Bendravimas
| |

Bendravimas

Niekam neturėtų kilti abejonių, kad bendravimas šiuo metu yra labai svarbus dalykas. Eliminavus jį iš mūsų gyvenimo, gyvenimas taptų visiškai kitoks nei dabar. Gal žmogus todėl taip ir išsivystė, nes turėjo tą galingą tobulinimosi įrankį. Jis persismelkia į pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Juo paremta labai daug mokslo, meno, tikėjimo ir kitų sričių. Bendravimas turi savo tikslą, priežastis bei priemones. Tačiau, pirmiausia patyrinėkime, kas yra tas bendravimas. Daugelis pamanys, kad bendravimas – tai tik kalbėjimasis. Tačiau tai bus labai siauras, gal net ribotas, bendravimo suvokimas. Lietuvių kalba mums suteikia žymiai daugiau to veiksmo, santykio prasmių. Taigi, bendravimas – kažko darymas bendru. Bendraujant įprasta dalintis informacija, emocijomis, mintimis. Jo metu vyksta pašnekovo stebėjimas, bandymas į jį įsijausti, suprasti jo padėtį, palyginti su savąja. Kita, su bendravimu susijusi savybė – viešumas. Kas yra uždengta – tampa vieša. Bendraujant su žurnalistais, galima paviešinti daug gerų ar blogų dalykų. Žurnalistai gali taip įtakoti informaciją, kad ši gali tapti įdomesnė, svarbesnė, įtakingesnė (arba atvirkščiai – nereikšmingesnė). Be tokio poveikio informacijai galima nepastebėti daugelio dalykų, reiškinių gyvenime.

Bendravimas
| |

Bendravimas

Neoficialus organizacinis bendravimas vyksta organizacijos viduje neoficialiai. Kiekvienoje organizacijoje turi vyrauti tinkamas klimatas, t.y. turi būti teigiami santykiai tarp vadovo ir jo tarnautojų. Tarnautojai turi žinoti visą informaciją, susijusią su darbine veikla. Organizacinis bendravimas vyksta trimis grandimis: iš viršaus žemyn, iš apačios aukštyn ir iš visų pusių. Nauji planai ir procedūros gali būti perduodamos firmos prezidento viceprezidentui , šis tuos planus gali perduoti viduriniosios grandies direktoriui, šis informaciją siunčia pirmos eilės prižiūrėtojui, kuris informaciją pateikia pirmos eilės tarnautojams. Žemesnės grandies tarnautojai informaciją perduoda artimiausiam viršininkui (aukštesnis už tarnautoją asmuo). Tada tarnautojai toje pačioje grandyje gali lengvai bendrauti vienas su kitu. Toks organizacinis bendravimas yra efektyvus. Sprendimo priėmimas yra labai svarbi vadovavimo funkcija. Kaip ir bendravimas, ji vyksta kiekvienoje vadovavimo situacijoje. Sprendimas priimamas ir planuojant, ir organizuojant, ir valdant, ir kontroliuojant, ir, žinoma, bendraujant. Be sprendimo priėmimo nevykdoma nė viena ši funkcija.

NLP: Kas yra bendravimas, arba kaip mes modeliuojame pasaulį?
| |

NLP: Kas yra bendravimas, arba kaip mes modeliuojame pasaulį?

Įsivaizduokime darbinę situaciją. Viršininkas išeina atostogų ir sako buhalterei: „Skambins iš firmos, kuriai mes skolingi. Mums kaip tik šiandien turi pervesti pinigų. Sumokėk aniems”. Jam išvykus buhalterė nesulaukia perlaidos. O nekantrūs kreditoriai jau laukia priimamajame! Ji paskambina tiems, kurie turėjo tuos pinigus atsiųsti, ir girdi: „Čia kalba tokio ir tokio sekretorė. Atsiprašome, bet mes jums dabar pervesti pinigų negalime. Kodėl? Ką aš žinau? Šnekėkitės su viršininku. O jo dabar nėra. Kada bus? Ką aš žinau?” Kas vyksta buhalterės psichikoje? Ji išgirsta telefono ragelyje tam tikrą balsą. Jos psichika susisiekia su atmintimi, kad: nustatytų, ką reiškia šie žodžiai, ir koks yra balso tonas; interpretuotų pašnekovo žodžius; interpretuotų pašnekovo elgesį, priklausomai nuo to, ar jis pažįstamas. Buhalterės įsitikinimai padės nuspręsti, kokia šio įvykio svarba. Ar tai stresas? Ar tai nemalonumas? Tai priklausys ir nuo intonacijos, kuria kalba sekretorė. Buhalterės psichika sukurs šio įvykio reprezentaciją – įvaizdį, kuris susidarys veikiamas psichikos filtrų. Pavyzdžiui, ji įsivaizduos įsiutusį kreditoriaus atstovo veidą. Arba išgirs vaizduotėje, kaip ji pati drebančiu balsu kažką bando išlementi.