Meilė, reiškiama ne žodžiais

Meilė, reiškiama ne žodžiais

“Esu užsispyrusi, turiu valios, nebijau darbo ir daug dirbu, tai man labai padeda siekti savo tikslų”, – šypteli Jolanta. Tačiau tai nereiškia, kad visas jos mintis ir laiką užėmė mokslas. Vieną dieną į duris pasibeldė vaikinas. Jis atnešė laišką Jolantos bendrabučio kambario draugei jos gimimo dienos proga. Tą laišką autobusų stotyje Panevėžyje iš pažiūros labai patikimam, bet visiškai nepažįstamam vaikinui perdavė draugės tėvas. Jis norėjo padaryti dukrai staigmeną. “Tą vakarą mes kartu su juo šventėme gimtadienį. Kaip neatsidėkosi vaikinui už tokią puikią staigmeną? Po to jis pas mus apsilankė dar keletą kartų. Vėliau pradėjo lankyti jau ne mus, o mane. Tai man buvo viena iš daugelio pažinčių, bet ypatinga. Po kelių mėnesių draugystės apsigyvenome kartu”, – prisimena Jolanta. Jai ir dabar sunku atsakyti, kiek laiko reikia, kad žmonės suprastų, esą skirti vienas kitam. “Tai priklauso, kiek giliai tu sieki pažinti tą kitą žmogų, kokie tavo lūkesčiai ir kiek esi atvira tam, kad ir tave pažintų. Visas gyvenimas yra nuolatinis pažinimas”, – įsitikinusi Jolanta. Jos manymu, kai kurios poros nugyvena visą gyvenimą, pasineria į kasdienybės rutiną ir per daug neskiria laiko bandymui suprasti, kuo ir kaip gyvena artimas žmogus. Nesidomi, kokie jo rūpesčiai, kas jį slegia. Pažinimas, anot Jolantos, ateina per nuolatinį komunikacijos procesą.

Paskaitos – Priti/Transcendentinė meilė – Šrila Bhaktivinoda
|

Paskaitos – Priti/Transcendentinė meilė – Šrila Bhaktivinoda

„Meilė” (tikrasis žodis bengali kalboje „priti”) yra nepaprastai saldus žodis. Kai jis ištariamas, nepaprastai saldi nuotaika apima tiek kalbėtojo, tiek klausytojo širdis. Nors tik nedaugelis gali suprasti tikrąją šio žodžio prasmę, vis tiek jis visiems patinka. Visos gyvosios esybės yra valdomos meilės. Daugelis yra pasiruošę už ją atiduoti savo gyvybes. Mylėti yra žmogaus gyvenimo esmė. Daugelis mano, jog egoistiškų troškimų pildymas yra svarbiausia jų egzistencijos prasmė, tačiau taip nėra. Vardan meilės žmogus gali paaukoti visus savo interesus. Egoizmas skatina žmogų siekti vien tik savo asmeniškos laimės ir nepriklausomybės, kai tuo tarpu meilė priverčia jį paaukoti visus savo asmeninius interesus vardan to dalyko ar asmens, kuris jam yra nepaprastai brangus. Kur įvyksta susirėmimas tarp egoizmo ir meilės, ten meilė visada laimi. Netgi jeigu egoizmas yra labai intensyvus, jis vis tiek išlieka antraeilis. Kas yra egoizmas? Egoizmas yra siekti tai, kas yra brangu pačiam. Dėl to ne be priežasties galima pasakyti, jog žmogaus gyvenimas yra vadovaujamas meilės. Meilė yra svarbiausia žmogaus gyvenimo esmė, netgi jeigu jis ir siekia patenkinti savo egoistinius norus. Materialistai ir impersonalistai siekia materialių malonumų ir išsilaisvinimo iš meilės jiems. Meilė taip pat vyrauja ir transcendentalizmo kelyje.

