Algirdas Endriukaitis: Kuo buvome, kuo tapome ir kaip neliekame
Bedvasė Lietuvos valdžia sprendžia tik viena ir einamuosius reikalus Lietuvos valstybės institucijos ir realią valdžią turinčios partijos savarankiškai ir patikimai…
Lietuvos aukštosios kulinarijos krizė
Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų. Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai…
Triušiena – vertingiausia mėsa
Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai, po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė…
Daiva Tamošaitytė: Donelaičio testamentas
Maždaug 1760-1770 metais Tolminkiemyje, Prūsų Lietuvoje, genialus lietuvninkų dvasinis ganytojas, poetas, kompozitorius ir inžinierius Kristijonas Donelaitis toniniu hegzametru rašė keturdalę…
Linas V.Medelis: Tai kodėl tavęs nėra?
Jei teks jums kada rusų valdžia nusikratyti, turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenusikratysite. Vincas Kudirka, 1898 Gyveni gerai…
Apie avieną ir avienos sriubą – avienę
Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o avienos pasiūla dar tik pradeda formuotis. Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o…
Ar bus Lietuvoje marmurinės mėsos?
Prieš 140 metų Japonija pasauliui padovanojo marmurinę jautienos mėsą, kuri šiandien yra labiausiai vertinama, aukštinama ir reklamuojama. Buliukai (ne telyčios) yra auginami ypatingomis sąlygomis ir maitinami pagal specialiai sudarytą šėrimo dietą. Taip daroma todėl, kad jų mėsa būtų su plonais riebalų intarpais, primenančiais marmuro raštus. Šis buliukų auginimas yra labai sudėtingas ir todėl marmurinė mėsa pasaulio rinkoje yra labai paklausi ir brangi. Japonijoje 1 kg marmurinės mėsos bifšteksų kainuoja 500 JAV dolerių.
Liudas Verbliugevičius: LRT afera – išdavystė
Pirmiausia, paskaitykime žurnalo „Gairės“ 2013 02 5psl. faksimilę Ir jiems kantrybė trūko! Nors to žurnalo ir žurnalisto V. Paulausko niekaip…
Iš kur atsiranda neįprasti vardai?
Dauguma dabar neįprastai skambančių vardų yra sugalvoti ir naudoti dar senovės Lietuvoje, tačiau primiršti, tikina Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė. LRT Radijo klausytoja Aldona iš Molėtų stebisi neįprastais vardais ir nori sužinoti, kas juos sugalvoja. „Džiaugiamės, kai spaudoje, kituose leidiniuose skelbiami vardai. Tačiau kyla klausimas, kas sudarinėja ir kas turi tokius vardus, pvz., Aventinas, Jogunda, Jogundė, Jovilas, Jovilė, Gilda, Gildas, Nygaila, Nygailė, Nykintas ir t. t.“, – vardija klausytoja.
Ar šią vasarą gersime dar daugiau nuodų?
„Gazuoti“ gėrimai – vandenys ir limonadai, nuo kurių gausybės ir įvairumo lūžta maisto parduotuvių, degalinių lentynos, neturi jokių fiziologiškai aktyvių…