Arbitražinis nagrinėjimas
Ginčo šalių procesinės teisės lygios. Kiekvienai šaliai turi būti sudaromos vienodos galimybės prieštaravimams pagrįsti. Šalys gali susitarti dėl tvarkos, kuri bus taikoma arbitražiniame teisme. Jei nėra susitarimų – tada nagrinėjama tokia tvarka, kokia tinkama, reikia atsižvelgti į įstatymų nuostatas. Šalys gali susitarti dėl arbitražo nagrinėjimo vietos. Jei nesusitaria, tai ją nustato arbitražinis teismas. Arbitražinis teismas gali susirinkti bet kurioje vietoje, jei šalys nesusitaria. Jei šalys nesusitaria kitaip, tai arbitražinio nagrinėjimo procedūra laikoma pradėta ta diena, kuria atsakovas gavo pranešimą, dėl ieškinio perdavimo arbitražui nagrinėti pradžia. Jei nacionalinis arbitražas – lietuvių kalba, jei tarptautinis arbitražas – tai šalys pačios susitaria dėl kalbų vartojimo nagrinėjimo metu. Jei nenustato patys tada kalbą nustato arbitražinis teismas. Per šalių suderintą laiką ieškovas turi pranešti apie savo aplinkybes, kuriomis jis grindžia apie savo reikalavimus, nurodyti klausimus ir savo reikalavimų patenkinimo apimtį. Atsakovas turi pranešti prieštaravimus dėl jam keliamų reikalavimų. Šalys pateikia dokumentus susijusius su ginču ar panašiai. Gali būti du bylos nagrinėjimo būdai: žodinis, dokumentinis. Tai priklauso nuo šalių susitarimo. Žodinis, kai teismas nagrinėja bylą išklausydamas žodinį šalių ginčą. Dokumentinis, kai nagrinėjama tik pagal šalių pateiktus dokumentus ir kitą medžiagą, be šalių tiesioginio dalyvavimo. Jei šalys buvo susitarusios taip, bet pareikalavus vienai šaliai, bet kuriame bylos etape gali būti pereinama prie žodinio nagrinėjimo. Jei šalis nepateikė įrodymų, tai arbitražinis teismas ar šalis gali kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą, ir prašoma padėti gauti įrodymus.