Nesidangstykite meile
|

Nesidangstykite meile

Po galais, “meilė” yra žmonių sugalvotas žodis, ant kurio žmonės sukaria visus šunis, ir kiekvienas ją įsivaizduoja kitaip. Kol nesutariame bendrai, kas ta meilė – tik aušiname burnas naudodami šį žodį, nes vienas šneka apie batus, kitas – apie ratus. “Meilė” yra patogus žodis. O aš sakau, nesidangstykite meile, sakykite taip, kaip yra. Nesidangstykite “meile” aiškindami, kitų veiksmus. Kaip paprasta pasakyti “jie viską ištvėrė, nes mylėjo vienas kitą”. Greičiausiai jūs nė nežinote, kodėl jie viską ištvėrė. Galbūt todėl, kad palaikė vienas kitą. Galbūt todėl, kad kartu darydami tai, ką darė, buvo laimingi. Ir dar galėjo būti begalės priežasčių, kurių jūs nežinote, bet taip paprasta visa tai įvardinti kaip “meilė”. Kaip paprasta pasakyti “jis laukė jos, nes mylėjo ją”. Argi ne tiksliau būtų pasakyti “jis laukė jos, nes norėjo būti kartu su ja”. Kai sakai, jog “jis neskiria man pakankamai dėmesio, nes nemyli manęs”, galbūt pagalvok, kokia tikroji priežastis. Religija moko, jog visos problemos kyla tik dėl to, jog nemylime Dievo ir vieni kitų. Jie siūlo paprastą sprendimą visoms problemoms – meilė. O jei paklausi, kas tai yra ir kaip tai įgyvendinti, tada suprasi, kad po tuo jų siūlomu sprendimu visko paslėpta daugiau nei po rudeniniais lapais. Nesidangstykite “meile” aiškindami savo veiksmus ar teisindamiesi. Argi ne teisingiau yra sakyti “aš teku, nes noriu kurti šeimą su juo”, nei sakyti “aš teku, nes myliu jį”.

Ar jūs pasiruošę meilei?
|

Ar jūs pasiruošę meilei?

Galbūt jums nesiseka meilėje, nes neišmokote mylėti…kol kas. Šis metodas tikrai veiksmingas. Matau, kiek daug žmonių bando dalintis savo meile, ir jos neturi. Aišku, jų dalijimasis atneša kitiems bėdų. Galite galvoti, kad dalinatės savo meile, bet dalinatės tik savo bėdomis, nes tai yra viskas, ką turite. Jūs tikitės, svajojate, o koks rezultatas? Svajonėse meilė nuostabi; realybėje ji tampa nelaime, pragaru. Prieš tapdami mylimuoju, pirmiausia turite tapti meile. Žmonės mano, kad jie taps meile tik įsimylėję. Jų logika kvaila. Negali tapti mylimuoju, kol neturi meilės – o meilės jūs neturite. Kiekvienas įsitikinęs, kad sugeba mylėti; tiesiog jam reikia rasti kažką, kas jo meilę priimtų. Jis pilnas meilės energijos; jam tereikia žmogaus, kuris jį priimtų. Taip žmonės ir gyvena, randa. Dažnai jie sutinka nuostabių žmonių, bet galiausiai viskas tampa apgailėtina. Jie mano, kad dalinasi meile – jie dalinasi tik savo vienatve. Jie mano, kad dalinasi kažkuo dievišku – jie dalinasi tik savo bjaurumu. Jie mano, kad dalinasi pačia savo esybe – bet jie dalinasi tik savo purvinu paviršiumi. Jie patys nepažįsta savo esmės – toks vargšas žmogus. Turtingas žmogus yra tas, kurio gyvenime pilna poezijos, šokio, šventės, tylos, susicentravimo, įsišakinijimo. Turtingas žmogus tas, kuris toks pilnas kaip debesys lietaus sezonu, pasiruošęs lietumi išsilieti ant kiekvieno pakeleivio. Arba kaip pumpuras, pasiruošęs dalintis savo aromatu su bet kuriuo vėju ar keliauninku.

Meilė yra (pirma dalis)
|

Meilė yra (pirma dalis)

Nepradėsiu čia pasakot, kad pasaulis sukasi dėl meilės, kad įsimylėjus Tavo gyvenimas nusidažo visomis vaivorykštės spalvomis. Taip – tai gražūs žodžiai… Bet banalūs… Šito jausmo neišreikši jokiais epitetais ar palyginimais. Tai tik sumenkina viską. Man patiko panelės iš mano mokyklos vieną vasario 13-tąją išsakyta mintis: “Rytoj didžioji banalybių diena”. Geriau ir nepavadinsi… Vargšas šv. Valentinas, kuris net susapnuot negalėjo, kad jo vardu bus pavadinta tokia beprasmė, paviršutiniška šventė. Kai jis buvo gyvas, žmonės meilę suprato daug subtiliau… Taigi, pamirškime tą “širdučių klijavimo” ar “SMS eilėraštukų siuntinėjimo” meilę ir pažiūrėkim šiek tiek įžvalgiau. Štai ir paradoksas. Kai įsimyli, regis, lėktum pas tą žmogų ir išsipasakotum viską, kas kirba širdyje. Tačiau iš karto STOP – kažkokia jėga Tavyje verčia dvejoti, verčia sustoti ir laukti nežinia ko. Verčia užsisklęsti ir tylėti. O gal kiek kitaip – neleidžia prakalbėti, nors to ir norisi. Kodėl šitaip? Manyčiau, dėl vienintelės priežasties – kažkokios paslaptingos baimės “susimauti”, baimės padaryti kažką ne taip, kaip, neva, “turėtum padaryti”. Ir įvyksta visiškai priešingai. Nors prieš tai su tuo žmogumi bendravai labai nuoširdžiai, artimai, be kompleksų, dabar pradedi tiesiog nuo jo slėptis, grožėtis juo tik iš šalies, apie tai jam net neužsimenant. Pats save izoliuoji nuo to, prie kurio labiausiai norėtum būti. Argi tai nėra keista?..

