Vienas vyras vis užsibūdavo aludėse, nepaisydamas nuolatinių žmonos priekaištų. Kažkas jai patarė:
- Užuot bambėjusi, būk su juo meili, lipšni, jį labiau trauks grįžti namo.
Vakare vyras pareina girtas, bet žmona jam pakšteli į skruostą, pataiso gardžią vakarienę, sėdasi šalia, ima bučiuoti, myluoti, paskui jam kužda:
- Jau vėlus metas, mielasis, eime į miegamąjį...
- Ką gi, galima, - sako vyras,- namie vis tiek žmona duos pylos...