandams, kad „Facebook” planuoja pasiūlyti savo skambučių programą. „Skype” ruošiasi įgyvendinti sandėrį, į kurį investuos 100 mln. JAV dolerių (245 mln. Lt). „Skype” naudojimo esmė yra bendravimas su žmonėmis, kurie yra tau svarbūs”, – teigė „Skype” vartotojų produktų skyriaus vadovas Rickas Osterlohas. Naujoje „Windows” skirtoje „Skype” programoje bus „Facebook” stulpelis. Tai reiškia, kad pirmą kartą „Skype” vartotojai galės tiesiogiai per „Skype” sekti aktualias „Facebook” naujienas bei rašyti žinutes ir komentuoti naujienas. Be to, „Facebook” telefonų knygelė „Skype” leis vartotojams skambinti ir rašyti žinutes „Facebook” draugams, naudojantis savo mobiliaisiais telefonais ar antžeminėmis linijomis. Jei „Facebook” draugas bus ir „Skype” kontaktų sąraše, tuomet vartotojai, naudodamiesi „Skype” programa, galės nemokamai skambinti vienas kitam. Grupių vaizdo skambučius taip pat bus galima nemokamai išbandyti bandomoje programos versijoje.

Naujoji „Facebook“ žinučių sistema apims e.paštą, SMS ir tiesioginį susirašinėjimą
| | | |

Naujoji „Facebook“ žinučių sistema apims e.paštą, SMS ir tiesioginį susirašinėjimą

Kompanija „Facebook” antradienį pristatė naują susirašinėjimo sistemą, veikiančią jos socialiniame tinkle, kuri apims visas pagrindines virtualaus bendravimo formas: e.paštą, SMS, tiesioginį susirašinėjimą (angl. instant messaging) ir „Facebook” pokalbius (angl. chat). „Facebook” įkūrėjas Markas Zuckerbergas, vos atėjęs kalbėti prieš auditoriją, paneigė sklandžiusius gandus, neva kompanija pristato naują e.pašto klientą, kuris esą turėtų „nužudyti” „Gmail”, „Hotmail” ir kitus e.pašto klientus. Anot jo, naujoji sistema e.pašto nenužudys, o atvirkščiai – jį integruos, praneša BBC. „Tai nėra e.pašto „žudikas”. Tai žinučių sistema, o e.paštas yra jos dalis”, – aiškino M.Zuckerbergas. Anot M.Zuckerbergo, naujoji sistema yra paremta tiesioginio susirašinėjimo principu ir priims bei perduos žinutes žmonėms, nesvarbu, kokiu būdu pranešimus jie siunčia. „Ši sistema perduos žinutes visais būdais, kokiais tik jūs norite bendrauti”, – teigė jis. Sistema integruos keturias skirtingas pranešimų rūšis: trumpąsias žinutes, tiesioginį susirašinėjimą, e.paštą ir „Facebook” pokalbius. Tiesa, naujosios žinučių sistemos vartotojai galės susikurti e.paštą su galūne „@facebook.com”, tačiau tai nebus privaloma. Anot „Facebook” įkūrėjo, socialinio tinklo vartotojai kasdien siunčia vis daugiau žinučių, tad sistemos pertvarkymas buvo neišvengiamas.

“Facebook” mina “Google” ant kulnų su e. pašto paslauga
| | | |

“Facebook” mina “Google” ant kulnų su e. pašto paslauga

Didžiausią pasaulyje socialinį tinklą internete valdanti “Facebook” pristato elektroninį paštą, interneto pokalbius ir SMS žinutes apjungiantį paslaugų paketą “Facebook Messages”. Iš bendrovės buvo tikimasi tiesioginio konkurento “Google” priklausančiai elektroninio pašto sistemai “Gmail”, tačiau “Facebook” įkūrėjas Markas Zuckerbergas nesutiko su tokiu palyginimu. Pasak jo, “Facebook Messages” nėra “elektroninio pašto žudikas”, o pats “Facebook” įkūrėjas nesitiki, kad vartotojai ims masiškai atsisakinėti savo “Gmail”, “Yahoo” ar “Hotmail” pašto sistemų. Tačiau “Facebook” tikisi, kad naujoji bendravimo paslauga supaprastins, pagreitins ir išplės skaitmeninį susirašinėjimą. “Facebook Messages” sujungs elektroninio pašto, interneto pokalbių ir SMS paslaugas ir leis vartotojams siųsti bei gauti žinutes tokia forma, kuri jiems bus konkrečiu metu patogiausia. Visgi vartotojai galės susikurti ir elektroninio pašto adresą su @facebook.com galūne. Visais kanalais vartotoją pasiekiančios žinutės pateks į “Facebook Messages” “socialinę pašto dėžutę”. “Facebook” taip pat rūšiuos ateinančias žinutes pagal jų pobūdį ir “socialinę svarbą”.