Susižavėjimas prieš meilę
|

Susižavėjimas prieš meilę

Susižavėjimas – kai pameti galvą. Padarytumei bet ką. Rašytum ir rašytum SMS. Kas kelias minutes vis prisimintum. Dalintumeis viskuo. Šnekėtum visiems apie tai. Būtum kartu. Kiltų dideli lūkesčiai. Nuo kiekvieno tau padaryto gero dalyko būtum ant vis aukštesnio debesies, po kiekvieno blogo – laipteliu žemiau. Visas pasaulis būtų nudažytas šviesiom spalvom. Kiekvienam dalyke įžvelgtum gėrį. Žmonių veiduose matytum tik džiaugsmą, ir nepripažintum kitokių žmonių. Meilė – kai pamesta galva vėl atsiranda. Darytum bet ką, ir nesitikėdamas gauti kažko atgal. Rašytum ir rašytum SMS, net jei negauni atgal nė vienos. Kas kelias minutes vis prisimintum, bet apie tai galvotum rečiau – tiesiog pasidarytų be galo šilta širdy. Dalintumeis viskuo be išlygų, nes nebereiktų galvoti, ar sulauksi atsako – tiesiog žinai, kad nuo to bus kitai/kitam geriau, ir daliniesi. Nuo kiekvieno tau padaryto gero dalyko tavo širdis sušiltų, prisiminusi, kad ji ne viena. Ir prireiktų labai daug ir labai blogų dalykų, kad meilė nukristų laipteliu žemiau. Būtum laimingas. Po susižavėjimo ateina meilė, arba, jei gavai, ko norėjai, ir nebenori, ateina tuštuma.

| |

Įkliuvo plėšikaujantys skustagalviai

Paaiškėjo, kad prieš savaitę pirmadienį prie senosios turgavietės penkiolikmetį paauglį ir šį sekmadienį Smiltynėje trisdešimt septynerių metų žveją sumušė ta pati grupė agresyvių girtų paauglių. 1-ojo policijos komisariato pareigūnai pasakojo jau buvo nustatę ir pirmadienį ketinę apklausti įtariamuosius paauglio sumušimu. Tačiau sekmadienį paryčiais jie patys įkliuvo. Vyriausiajam jų 17, o jauniausiam 13 metų. Po kelerių metų darbo užsienyje į tėvynę grįžęs klaipėdietis Viktoras šeštadienį vakare susiruošė į naktinę žvejybą prie marių. Naktį sužvarbęs vyras nusprendė grįžti namo ir apie pusę trijų nakties lūkuriavo kelto. Prie jo priėjo šeši apgirtę jaunuoliai. Jie buvo nusiteikę agresyviai. Bet vienas labiau už kitus provokavo konfliktą. „Jis aiškino, kad yra karys, kad nori tarnauti Afganistane ir reikalavo su juo muštis, – pasakojo Viktoras. – Gal po 10 minučių pikto pokalbio to vaikino rankose atsirado ištraukiamas strypas. Juo trenkė man per galvą. Nors buvau su kepuraite, galva pasruvo krauju. Supratau, kad gali baigtis blogai ir išsitraukiau peilį. Kai jie pamatė, ką turiu, truputį atšlijo, ir aš galėjau atsitraukti. Palikau kuprinę ir pats nuėjau iki kiosko.” Traukdamasis nuo užpuolikų vyras skambino policijai. Pasirodo, pareigūnus tąnakt jau du kartus kvietė ir kiosko pardavėja. Tie patys jaunuoliai reikalavo alaus, tačiau moteriai pirkėjai pasirodė pernelyg jauni ir ji nepardavė jiems alkoholio. Tai sukėlė skustagalvių įniršį ir jie puolė daužyti kioską.

