Ar laimingi mūsų vaikai?

Ar laimingi mūsų vaikai?

Šis klausimas vis kirba galvoje nuo pat akimirkos, kai tėvu, motina pasijaučiam. Ir visgi laikas bėga, auga mūs vaikai, o klausimas neatsakytas lieka. Pabūkime nors kartą atviri ir sau teisingi – bauginamės atsakymą suvokt, ne tingim. Kažkur giliai širdy žinojimas miglotas neleidžia pasakyti „taip” tvirtai. Ir auga tik pusiau laimingi mūs mylimi vaikai. Protu suvokiam – davėm viską. Vaikai mūs aprengti, pavalgydinti, žaislų daug turi, pramogų. Ir dėmesio, ir laiko skiriame kiekvienas tiek, kiek pajėgiam. Ne taip jau viskas ir blogai, ir visgi – kodėl slapta kaltė vis primena kone kasdien – toli gražu ne viską padarei? Pažvelkime nors kartą kaltei į akis – ji gero siekia. Tai ar laimingi mūs vaikai? O ar laimingi jų tėvai? Štai čia po metų maratono gali sustot ir atsikvėpti. Daugiau suteikt vaikams ir negali – davei jau viską, ką turi, gal net daugiau, bet visgi… Ar to pakanka, kad žmogus užaugtų visavertis ir laimingas? Ar tai, ką pats gavai patirt vaikystėje, įtvirtino tavy žinojimą gyvenimo prasmės ir savo žmogiškojo tikslo? Jei ne – pabūkime sau atviri – vaikams paduodame tik trupinius to, kas vertinga.

Sveikas gyvenimas – kas tai?

Sveikas gyvenimas – kas tai?

Kodėl toks klausimas iškilo? Nes mes visi taip norim būt sveiki. Dėl to ir ekologijos tema tokia opi patapo. Dabar nauja tema padangėn Lietuvos atkako. Žaliavalgystė. Prieš tai dar buvo praninė mityba. Išbando žmonės vis naujus būdus, kaip palaikyt kūno gyvybę. Nes jaučiamės laimingi tik tuomet, kai esam gyvybingi. Kai turime apsčiai jėgų patirt pasaulį. Kuomet savais jutimais gebame išjausti visa, kas aplinkui. Šis polinkis savy talpina didžią prasmę. Žmogus sukurtas taip, kad veržiasi į džiaugsmą, malonumą. Todėl ir norime turėti sveiką kūną. Sveikam kūne – sveika siela. Žinojo šitą žmonija nuo seno. Patarlei šiai ne vienas tūkstantis bus metų. Senovės Romoje ji atsirado. Kaip matome, yra dalykų, būdingų žmogui iš esmės. Jie glūdi žmoguje nepaliesti laiko tėkmės. Žmogui bet kurių laikų tas pats svarbu: gyventi ir patirti džiaugsmą. Todėl ieškojimų, kaip tą pasiekti, būta įvairių. Prašyčiau jūsų atidumo. „Todėl ieškojimų, kaip tą pasiekti, būta įvairių.” Išrinkime svarbiausią žodį. Kas tai galėtų būti? Tai, kas išreiškia kuo tiksliausiai žmogiškąją būtį. Žmogus – kūrėjas. Todėl svarbu, ką kuria jis. Svarbiausias žodis sakiny – veiksmažodis. „Todėl ieškojimų, kaip tą (gyventi ir patirti džiaugsmą) pasiekti, būta įvairių.” Ką aš galiu pasiekti? Tik tai, ko neturiu. Kaip čia yra? Vadinasi, nei aš, nei tu – mes negyvenam? Ir džiaugsmo nepažįstam? Ar tai tiesa? Ir taip, ir ne.

Sveikinimas artėjančių Joninių proga
|

Sveikinimas artėjančių Joninių proga

Sveikinu visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius – artėjančių Joninių proga. Artėja iškili, tautiška vasaros šventė – Joninės, kurios mūsų tautoje turi prasmingas, senas bei gilias tradicijas. Tai šventė kurioje susiduria ilgiausia diena bei trumpiausia naktis, kai kūrenami laužai, pinami vainikai ir ieškomas paslaptingasis paparčio žiedas, o jį radusiųjų laukia laimė, meilė ir sėkmė. Sveikinu mielas Janinas bei Jonus su varduvėmis ir visus redakcijos bičiulius su nacionaline švente! Linkiu Jums visiems ieškoti ir surasti savąjį paparčio žiedą, kuris atneštų sėkmę, sveikatą, laimę ne tik šią stebuklingą naktį, bet ir ištisus metus. Tegul Jūsų asmenybės, darbai ir siekiai metai po metų vis gražina ir gražina Jūsų vardus. Tegul iki pirmo saulės spindulio visur skambės juokas, daina, vyraus pakili, šventiška bei bičiuliška nuotaika! Tad šilčiausi sveikinimai skrieja Jonams ir Janinoms, o šių vis dar ypatingai populiarių vardų neturintiems – linkėjimai rasti paparčio žiedą, nešantį laimę.

