Regis, praėjo tiek nedaug laiko – vos dešimtmetis... 1998-ųjų rudenį vienam dienrašty skaitytojus raminau, jog „krizė“ – tai, paraidžiui verčiant, tiesiog „lūžis“. Po tokių lūžių būna kitaip, būna nauja. Drąsiausieji jau tada nepasidavė panikai, ir tiesiog kartojo – „krizė Rusijoje privers Lietuvos verslininkus persitvarkyti, išmokti dirbti su Vakarų rinkomis.“ Taip ir įvyko, todėl gana sparčiai įveikus nuosmukį Lietuvos ekonomika greitai užsėdo ant nematyto ekonominio augimo lokomotyvo. Ot, kaip puikiai atspėjo! :) (Juokauju, žinoma - ne atspėjo, o tiesiog numatė, žinojo). Dabar labai pasigendu...
Reklama – emocijos, informacija ten neperduodama. Kaip tada jaustis "labai edukuotiems vartotojams" a la Dalia Šiukštienė, kuriai bloga nuo "IKI Premija" kortelės ir nuo metrinio katino, ėdančio jos mylimiausią auksinę žuvelę? "IKI Premijos" kortelė docentei "kvepia kvazifinansine veikla", be to, kelia abejonių, ar teisėtai naudojami jos asmens duomenys, siuntinėjant pasiūlymus paštu. Buvusiai Vilniaus banko marketingo vadovei neįtiko ir dar vienas agentūros "Astos dizainas" ("McCann-Erickson Vilnius") darbas – Vilniaus banko "didelių galimybių kredito" reklaminė kampanija. Kaip gi galima taip šaltakraujiškai tefloninėje keptuvėje čirškinti žuvelę?...
