Kaip posovietinė „žemės reforma” atsiliepia šios reformos aukų gyvenimui
LR Valdžios ir valdymo institucijų pareigūnams neatsižvelgiant į teisėtų žemės savininkų protestus ir tuose protestuose pateikiamus juridiškai pagrįstus argumentus, įrodančius visišką prievartinį piliečių nekilnojamojo turto perskirstymo ekonominį ir teisinį nepagrįstumą – „žemės reforma” vadinamo proceso esmė išlieka nepakitusi: „Iš statistinio „Jono” atimti ir statistiniam „Petrui” atiduoti. Tačiau kaip nuo to – kad nenorintis pats užsidirbti lėšas nekilnojamam turtui įsigyti statistinis „Petras” naudojasi svetimo darbo produktu pagerėja bendras Lietuvos piliečių gyvenimo lygis – ir toliau lieka visiškai neaišku… Dėl posovietinėje LR gyvenimo norma tapusio piliečių nekilnojamojo turto „atėmimo” ir „suteikimo” – visuomenė dirbtinai skirstoma į dvi grupes: teisiškai nepagrįstai netenkančius nekilnojamojo turto ir teisiškai nepagrįstai gaunančius neuždirbtas vertybes. Tiems oponentams, kurie nekantrauja man priminti, kad yra ir trečioji piliečių grupė – neutralieji – siūlau kantriai skaityti toliau. Netrukus ir tai išsiaiškinsime. Pirmiausiai išsiaiškinkime posovietinių reformų poveikį savojo turto netekusiems piliečiams, kuriuos aš siūlau laikyti LR valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų savivalės aukomis.