Ką renkame – politikus ar įvaizdžius?
|

Ką renkame – politikus ar įvaizdžius?

Daugeliui TV žiūrovų tikriausiai krito į akis dinamiška, ekspresyvi Darbo partijos reklama, kurioje partijos vadovas Viktoras Uspaskichas į žūtbūtinę ir pergalingą, anot reklamos sumanytojų, kovą telkia savo „krepšinio“ komandą. Šiuo metu tai profesionaliausias ir įtaigiausias politinės reklamos vaizdo klipas. Pasak idėjos autorės Rūtos Vanagaitės, įvaizdžio ir reklamos strategiją šiai partijai kūrusios bendrovės „Acta publica“ vadovės, toks įvaizdis šiai partijai parinktas todėl, kad po penkiolikos laisvo gyvenimo metų nemažai daliai Lietuvos žmonių šventi teliko du dalykai – nepriklausomybė ir krepšinis. Tačiau V.Uspaskicho kritikai ir politiniai oponentai viešuose pareiškimuose teigia, kad Darbo partijos lyderis užsakomosiose TV laidose, susitikimuose su žmonėmis nesirinkdamas žodžių niekina viską, kas Lietuvoje taip nelengvai buvo pasiekta po nepriklausomybės atkūrimo. Pavyzdžiui, konservatoriai aiškina, kad tokia veikla iš esmės tęsiamas „Pakso ir jo pagrindinio ideologo Borisovo pradėtas lietuvių tautos supriešinimas, bandoma įteigti, neva tautos remiama narystė NATO, ES atėjo savaime, be čia dirbusių politikų, diplomatų, be visos visuomenės pastangų. Nuolat puldamas, kad viskas nepriklausomoje Lietuvoje blogai, V.Uspaskichas atvirai į žmonių pasąmonę diegia Kremliaus nuostatą, jog ir pati nepriklausomybė – klaida, o lietuviai – nevykėliai“.

|

R.Paksas nesako, iš ko nuo šiol gyvens

Po Konstitucinio Teismo nutarimo praradęs galimybes užimti valstybėje bet kokias su priesaika susijusias pareigas atstatydintasis prezidentas Rolandas Paksas nesitraukia iš politinės kovos lauko, bet neišduoda, kaip išlaikys šeimą. “Ne postas yra svarbiausias dalykas, net ne kėdė. Svarbiausias dalykas yra, kad Lietuva būtų turtingesnė, saugesnė ir patogesnė mums visiems gyvenantiems”, – sakė R.Paksas. R.Paksas vadovaus rinkimų koalicijai, kurią sudarys Liberalų demokratų partija ir pilietinis judėjimas “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą”. Trečiadienį apie tai pranešta Liberalų demokratų partijos būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje. Žurnalistų paklaustas, iš ko gyvens ir išlaikys šeimą atstatydintasis prezidentas, R.Paksas šmaikštavo: “kviesiu jus į pagalbą”.

|

KT nebenagrinės Prezidento rinkimų įstatymo pataisų

Konstitucinis Teismas (KT) nenagrinės Vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Kadangi antradienį KT priėmė nutarimą, jog Konstituciją pažeidęs bei priesaiką sulaužęs ir dėl to iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu, Vyriausiojo administracinio teismo prašymas nebus nagrinėjamas. Pagal KT įstatymą, teismas gali atsisakyti nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas nutarimas. Kaip teigiama KT nutarime, asmuo, už Konstitucijos šiurkštų pažeidimą apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų, niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, skiriamas Konstitucinio, Aukščiausiojo, Apeliacinio teismų teisėjais, skiriamas Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi.

|

R.Pakso šalininkai kreipsis į Strasbūrą

Nušalintas prezidentas Rolandas Paksas, kuriam Konstitucinis Teismas (KT) užkirto kelią į bet kokį įtakingesnį politinį postą, taps naujos koalicijos vadovu. Apie tai trečiadienį informavo Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys Rolandas Pavilionis ir pridūrė, kad R.Pakso šalininkai kreipsis į Europos Žmogaus teisių teismą Strasbūre dėl to, jog R.Paksui neleista dalyvauti prezidento rinkimuose. Pasak R.Pavilionio, Konstitucinio Teismo sprendimas pažeidžia R.Paksą parėmusių rinkėjų teises. Seime vykusiame didelio susidomėjimo nesulaukusiame susitikime su Vilniuje veikiančių užsienio ambasadų atstovais R. Pavilionis pareiškė, kad Liberalų demokratų partija ir judėjimas “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą” rengiasi įkurti koaliciją. Šios jėgos vadovu taps buvęs valstybės vadovas R. Paksas. “Tai yra įrodymas, kad R. Paksas, naujos koalicijos lyderis, tęsia savo darbą”, – teigė R. Pavilionis. Anot jo, R. Pakso koalicija veiks dar aktyviau, nei minėtos jėgos veikė iki šiol. “Darysime viską, kad žmones įtikintume itin kruopščiai apsvarstyti, kam būsimuosiuose (Prezidento ir Europarlamento) rinkimuose atiduoti savo balsus”, – pabrėžė Seimo narys.

