“Chelsea” trenerio treniruočių cikle: šuoliai į vandenį ir sinchroninis plaukimas
|

“Chelsea” trenerio treniruočių cikle: šuoliai į vandenį ir sinchroninis plaukimas

Londono „Chelsea“ strategas Jose Mourinho savo auklėtiniams į treniruočių ciklą įtraukė pora naujų ir gana keistų disciplinų. Nuo šiol visiem Anglijos čempionų klubo futbolininkams fizinės treniruotės metu bus privalomi šuoliai į vandenį ir sinchroninis plaukimas. Ekstravagantiškojo portugalo nuomone, tokia naujovė ir vandens sporto šakos padės jo auklėtiniams pagerinti koordinaciją. Kol kas dar nėra aišku, kaip į tokią stratego naujovę reaguos ekipos lyderiai, kadangi dauguma jų šiuo metu yra išvykę į savo šalių nacionalinių rinktinių stovyklas ir ruošiasi atsakingoms 2006-ųjų metų pasaulio čempionato atrankos kovoms.

Žindymas apsaugo nuo leukemijos bei limfomos vaikystėje
|

Žindymas apsaugo nuo leukemijos bei limfomos vaikystėje

Autoriai tyrė žindymo apsauginį poveikį prieš ūmia leukemiją ir limfomą kontrolinėje studijoje, lygindami 117 pacientų nuo 2 iki 14 matų amžiaus grupėje, kurie sirgo ūmia limfine leukemija, Hodgkinso ir non- Hodgkinso limfoma, su 117 vaikų tokio paties amžiaus, lyties ir priklausantiems tai pačiai etninei grupei. Sergančiųjų žindymo trukmės mediana buvo žymiai trumpesnė, negu kontrolinės grupės: atitinkamai 7 mėnesiai (ribos 0-23) ir 10 mėnesių (ribos 0-20). Žindymas iki 6 mėnesių, lyginant su žindymu ilgiau nei 6 mėnesius, tapo padidėjusiu veiksniu ūmiai leukemijai ir Hodgkinso ir non-Hodgkinso limfomai pasireikšti ( atitinkamai 2.47, 3.75 ir 4.06 karto). Atlikus analizę įvairiais būdais, žindymo trukmė išliko nepriklausomas prediktorius prieš piktybinę limfomą. Apibendrinant, žindymas ilgiau nei 6 mėnesius, gali apsaugoti nuo ūmios leukemijos ir limfomos vaikystėje.

|

Vilniaus dienos persikelia į kino centrą

Ką tik praūžusios Vilniaus dienos sostinėje iš gatvių persikelia į kino teatrą. Jau rugsėjo 7-8 dienomis kino centre „Coca-Cola Plaza“ (Vilniuje) bus galima pamatyti net aštuonis klasikinius lietuvių režisierių dokumentinius filmus apie Vilnių. Tai ir „Seno Vilniaus šešėliai“ (A. Vaišvila), ir „Vilniaus madona“ (V. Imbrasas), ir „Miestas, grįžęs iš legendos“ (A. Digimas) bei daugelis kitų. Scenaristas ir režisierius Almantas Grikevičius, sukūręs lietuvių kino klasika tapusius filmus „Jausmai“, „Sodybų tuštėjimo metas“, „Faktas“ bei daugelį kitų juostų, sako su malonumu dirbdavęs tiek su vaidybiniais, tiek su dokumentiniais filmais. „Viskas priklauso nuo temos“, – prisipažįsta A. Grikevičius. Paklaustas, ar jaučia nostalgiją tiems laikams, kai jo filmų buvo su nekantrumu laukiama, lietuvių kino kūrėjas atsako jaučiąs nostalgiją ne aniems laikams, o jaunystei. „Tais laikais aš galėjau dirbti, sugebėdavau apginti savo nuomonę“, – tvirtina šią vasarą 70-ies metų jubiliejų atšventęs A. Grikevičius.

Žindyti, kaip?..
|

Žindyti, kaip?..

Siekdami nustatyti veiksnius susijusius su žindymo pradžia ir trukme, buvo atlikta 5213 pirmą kartą natūraliai gimdžiusių motinų apklausa telefonu ( nuo 4 iki 6 mėnesių po gimdymo). 75% atsakiusiųjų teigė, kad nors kiek žindė, o 75% iš tų pačių moterų žindė ilgiau nei 6 savaites. Įvairiai analizuojant duomenis buvo nustatyta, kad žindymą įtakojo išsilavinimas, darbas, šeimyninė padėtis. Moterys, kurios buvo linkusios ilgiau žindyti, buvo lankiusios motinystės mokyklas, su kuriomis iki gimdymo buvo aptarti žindymo klausimai ir kurio po gimdymo buvo suteikta parama žindant. Žindymo trukmė ilgiau nei 6 savaites, buvo susijusi su išsilavinimu, padėtimi darbe ir tinkama informacija po gimdymo. Pagal šiuos pastebėjimus buvo pasiūlyta JAV skatinti žindymą, organizuojant mokymus ir paramą žindančioms.