| |

Subkultūros Lietuvoje: Skinhedai apie save

Iš esmės tai yra nacionalistinis ar net nacistinis judėjimas, neretai galintis pasitelkti netgi smurto veiksmus kitataučių atžvilgiu. “Kiekvienas žmogus turi būti savo “vietoj”, ir nelįsti ten, kur jam nedera. Pavyzdžiui, indai atvažiuoja, apsivagia ir išsinešdina. To neturėtų būti. Kinai taip pat… visokiausių nelegalų privažiuoja. Vilnius, visados buvo lietuvių miestas, išskyrus okupacijos metus. Mums nepatinka, jei atsiras Vilniuje rajonai etininėms grupėms: čia indusų rajonas, čia kinų, čia žydų… Argi gražu, kad lietuvis, vilnietis, į tą rajoną užėjęs, gaus į “snukį”, peilį į pašonę, nes yra baltaodis?” – kalbėjo “skinai”. Vis tik galima teigti, kad Lietuvos “skinhedai” yra nuosaikesni nuosaikesni nei pasaulyje, jų tradicijos nesenos. Jie, kaip neformali jaunimo grupė pradėjo formuotis kartu su Sąjūdžiu ir nepriklausomybės pradžia. Nors jų istorijos ištakos siekia tuos metus, kai Lietuva buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje. Mitinguose gimės šūkis “Lietuva lietuviams”, o taip pat “Tėvynė, Kraujas, Žemė” ir tapo pamatine “skinhedų” idėja. “Skinhedų” pagrindinė išpažįstama idėja – tai patriotizmas: “Patriotizmas nuo senų laikų išliko, dar komunizmo laikais. Jau tada kiemuose vaikai skirstydavosi: čia rusai, čia lenkai, čia lietuviai… Ir kariaudavo tarpusavy. Anksčiau ir pankai kitokie buvo, tai ne dabar, tie su skiauterėm. Jie buvo nacionalistai. Paišydavo svastikas, Gedimino stulpus.”

| |

Skinai šiurpina miestą

Septyniolikmetę šiaulietę užpuolė skustagalviai. Skinais save vadinantiems vaikinams įtūžį sukėlė moksleivės kuprinė su Dovydo žvaigžde. Skinai kuprinę sudegino, o merginą apipylė smūgiais. Tai – ne vienintelis kareivišką aprangą mėgstančių, kerziniais batais avinčių, murzininkais ir smogikais pravardžiuojamų vaikinų siautėjimo pavyzdys. Jie jau ir dieną muša žmones. Pačiame Šiaulių centre. Smūgis iš nugaros Asta (vardas pakeistas) su dviem draugais sėdėjo kavinėje “Elitas”. Šalia alų gurkšnojo moksleivei pažįstami skinai: Lauras, jo brolis Alius ir Evaldas su dviem merginomis.
“Turėjau kuprinę, ant kurios buvau nusipiešusi Dovydo žvaigždę. Kaip ženklą, kad man visi lygūs, kad nesu rasistė”, aiškina moksleivė. Taip negalima. Mums nepatinka. Mes to netoleruojame tokiais priekaištais skustagalviai apipylė Astą, išvydę žvaigždę. Tu juk žinai, kad mums nepatinka – kodėl taip darai? “Gerai, sakau, nebebus tos žvaigždės – bet jie neklausė. Vienas atsikėlė ir išėmė iš kuprinės mano daiktus. Tada išsinešė kuprinę į lauką ir sudegino”, – sako Asta. Ji su draugais patraukė namo. Skustagalviai su merginomis – iš paskos. Vilniaus ir Draugystės prospekto gatvių sankryžoje, visai šalia namų, Asta pajuto smūgį į veidą. Iš nugaros. Smogė viena iš skinų merginų. “Davė taip, kad net “miela” pasidarė. Nukritau ant žemės, vos begalėjau kvėpuoti. Skinai tuo metu “užsiiminėjo” mano draugais. Paskui vienas priėjo prie manęs ir keliskart spyrė į šonkaulius”, – sako moksleivė.

| |

Klaipėdoje siautėja skustagalviai

Skustagalvių, save vadinančių skinais, siautėjimas suaktyvėjo. Jie ne tik užgaulioja kitataučius, bet ir ėmė plėšikauti bei smurtauti. Policija kol kas stengiasi šio reiškinio nepastebėti. Pirmadienį apie 20 valandą prie Senosios turgavietės iš autobuso išlipo trys paaugliai. Stotelėje stovėjo penki skustagalviai. Jie iškart pažino vieną išlipusį paauglį, nes anksčiau tarp jų yra vykęs žodinis konfliktas. Skustagalviai telefonu pasikvietė draugų. Netrukus prie skinų prisijungė dar du draugai. Jie čiupo už rankų penkiolikmetį skeiterį ir nusitempė į senojo tabako fabriko pusę. Tamsiuose kiemuose prasidėjo egzekucija. Skustagalviai mušė paauglį grandinėmis, spardė auliniais batais. Taikė į galvą. Mušamas paauglys spėjo iš lūpos išsiverti auskarą. Dangstėsi veidą rankomis, movėsi gobtuvą. Netrukus gauja per visą senamiestį nusitempė auką prie „Baltijos” laivų statyklos. Skinai išsilakstė tada, kai kažkuris pamatė ateinant žmones. Kruvinas paauglys per senamiestį patraukė prie gatvės, sėdo į mikroautobusą, tačiau nė vienas žmogus nepaklausė, kas atsitiko paaugliui, ir nepasiūlė pagalbos. Nusikaltėliai atėmė paauglio mobilųjį telefoną ir dujų balionėlį.