|

Strasbūras netaps išsigelbėjimu R.Paksui

Per apkaltą nuo pareigų nušalinto prezidento šalininkai neturi perspektyvų Europos žmogaus teisių teisme laimėti bylą dėl neva pažeistų rinkėjų teisių vėl rinkti Rolandą Paksą valstybės vadovu. Tai BNS teigė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką išmanantys teisės specialistai, nurodę, jog praeityje panašus skundas jau buvo atmestas. “Konvencija, iš esmės, negali būti vertinama kaip išsigelbėjimo ratas. Nemanau, jog Strasbūro teismas net pradės tyrimą dėl to. Čia nėra jokio esminio pažeidimo, kuris būtų vertas nagrinėti Europos žmogaus teisių teisme”, – BNS sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Administracinės ir konstitucinės katedros docentas Egidijus Šileikis. Tokio skundo perspektyvų teigė nematanti ir BNS kalbinta Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėja profesorė Toma Birmontienė. 1998 metais Europos žmogaus teisių komisija nepriėmė nagrinėti Liucijos Baškauskaitės skundo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymo registruoti ją kandidate į prezidentus.

|

R.Pakso šalininkai šaiposi iš KT sprendimo

Per apkaltą nušalinto Prezidento Rolando Pakso šalininkai, protestuodami prieš Konstitucinio Teismo sprendimą, užkirtusį kelią R. Paksui pakartotinai siekti valstybės vadovo posto, piketavo prie Konstitucinio Teismo ir kaltino teisėjus šališkumu. “Reikia į šitą situaciją žiūrėti blaiviai, matyti jos priežastis ir pasekmes. Pasekmė – tai galutinis prezidento R. Pakso pašalinimas iš politinės arenos – tiksliau, stengimasis tai padaryti”, – antradienį tvirtino vienas iš piketuotojų, tarp kurių vyravo judėjimo “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą” dalyviai. Piketuotojai laikė plakatus su užrašais “Konstitucinis Teismas nuteisė Konstituciją”, “Konstitucijos ar politikų tarnas?” su Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio nuotrauka po pastaruoju užrašu. Pasak viena akimi apakusią Temidę vaizdavusio piketo dalyvio, Konstitucinis Teismas priėmė politizuotą sprendimą. Protestuotojo nuomone, ir ankstesni su nušalintuoju Prezidentu susiję Konstitucinio Teismo sprendimai buvę politizuoti.

|

R.Paksui tenka atsisveikinti su didžiąja politika

Po Konstitucinio Teismo nutarimo nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas visą likusį gyvenimą nebegalės būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, premjeru, ministru, teisėju ar valstybės kontrolieriumi. Kaip sakė Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros docentas Gediminas Mesonis, nutarimo esmė ta, jog apkalta skirta tam, kad asmuo, sulaužęs priesaiką, nebegalėtų grįžti į tą patį postą. Pasak teisininko, aiškindamas Konstituciją KT pabrėžė, jog Konstitucijos sulaužymas užkerta kelią vėl kandidatuoti į postą, kuriame reikia prisiekti. Konstituciją sulaužęs R. Paksas nebegalės dalyvauti rinkimuose ne tik artimiausius 5 metus, kaip buvo numatęs Seimas gegužę priimtose įstatymo pataisose, bet ir visą likusį gyvenimą, nes pagal Konstituciją asmuo niekada negali užimti tokių pareigų, kurias užimdamas kartą jau sulaužė priesaiką.