Informacija keliaujantiems į gamtą: Apie maisto produktus
|

Informacija keliaujantiems į gamtą: Apie maisto produktus

Užkandžiams gamtoje saugu pasiimti šviesios ir juodos duonos, džiūvėsėlių, traškučių, sausainių be kreminio įdaro, natūralaus mineralinio vandens. Tinka sausi užkandžiai – džiovinti vaisiai, džiovintas sūris. Ypač rekomenduojama pasiimti šviežių vaisių ir daržovių: pomidorų, agurkų, morkų, kopūstų ir kt. Iš jų galite pasigaminti lengvų salotų, kurias pagardinsite citrinos sultimis, aliejumi. Daržoves ir vaisius prieš vartojant nuplaukite geriamuoju vandeniu. Siūloma rinktis paprasčiausią vandenį, nes jis geriausiai malšina troškulį, tvyrant karščiams. Gazuotus gėrimus geriau pakeisti sultimis, mineraliniu vandeniu arba savos gamybos arbata. Turint nešiojamąjį šaldytuvą, į jį dedamus maisto produktus reikėtų saugiai įpakuoti ir sudėti atskiriant vieną nuo kito. Mėsa turi nesiliesti su sūriu, o žali maisto produktai – su virtais ar keptais produktais. Šaldytuve būtina laikyti kiaušinius, padažus ir kitus greitai gendančius maisto produktus iki tol, kai juos naudosite patiekalo ruošimui. Bet kokį pagamintą maistą, kurio dar nevartojate, laikykite uždengtą. Tai apsaugos jį nuo vabzdžių. Sumuštiniai – puikus iškylos užkandis, tačiau juos geriausiai paruošti prieš valgį. Maisto ruošimui naudojamus ingredientus būtina gerai nuplauti geriamuoju vandeniu. Jei į iškylą pasiimate jau nuplautus produktus, prieš sudėdami į indą juos gerai nusausinkite, mat drėgmė – palanki terpė bakterijoms daugintis.

Kaip pasigaminti losjoną apsaugai nuo uodų
|

Kaip pasigaminti losjoną apsaugai nuo uodų

Vos sušilus orams prasidėjo sodybėlės sezonas – praleidžiame ten beveik kiekvieną savaitgalį, tik nebesigiriu taip dažnai, kaip pernai, ir nuotraukomis nebemosuoju, nes akivaizdus sezoniškumas – viskas, kas žydėjo pernai, tebežydi ir šiemet, ir gluodenai su žalčiais tebesirango aplink kojas, tik gal didesni, nei praėjusiais metais. Deja, deja, ir uodų draugija nesumažėjo. Netoli sodybėlės turime vienus garsiausių Lietuvos pelkynų, todėl sąlygos kraujasiurbiams veistis puikios, o maisto maža, tai laukia jie mūsų net išsižioję… Pernai pirkom visokiausius kremus, losjonus ir purškalus nuo uodų, tačiau, nors jie kažkiek ir gelbėdavo, mane siaubingai gąsdindavo jų sudėtis – pasitepus rankas kremas net mano nagų laką „nuėsdavo”! O tepliojamės per dieną ne kartą ir ne du, tai bandau įsivaizduoti, kiek nesąmonių į save per odą susiurbėm… Šiais metais nusprendžiau išbandyti savos gamybos apsaugą su keliais eteriniais aliejais – kiekvienas iš jų uodams ne prie širdies, taigi galima išbandyti ir po vieną, pabandyti atrasti kvapą, kuris geriausiai saugo ir smarkiai kraujo savininko nosies neerzina. Ir ką galiu pasakyti – nuostabiai puikiai veikia (ir nagų lakas lieka savo vietoje)!

