Eina zuikis mišku, žiūri beržynėlyje meška žolę rūko.
-Reikia ir man pabandyti, galvoja zuikis. Priėjęs prie meškos prašo:
-Ei, gauruotoji, duok žolės parūkyti!
Meška nužvelgusi jį, išsitraukia maišiuką žolės, susuka mažiuką cigariuką ir duoda zuikiui. Žvairys supučia. Meška:
- Ar jauti ką nors?
- Nieko nejaučiu!
Meška vėl paima žolės, tik jau susuka didesnę cigaretę. Zuikis vėl
supučia. Meška teiraujasi:
- Na, žvairy, ar jauti ką nors?
- Hmmm, nieko nejaučiu!
"Na, ir žvairys" - galvoja sau gauruotoji. Tada jau susuka papirosą kaip sau, duoda zuikiui. Tas pučia, kad net žvairos akys į vietą atsistatinėja. Šiaip taip pabaigęs, visas suprakaitavęs skeltalupis atsisuka į mešką.
Toji nustebusi klausia:
- Na, tai kaip, žvairy, ar jauti ką nors?
- Oi,...nieko nejaučiu, nei kojų, nei rankų nejaučiu!!!!!