|

Lietuvos geležinkelius – žvilgsnis iš Europos

– Kalbėdamas Vilniaus konferencijoje pabrėžėte, kad Vakarų Europos geležinkelių transporto politikoje savo laiku buvo padaryta nemažai klaidų. Kokios tai klaidos? Ir – dar svarbiau – kaip Lietuvai jų išvengti? – Šeštąjį, septintąjį, netgi aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmečius Vakarų Europos šalys daugiausia investavo į automobilių kelius. Per tuos kelis dešimtmečius automobilių kelių tinklas išsiplėtė keturis kartus, o geležinkelių tinklas liko toks, kaip ir amžiaus pradžioje. Be abejo, buvo nutiestos kelios greitaeigių traukinių linijos, technika taip pat padarė didžiulį šuolį, tačiau ekonominiame Europos žemėlapyje didesnių pasikeitimų tikrai nėra. Ir tiktai šiandien susigriebta, kad gabenti krovinius geležinkeliais ilgesniais atstumais Europoje neįmanoma dėl techninių problemų. Be to, reikia laikytis labai lanksčios transporto politikos, atidžiai investuoti į transporto sektorių. Šios klaidos galima išvengti tik užtikrinant visų transporto rūšių pusiausvyrą. Turėdamos tokį pavyzdį, Lietuvos ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių vyriausybės sugebės tai padaryti veiksmingai panaudodamos Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšas.

| | | |

Paminėtas Kalniškės partizanų mūšis

Per Dzūkiją frontas į Vakarus persirito 1944 metų liepos viduryje. Rugpjūčio mėnesį kraštas buvo užtvindytas rusų armijos užfrontės dalinių. Jau nuo rugpjūčio pradžios pradėta į sovietų armiją šaukti 19-35 metų amžiaus vyrus. Dainavos krašto vyrai apsisprenė mobilizacijai nepaklusti: slėptis arba gauti dokumentą, atleidžiantį nuo tarnybos. Besislapstančiuosius vis dažniau pasiekdavo žinios apie NKVD kariuomenės žiaurumus – beginklių žmonių žudymą ir kankinimą. Tai paskatino vyrus ginkluotis ir priešintis okupantams. Pirmieji partizanų būriai susidarydavo iš vieno ar keleto gretimų kaimų vyrų, laikydavosi netolimame miške, o dažnas partizanas pareidavo į namus prižiūrėti ūkio. 1944 metų rudenį didesni ir mažesni partizanų būriai veikė jau visuose Dzūkiją apimančių apskričių valsčiuose… Pats nuožmiausias, didžiausias Lietuvos partizanų mūšis su reguliaria sovietų kariuomene įvyko Lazdijų rajono Kalniškės miške. Krosnos – Lazdijų plento pusėje tęsiasi trijų – keturių kilometrų pločio ir apie aštuonių kilometrų ilgio kalvotas mišrus Kalniškės miškas. Penkių – šešių kilometrų atstumu už Krosnos 1945 metais ir vyko plačiai išgarsėjęs Kalniškės mūšis.

Mūsų smegenims reikalinga antivirusinė apsauga
| | | |

Mūsų smegenims reikalinga antivirusinė apsauga

Tikriausiai dauguma girdėjo apie vadinamąjį neurolingvistinį programavimą (NLP). Tai veiksmų ir metodikų rinkinys intelekto veiklai koreguoti, kai su specialių prasminių konstrukcijų ir ritualinių veiksmų pagalba galima daryti įtaką psichikos būsenai. Tipiškas pavyzdys: žmogus negali atsikratyti įkyrių minčių, kurios persekioja galvojant apie jį traumavusią situaciją. NLP specialistas pataria jam įsivaizduoti save kino teatre ir suprojektuoti nemalonų prisiminimą įsivaizduojamame ekrane, paskui mintyse nueiti nuo ekrano vis toliau mažinant jo matmenis. Pabaigoje siūloma atvaizdą padaryti nespalvotą, o situacijos eigą “prasukti pagreitintai” – kad užgaulūs žodžiai nuskambėtų multiplikacinio filmo herojaus balsu. Po tokios procedūros įkyrus prisiminimas iš tikrųjų dingsta. Tačiau priežasties ir pasekmės ryšių nuoseklumas gali būti apverstas. Jeigu nepastebimai “įvesi” žmogui kitą neurolingvistinę programą (paveikslų arba priverstinių veiksmų rinkinio pavidalu), rimtas psichinis pažeidimas gali atsirasti ten, kur jo nebuvo! Taip atsiranda efektas, kurį aš vadinu NL deprogramavimu (NLDP). Nesiimu kalbėti apie sąmoningą NLDP panaudojimą kenksmingiems tikslams. Tačiau galima tvirtinti, jog šis efektas iškyla tuomet, kai šiuolaikinis žmogus atsiduria intensyviame informacinių poveikių (einančių regos, klausos ir kitais suvokimo kanalais) lauke.