Žinduko naudojimas ir žindymo trukmė
|

Žinduko naudojimas ir žindymo trukmė

Tyrimo tikslas buvo nustatyti žinduko vartojimo įtaką žindymo trukmei. Atlikus tyrimą buvo pastebėtas ryšys tarp žindymo trukmės ir žinduko naudojimo dažnio. Kuo dažniau kūdikiui buvo siūlomas žindukas pirmąjį gyvenimo mėnesį, tuo didesnė ankstyvo, t.y. ketvirtą mėnesį, nujunkymo rizika. Išvados: Žinduko naudojimas labai susijęs su ankstyvu nujunkymu net atlikus galimų painiojančių kintamųjų kontrolę. Kadangi žinduko vartojimas yra susijęs su ankstyvu kūdikio nujunkymu, jis neturėtų būti rekomenduojamas žindomiems kūdikiams.

Neurolingvistinio programavimo (NLP) technikų naudojimas bendraujant su klientais
| | | |

Neurolingvistinio programavimo (NLP) technikų naudojimas bendraujant su klientais

Nauda: Seminaro- treningo (stebėdami savo ir kitų elgesį) metu dalyviai išmoks atpažinti svarbiausius kūno kalbos signalus, būdingus konkrečiam asmeniui. Lavins praktinius įgūdžius ir išsiaiškins, kaip užmegzti neverbalinį dialogą ir suprasti ką ir kaip žmogus/klientas mąsto, kaip atpažinti ir įtakoti atitinkamas kliento būsenas bei nuotaikas, užprogramuoti “palankų” kliento sprendimo priėmimą, įveikti klientų pasipriešinimą bei išvengti konfliktinių situacijų naudojantis NLP technikomis.

Seminaras skiriamas:

Vadovams, pardavimo vadybiniams ir kitiems darbuotojams, kuriems dažnai tenka bendrauti su žmonėmis.

Tikslas:

Supažindinti su NLP įtakojimo sisteminiu metodu: lavinti įgūdžius keičiant savo elgesį, norint pasiekti norimų kito žmogaus elgesio pokyčių ir parduoti prekę/paslaugą.(Penki būdai kaip įtakoti klientus).

NLP atsiradimo istorija
| | | |

NLP atsiradimo istorija

Žmogaus smegenys – tai galingiausias kompiuteris. Tačiau žmogus išnaudoja tik 1 ar 2 procentus tų galių, kuriomis jį yra apdovanojusi gamta. Iš esmės protingesnis yra ne tas, kas turi daugiau „pilkosios masės“. Protingesnis yra tas, kas sugeba išnaudoti didesnę dalį jam gamtos suteiktų galių. Neurolingvistinio programavimo teorija ir siekia parodyti, kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti šias galias. Priešingai paplitusiai nuomonei NLP nėra nei psichoterapija, nors psichoterapeutai naudodamiesi NLP technikomis pasiekia įspūdingų rezultatų. Tai nėra prekybos vadybininkų apmokymo programa, nors vadovaudamiesi jos dėsniais jie taip pat pasiekia daugiau negu vidutinių rezultatų. Tai ne saviugdos vadovas, nors tie kas vadovaujasi NLP, sako neįsivaizduojantys savo gyvenimo be to. NLP mėgina rasti paaiškinimą kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti. 1976 metais Santa-Kruzo apylinkėse esančiame namelyje Ričardas Bendleris ir Džonas Grinderis pirmą kartą pavartojo Neuro-Lingvistinio programavimo terminą savo teorijai pavadinti. Neuro – reiškia tai, ką mes darome smegenų pagalba. Lingvistinis – reiškia žodinė arba nežodinė kalba, kurios pagalba mes sistematizuojame ir perduodame savo mintis. Programavimas – tai unikalus būdas, kurio pagalba žmogus surenka visa tai į viena visumą, kad organizuotų savo elgesį. NLP – tai poveikio darymo sau ir kitiems technologija.