Dėl visko kaltas Facebook’as?
| | | |

Dėl visko kaltas Facebook’as?

Jau keleri metai Facebook yra didžiausias socialinis tinklas, šiuo metu turintis daugiau nei 200 milijonų aktyvių vartotojų. Daugelis jų paviešina nemažai asmeninių faktų apie save: dalinasi nuotraukomis, vaizdo įrašais, pomėgiais, naujienomis. Žmonės labai lengvai pamiršta, kad internetas – vieša erdvė, ir papasakoja per daug. Jeigu ryt vyktų Facebook teismas, kaltinimai būtų tokie: 1. Skyrybų paskatinimu. Viename iš penkių internetu parašytų pareiškimų skyryboms kaip priežastis nurodyta neišikimybė Facebook tinkle. 2. Priveda paauglius prie savižudybės. Socialiniame tinkle labai lengva užmegzti trumpalaikius santykius. Santykiams pabaigą paaugliai išgyvena labai skausmingai, jaučiasi išduoti ir tai gali pastūmėti į depresiją ar net savižudybę. 3. “Žudo” tradicinius posakius. Žinoma, sunku pasakyti ar Facebook žudo lietuviškus posakius – visa lietuvių kalba labiau kenčia nuo plačiai paplitusios “šveplos” rašybos. Tačiau Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik vienas iš dešimties žmonių tebevartoja tokius posakius kaip “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima” (“Don’t look a gift horse in the mouth “), “Blogas darbininkas kaltina įrankius” (“A bad workman blames his tools”) ir “Netekęs galvos” (“Mad as a hatter”).

Google nusi’buzz’ino, Facebook užsidirbo pliusą
| | | |

Google nusi’buzz’ino, Facebook užsidirbo pliusą

Nežinau kaip jums, bet man šią savaitę interneto pasaulyje svarbiausios naujienos buvo Google Buzz paleidimas ir Facebook atnaujinimai. Tai, kad apie abu rašau viename įraše, visai ne sutapimas — niekam ne paslaptis, kad Google Buzz buvo paleistas kaip konkurentas Facebook, Twitter ir kitiems socialiniams tinklams, nors Google to tiesiogiai lyg ir neskelbia. Pradėkim nuo Google Buzz — išgirdęs apie šią tarnybą, o gal tiksliau Gmail priedą, nelikau ypatingai sužavėtas, bet laukiau jo pasirodymo mano dėžutėje. Kuo ilgiau laukiau, tuo labiau norėjau sulaukt, ypač kai pasigirdo geri atsiliepimai iš kolegų. Galiausiai trečiadienį vakare jungiantis prie Gmail ir man buvo pasiūlyta išbandyti Buzz. Atsivertęs Buzz srautą likau visiškai nesupratęs kodėl automatiškai seku kai kuriuos žmones. Daugumos jų išvis nepažinojau, turbūt todėl, kad labiau pratęs matyti jų Twitter vartotojo vardus, nei tikruosius vardus ir pavardes. Kaip ten bebūtų, vietoj išreklamuotos galimybės dalintis informacija su artimiausiais draugais, gavau krūvą nepažįstamųjų. Kliuvo ir tai, kad Buzz sraute virė kažkokia informacijos sriuba – tik ką parašyti įrašai sumaišyti su parašytais seniau ir dar pagardinti jau ir taip sekamų žmonių twitter pranešimais. Toliau atėjo eilė išbandyti kaip Buzz veikia su Google Maps programa Android telefone. Įsijungęs Buzz, nustebau, kad tiek daug buzz’erių mano mažam mieste. Pabandžiau pats ką nors parašyt ir plaukai piestu atsistojo.