Natūrali apsauga nuo uodų namuose ir gamtoje
|

Natūrali apsauga nuo uodų namuose ir gamtoje

Turbūt visi sutiksime, kad vienas labiausiai erzinančių ir šiltus vasaros vakarus gadinančių dalykų yra uodai. Kovai su uodais galima naudoti įvairius cheminius purškiklius, bet galima rinktis ir natūralias priemones. Ar kada pagalvojote, kad maždaug prieš 70 metų jokių sintetinių purškaliukų, tablečių ir apsaugančių apyrankių nebuvo, bet uodai juk buvo visada, ar ne? Grįžkime šiek tiek į praeitį ir paieškokime natūralių būdų apsaugai nuo uodų. Iškylaudami gamtoje ar tiesiog eidami pasivaikčioti po mišką, turėkite su savimi eterinių aliejukų. Vabzdžių nemėgsta kvapiųjų citrinžolių, eukaliptų, pelargonijų, citrinos, levandos, pipirmetės, anyžių eterinių aliejų kvapų. Grynų eterinių aliejų tiesiai ant odos geriau netepti, jie gali nudeginti. Praskieskite šiuos aliejukus augaliniais aliejais, tuomet galite tepti ant odos. Grynais aliejukais galite padrėkinkite rūbų kraštelius. Kraujasiurbiai labai nepakenčia gvazdikėlių kvapo. Šio aliejuko galite įpilti į kremą veidui, rankoms, kosmetinį aliejų. Mišiniu išsitepkite kūną. Tik nepadauginkite šio aliejuko, nes galite sudirginti arba sualergizuoti odą. Pasigaminkite gvazdikėlių nuovirą. Užvirinkite 2 stiklines vandens. Į verdantį vandenį ėdėkite maždaug 20 gvazdikėlių, pavirkite ir 5 min. Pavirinus leiskite nuovirui atvėsti. Mišiniu išsitepkite atviras kūno vietas.

Vakarėlis po atviru dangumi
|

Vakarėlis po atviru dangumi

1 Comment

Iškyla gamtoje (barbekiu) – tai tradicija, pramoga, ritualas ar tiesiog pretekstas surengti smagų vakarėlį. Atšilus orams pasikvieskite draugus į gamtą ir bendraudami bei valgydami skanius patiekalus maloniai praleiskite laiką. Vienu šūviu nušausite du zuikius: gamtoje bus geresnis apetitas ir virškinimas, o tuo pačiu ir pailsėsite nuo miesto šurmulio. Tokiame vakarėlyje bendrauti gali ne tik gerai pažįstami draugai – juk žmonių galima pakviesti gerokai daugiau, negu paprastai. O pati renginio atmosfera yra gan neįpareigojanti, leidžianti vakaro šeimininkams laisvai bendrauti su svečiais ir nereikalauti budria akimi sekti stalo. Beje, vokiečiai, garsėjantys tikslumu ir taupumu, paskaičiavo, kad tokia šventė kainuoja gerokai pigiau, negu iškilmingi renginiai, ir būtent šiuo faktu grindžia jos populiarumą. Tačiau pradėkime iš pradžių. Rengti vakarėlį po atviru dangumi galima savo kieme, pliaže, parkelyje – pati vieta neturi didelės reikšmės. Staltiesę ir Indus geriau naudoti vienkartinius, tačiau jie turi būti spalvingi. Nepamirškite apgalvoti apšvietimo: negerai, jei vakare šviesa sklis tik iš rusenančių anglių.

Degalų taupymo patarimai
|

Degalų taupymo patarimai

Degalų taupymo patarimai Nesvarbu, ar vairuojate mažą, ar didelę mašiną, Jūs vistiek galite išspausti šiek tiek daugiau iš kiekvieno litro degalų. Turint galvoje šiandienines degalų kainas, kiekvienas papildomas kilometras per ilgą laiko tarpą Jums gali sutaupyti nemažą pinigų sumą. Dauguma šių patarimų tik nežymiai pagerins automobilio ekonomiškumą, tačiau naudokitės keliais patarimais iš karto ir su tuo pačiu degalų kiekiu nuvažiuosite kur kas daugiau. Vienas geriausių būdų taupyti degalus – sumažinti greitį. Kuo didesnis greitis, tuo adekvačiai didesnės ir kuro sąnaudos. Jei mėgstate spausti pedalą “iki dugno”, pamėginkite keletą dienų pasivažinėti KET nustatytu greičiu. Kelionė užtruks vos keliomis minutėmis ilgiau, tačiau sutaupysite tikrai nemažai degalų. Dauguma vairuotojų nėkreipia dėmesio į ne iki galo pripūstas padangas. Per mėnesį padangų slėgis nukrinta ~0.07 atmosferos, taip pat slėgis krinta dėl temperatūros pokyčių (~0.07 atm temperatūrai nukritus 10 laipsnių C). Mažai pripūstų padangų sukibimo paviršius didesnis, todėl didesnė trintis, ir tuo pačiu reikia daugiau degalų automobiliui išjudinti. Nusipirkite nebrangų padangų slėgio matuoklį bei stenkitės slėgį pamatuoti bent kartą per mėnesį. Slėgį tikrinkite prieš pradedant važiuoti, nes padangose esantis oras nuo važiavimo įkaista ir išsiplečia, todėl gali suklaidinti matuoklį. Kiek oro pūsti į padangas yra parašyta automobilio vartotojo instrukcijoje arba ant vairuotojo durelių rėmo esančioje lentelėje.

