Tyrimai parodė, kad 1 iš 7 kūdikių gali apsikrėsti ŽIV virusu per motinos pieną. Tačiau, tebėra neaišku, kokią įtaką kūdikio maitinimo būdas turi pernešimo būdui. Tyrėjai Pietų Afrikos respublikoje tyrė 549 ŽIV užkrėstų moterų ir poveikį sukėlėjo pernešimui, priklausomai nuo kūdikių maitinimo būdo. Rezultatai parodė, kad sulaukus 3 mėnesių amžiaus 18,8% niekada nežindytų kūdikių buvo užsikrėtę ŽIV-1, o žindytų kūdikių – 21,3%. Tarpe i?imtinai žindytų kūdikių užsikrėtusių buvo 14,6% ir tai buvo žymiai mažiau, nei tarpe mišriai maitinamų (žindomi ir primaitinami papildomu maistu) kūdikių, kurių net 24,1% buvo užsikrėtę. Užsikrėtimo lygis tarpe išimtinai žindytų kūdikių buvo toks pat – 18,8% – kaip ir tarpe niekada nežindytų kūdikių. UNAIDS, UNICEF ir PSO rekomendacijos skatina motinas, kurios yra užsikrėtusios ŽIV virusu, jei jos nusprendžia žindyti, žindyti išimtinai, neduodant žindomiems kūdikiams jokio kito maisto ar skysčio. Coutsoudis ir jos kolegos skatina motinas, kurios neturi kitų saugių alternatyvų maitinti kūdikius, žindyti išimtinai, kad sumažintų užsikrėtimo riziką.

Kad sumažintų vaikų maisto alergijas, motinoms kai kada patariama vengti valgyti tam tikrus maisto produktus laktacijos periodu. Dešimties metų tęstinėse studijose Švedijos mokslininkai tyrė alergijos paplitimą tarpe vaikų, kurių motinos žindymo laikotarpiu laikėsi įvairių mitybos apribojimų. Vienoje grupėje moterys nevartojo kiaušinių, karvės pieno arba žuvies pirmuosius tris laktacijos mėnesius. Kitos grupės moterys nepaisė jokių mitybos apribojimų. Rezultatai parodė, kad abiejose grupėse alerginiai simptomai buvo sutinkami vienodai dažnai – tarp grupių nebuvo didelio skirtumo. Taip buvo vertinant ir maisto, ir aplinkos alergenus. Taip pat nebuvo E imunoglobulino lygio skirtumo kūdikių kraujyje abiejose grupėse. Buvo apibendrinta, kad rezultatai neremia bendros rekomendacijos vengti alergiją sukeliančių maisto produktų laktacijos laikotarpiu.

Išimtinis žindymas iki šešių mėnesių amžiaus yra optimaliausiais kūdikių maitinimo būdas. Tačiau tai yra neįprasta net tose kultūrose, kur žindymas yra paplitęs. Norėdami išsiaiškinti mamų su ta pačia patirtimi konsultavimo poveikį išimtinam žindymui, tyrėjai atliko tyrimą, kurio metu motinos buvo atsitiktiniu būdu suskirstytos į grupes, kurse buvo konsultuojama skirtingą laiką. Vienoje grupėje motinos buvo konsultuotos tris kartus, o kitoje – šešis kartus, o kontrolinė grupė nebuvo konsultuota visai. Nėščiųjų konsultavimas susidėjo iš aiškinimo apie žindymo privalumus, apie padėties parinkimą žindant, galima problemas ir jų sprendimo būdų. Pirmą kartą pagimdžiusių motinų konsultavimas apėmė tinkamo žindymo būdo pasirinkimą, motinystės klausimus, informacijos teikimą ir socialinę paramą. Rezultatai parodė, kad po 3 mėnesių po gimdymo tebežindė išimtinai 67% moterų, kurias konsultavo 6 kartus, 50% moterų, kurias konsultavo 3 kartus ir 12% moterų iš kontrolinės grupės.

Siekdami įvertinti žindymo riziką ir naudą, tyrimui buvo parinktos šalys, kuriose didelis AIDS paplitimas. Pagrindinis rodiklis, parinktas tyrimo metu – kiek žindymas sumažina kūdikių ir mažų vaikų mirtingumą. Tirti 1980-1998 metų duomenys iš Brazilijos, Zambijos, Ganos, Pakistano, Filipinų ir Senegalo. Tyrimo metu buvo įvertintas apsauginis žindymo efektas pagal amžių, lytį, mirties priežastis ir motinos išsilavinimas iš vaikų iki 2 metų 1223 mirties atvejų. (Pirmoji gyvenimo savaitė neskaičiuojama). Nustatyta, jog apsauginis žindymo efektas mažėja pagal amžių. Šansų santykis: kūdikiams jaunesniems kaip 2 mėnesių amžiaus – 5.8%; 2-3 mėnesių amžiaus – 4.1%; 4-5 mėnesių amžiaus – 2.6%; 6-8 mėnesių amžiaus – 1.8%; 9-11 mėnesių amžiaus kūdikiams – 1.4%. Pirmuosius 6 mėnesius apsauga nuo diarėjos buvo 6.1% didesnė nei nuo ūmios respiracinės infekcijos (šansų santykis 2.4). Antrųjų metų mirčių santykis atitinkamai 1.6 ir 2.1. Žindymo dažnumas didesnis tarpe mažiau išsilavinusių motinų: žemą išsilavinimą turinčių motinų 0-5 mėnesių amžiaus kūdikių šansų santykis buvo 7.6% palyginti su aukštesnį išsilavinimą turinčių motinų – 3.5%.