Vampyrai
|

Vampyrai

Vampyrai yra mitinės ir kartu folklorinės būtybės, kurie egzistuoja žmonių arba gyvūnų kraujo dėka (hematof*gai), dažnai turintys antgamtiškų galių, ypatingiau funkcionuojantį kūną ir sugebėjimą persikūnyti. Paprastai žmogus pavirsta vampyru, kai gauna vampyro kraujo (aiškinama ir taip, kad žmogus iš pradžių turi visai netekti savo kraujo, išsiurbiant vampyrui). Kai kuriose kultūrose yra mitų apie vampyrus-ne žmones, demonus ar gyvūnus, kaip šikšnosparniai, šunys ir vorai. Vampyrai dažnai apibūdinami kaip turintys nemažą įvairovę papildomų galių ir charakterio bruožų, kurie labai skiriasi skirtingose tradicijose, ir yra dažnas tautosakos, kino ir literatūros subjektas. Vampyrizmas – tai kraujo gėrimo praktikavimas. Tautosakoje ir populiariose kultūrose šis terminas atskleidžia tikėjimą, kad žmogaus kraujas suteikia antgamtiškų jėgų. Istorinė vampyrizmo praktika leidžia manyti, kad tai artima daug specifiškesnei formai – kanibalizmui. Kito žmogaus kraujo gėrimas buvo naudojamas kaip psichologinio ginklo taktika, kad būtų išgąsdintas priešas, tai taip pat gali atskleisti ir įvairius dvasinius tikėjimus. Zoologijoje žodis vampyrizmas naudojamas apibūdinti dėles, uodus, amalus, vampyrus (šikšnosparnius) ir kitus organizmus, kurie maitinasi iš kitų kūno skysčių. Šis terminas apima ir tos pačios prigimties mitinius gyvūnus, įskaitant ir čupakabrą.

Ankstyvo žinduko naudojimo įtaka žindymo trukmei
|

Ankstyvo žinduko naudojimo įtaka žindymo trukmei

Tyrimo metu stebėtos 265 kūdikių motinų poros. Motinos buvo apklausiamos, antrą, šeštą, dvyliktą ir dvidešimt ketvirtą savaitę ir vėliau kas devyniasdešimt dienų iki kūdikis buvo visiškai nujunkomas. Buvo klausima telefonu apie žinduko naudojimą, kūdikio maitinimą, papildomą maistą, žindymo dažnumą, trukmę ir sunkumus. Buvo nustatyta, kad dauguma motinų (68%) pradėjo naudoti žinduką iki vaikui suėjo šešios savaitės. Motinos, kurios naudojo žindukus, linko savo kūdikius maitinti rečiau, ypač antrą ir dvyliktą savaitę. Dvyliktą savaitę motinos, kurios naudojo žindukus, buvo linkusios skųstis, jog žindymas yra nepatogus ir kad joms trūksta pieno. Tyrimo matu pastebėta tai, kad žinduko naudojimas įtakoja išskirtinio( kai vaikas gauna tik motinos pieną) ir dominuojančio(kai motinos pienas yra kūdikio raciono pagrindas) žindymo trukmę. Motinos, kurios pradėjo naudoti žinduką, linko kūdikius maitinti rečiau, todėl dažniau skundėsi pieno trūkumu. Dauguma motinų efektyviai naudojo žinduką, kad nukreiptų kūdikio dėmesį nuo krūties ir prailgintų tarpus tarp maitinimų. Pastarosios turėjo pasenusį, rigidišką požiūrį į žindymą, o tai didino atstumą tarp motinos ir kūdikio. Šis elgesys savo ruožtu buvo susijęs su padidintu savęs lyginimu su kitomis motinomis ir pasitikėjimo savimi trūkumu.

Bus supaprastinta skyryba ir rašyba arba Neūžauga ąžuolas pavirs neužauga ažuolu
| |

Bus supaprastinta skyryba ir rašyba arba Neūžauga ąžuolas pavirs neužauga ažuolu

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė sako, kad vasarą darbo grupė baigė rengti kai kurių skyrybos taisyklių pakeitimo projektą. “Teko nemažai važinėti po Lietuvą, bendrauti su mokytojais ir mokiniais. Daugelis tvirtino, kad reikia keisti skyrybos taisykles”, – kodėl imtasi tokio projekto, aiškino I.Smetonienė. Pagal parengtą projektą, skyryba bus skirstoma į privalomąją bei tokią, kai žodžių junginio skyrimas arba neskyrimas nelaikomas klaida. “Trečiąją dalį sudaro tokia skyryba, kuri yra asmeninis autoriaus reikalas”, – sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė. Pripažįstama, kad rengiamiems skyrybos taisyklių pakeitimams prieštarauja nemažai akademinės bendruomenės narių, mokytojų. “Jie pateikia pagrindinį argumentą: aš išmokau, tegul mokosi ir kiti”, – sakė I.Smetonienė. Pastaruoju metu išleistose sintaksės knygose skyrybos taisyklių gerokai padaugėjo, o tai, anot I.Smetonienės, negatyvus dalykas, nes kiekvienam atvejui sugalvojama atskira taisyklė. Vytauto Didžiojo universiteto docentė Virginija Vasiliauskienė taip pat įsitikinusi, kad būtina supaprastinti lietuvių kalbą. “Reformų reikia ne tradicinei, mokyklinei sintaksei. Manau, kad visų pirma lietuvių kalba turėtų būti moderniai aprašyta moksliniuose darbuose ir vadovėliuose, – įsitikinusi docentė. – Dabar susiklostė tokia situacija, kai studentai nesuvokia paprasčiausių dalykų – sakinio struktūros ir pan. Kaip jie gali rašyti kablelius?”