Konkretūs patarimai kaip saugoti aplinką
|

Konkretūs patarimai kaip saugoti aplinką

Buitiniams reikalams kiekvienas asmuo kasdien sunaudoja apie 100 litrų vandens. Tik maža šio vandens dalis (apie 7 l) suvartojama gėrimui ar valgio gaminimui. Kitiems tikslams nebūtina naudoti geriamojo vandens. Pavyzdžiui, tualetams skalauti užtektų ir prastesnės kokybės vandens. Sodą reikėtų laistyti tik surinktu lietaus vandeniu. Apie 1/3 sunaudojamo vandens suryja tualeto plovimas. Todėl perkant naują vandens bakelį, reikia pasirinkti tokį modelį, kuriuo vandens kiekį būtų galima reguliuoti. Taip vandens sunaudosime kone perpus mažiau. Nepalikite lašančių vandens čiaupų. Dėl vieno lašančio čiaupo (10 lašų per minutę) kasmet be reikalo nubėga daugiau nei 200 litrų vandens. Maudydamiesi vonioje apie 120–160 litrų geriamojo vandens paverčiame nutekamuoju vandeniu. Bet ir maudydamiesi po dušu tapsime švarūs. Rezultatas tas pats, o sutaupysime kaskart nuo 60 ies iki 100 litrų vandens. Naudojantis dušu ir energijos sunaudojama mažiau nei maudantis vonioje. Valikliai bet kuriuo atveju užteršia nutekamuosius vandenis, galiausiai ir aplinką. Todėl juos reikėtų naudoti kuo taupiau. Koncentratus, tokius kaip plovikliai, dozuokite visuomet ypač kruopščiai: dažnai pakanka ir lašo. Cheminiai vamzdžių valikliai užteršia kanalizacijos vamzdyną stipriais šarminiais (ėsdinančiais) chemikalais. Reikėtų iš viso atsisakyti šių priemonių, nes vamzdžius galima išvalyti ir be chemijos, mechaniniu būdu.

Specialistai pataria: kad poilsis miške būtų malonus
|

Specialistai pataria: kad poilsis miške būtų malonus

Prasidėjus grybavimo sezonui, į miškus jau plūsta lankytojai ir grybautojai. Tai neramus metas aplinkosaugininkams, miškininkams ir kitų tarnybų darbuotojams, teigiama Generalinės miškų urėdijos (GMU) pranešime. “Ne paslaptis, kad nemažai daliai miškų lankytojų trūksta kultūros – paliekamos šiukšlės, ne vietoje deginami laužai, draskoma miško paklotė, niokojama augmenija”, – teigia aplinkosaugos specialistai. Prieš kelias dienas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūra kartu su Švenčionių rajono policijos komisariato ir Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnais atliko Aukštaitijos nacionaliniame parke esančio Žeimenio ežero patikrinimą. Pareigūnai tikrino, kaip poilsiautojai laikosi miško lankymo bei mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų. Reido metu nustatyti trys miško lankymo taisyklių pažeidimų atvejai – ne vietoje įrengtos laužavietės. Pažeidėjams buvo surašyti protokolai, jie geranoriškai sumokėjo po 25 litus baudos. Miško lankymo taisyklės draudžia kurti laužus tam neįrengtose vietose, mėtyti neužgesintus degtukus ir nuorūkas, šiukšlinti mišką, ne šiukšlių dėžėse palikti atliekas ir tarą, kirsti medžius, ardyti miško paklotę, gaudyti ir naikinti laukinius gyvūnus, neštis juos į namus, ardyti gyvūnų būstus (lizdus, skruzdėlynus, olas), leisti bėgioti palaidiems šunims, trukdyti kitų lankytojų poilsį triukšminga muzika.