Viktoras DenisenkoViktoras Denisenko

Visada vykdai kieno nors kito strategiją, kol neturi savosios

pagal
Tv Brainwashing By Dmt Dominic D33xd34
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pačioje XX amžiaus pabaigoje atsirado nemažai naujų sąvokų, susijusių su sparčia informacinių technologijų plėtra. Pasaulis keičiasi, reiškiniai, kurie atrodė amžini ir nepajudinami, praranda savo esmę, deformuojasi. Vis dažniau realius karus lydi ar net pakeičia informaciniai karai, o viešųjų ryšių specialistai kartais laikomi vos ne visagaliais kasdienybės kūrėjais. Tokiomis aplinkybėmis ypač vertingas tampa specialisto, gebančio atskirti realius komunikacinių ir informacinių mokslų laimėjimus nuo gaubiančios juos mitologijos, požiūris. Vienas žymiausių tokio pobūdžio specialistų Rytų Europoje yra Kijeve gyvenantis keleto knygų apie informacinius karus ir viešųjų ryšių technologijas autorius prof. Georgijus Počepcovas. 2007 metų pabaigoje jis viešėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur specialaus žiemos paskaitų ciklo (VU TSPMI projektas) metu išdėstė dvi paskaitas apie informacinių karų teoriją ir praktiką. Kada ir kaip Jūs susidomėjote viešųjų ryšių ir informacinių karų technologijomis? Iškart noriu pasakyti, kad dabar jau teikiu ne tiek daug dėmesio viešųjų ryšių technologijoms. Jos pradėjo mane nervinti, nors iš pat pradžių jų nagrinėjimui skyriau daug laiko. Mano susidomėjimas šia sritimi išaugo, kai pradėjau dėstyti Kijevo universiteto Žurnalistikos fakultete. Aš vienas pirmųjų skaičiau ten komunikacijų teorijos kursą. Tada pradėjau galvoti apie efektyvesnes technologijas – taip ir atradau viešųjų ryšių erdvę.

Krizė prie universiteto slenksčio

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Beveik visą mėnesį „Universitas Vilnensis“ tinklalapyje (www.vilnensis.vu.lt) vyko apklausa apie tai, kaip ekonominė krizė palies Vilniaus universitetą. Per tą laikotarpį į šį klausimą atsakė 183 tinklalapio skaitytojai. Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių respondentų - 40,4 proc. - neprarado optimizmo ir yra įsitikinę, kad „jeigu ir bus sunkiau, išgyvensime“. 29 proc. prognozuoja, kad „bus apribotos kitos išlaidos, reikės „susiveržti“ diržus“. 11,5 proc. spėja, kad „laiku nebus mokamos stipendijos, mažės atlyginimai“, o 4,9 proc. mano, kad „darbuotojai ir dėstytojai bus išleidžiami nemokamų atostogų“. 14,2 proc. - tikri optimistai, tikintys, kad „krizė VU nepalies“. Realią situaciją „U. V.“ sutiko nušviesti VU akademinių reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas. Krizė jau jaučiamaGalima teigti, kad VU viduje finansinė krizė jau yra jaučiama. Tam tikrus jos požymius pastebėjo ir universiteto darbuotojai. Daugelis gruodžio 8 d. nustebo taip ir nesulaukę atlyginimų. Pinigai buvo pervesti į darbuotojų sąskaitas gruodžio 10 d. Kaip teigia VU finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas, tai nereiškia, kad atlyginimų išmokėjimas universitete vėlavo, kaip pranešė kai kurios visuomenės informavimo priemonės. „Pagal mūsų darbo nuostatus ir darbo sutartis pinigai darbuotojams išmokami nuo 8 iki 12 mėnesio dienos. Tad kalbėti apie atlyginimų vėlavimą neturime teisės.