Jokie operatyviniai dokumentai iš bylos apie bendrovės “Alita” privatizavimą nėra dingę ar buvę klastojami, kaip yra pareiškęs prezidentas Rolandas Paksas. Kaip rašoma “Lietuvos ryte”, ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba pradėjusios Generalinės prokuratūros atstovai vakar paneigė R.Pakso viešai išsakytą teiginį apie 12 neva dingusių dokumentų.
Į Generalinę prokuratūrą dėl Advokatų tarybos pirmininko Rimo Andrikio veiklos kreipėsi vilnietis advokatas Saulius Vaikšnoras. Pasak dienraščio “Lietuvos žinios”, rašte generaliniam prokurorui Antanui Klimavičiui S.Vaikšnoras teigia, kad R.Andrikis kas mėnesį pagal darbo sutartį gauna 10 850 litų atlyginimą, mokamą iš visų advokatų bei jų padėjėjų kasmėnesinių 75 litų dydžio įmokų.
Advokato žiniomis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose rašoma, kad R.Andrikis Advokatų taryboje kasdien dirba po 8 valandas. “Visi žino, kad 8 valandų mūsų pirmininkas realiai negali dirbti, tačiau vis tiek gauna tokį pat atlyginimą”, – rašo S.Vaikšnoras. Jo nuomone, R.Andrikis verčiasi privačia advokato praktika, atstovauja savo klientams teismuose, o akivaizdžiausias to įrodymas – pirmininko atstovavimas prezidentui Rolandui Paksui specialiojoje parlamento komisijoje.
Po prezidento Rolando Pakso sprendimo savo visuomeniniu patarėju pasikviesti Jurijų Borisovą trauktis iš prezidento komandos nutarė didžioji dalis šalies vadovo patarėjų užsienio politikos klausimais. Eltai patvirtino, kad ketvirtadienį atsistatydinimo pareiškimą rašys prezidento patarėjas diplomatiniais klausimais Eitvydas Bajarūnas, prezidento patarėjo pavaduotojas regioninės politikos klausimais Ričardas Šlepavičius, referentė Europos Sąjungos klausimais Eglė Jankauskaitė. Pasak prezidento patarėjo diplomatiniais klausimais E.Bajarūno, šis prezidento veiksmas “padėjęs paskutinį tašką jo svarstymams”. E.Bajarūnas atsistatydinimo pareiškimą jau buvo parašęs prieš kelis mėnesius, dar prezidentūros skandalo pradžioje.
Konstitucinis Teismas trečiadienį baigė tirti visus įrodymus, kuriais grindžiami arba neigiami Seimo nutarime suformuluoti kaltinimai Prezidentui Rolandui Paksui. Teismas paskelbė posėdžio pertrauką iki penktadienio ryto, kai viešame posėdyje bus surengti apibendrinantys baigiamieji ginčai. Po jų Konstitucinis Teismas pradės rengti savo išvadą jau uždaruose posėdžiuose. Konstitucinis Teismas nutarė atmesti antradienį pareikštą Prezidento atstovų prašymą išreikalauti iš Seimo ar kitos institucijos visą įslaptintą medžiagą, kuria specialioji tyrimo komisija disponavo tyrimo metu. Taip pat buvo prašoma kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis minėtą medžiagą išslaptintų. Tokį prašymą Prezidento gynėjai motyvavo tuo, jog R. Paksas esą neturėjo galimybių deramai gintis nuo jam reikštų kaltinimų specialiojoje komisijoje, nežinodamas tos slaptos medžiagos, su kuria komisijos nariai buvo susipažinę.
Nacionalistų mitinge Šiauliuose vasario 16-ąją pasirodęs būrelis skustagalvių vaikinų, garsėjančiu nepakantumu kitataučiams, netrukus gali tapti įteisintu miesto tarybos nario, Viešosios tvarkos komiteto pirmininko M.Murzos vadovaujamu nacionaldemokratų gynybos būriu. “Mes buriam stiprų jaunimą, tie vyrukai jauni, turi jėgos, galės apginti mūsų partijos žmones susirinkimų, mitingų ir piketų metu nuo išpuolių ir provokacijų”, – teigia M.Murza. Su skustagalviais vaikinais M.Murza susipažino pernai, žydų religinio simbolio – menoros uždegimo dieną – gruodžio 24-ąją. Tuomet Šiaulių radikalas su savo partiečiais sukėlė incidentą – trukdė įžiebti menorą, šūksniais bei plakatais užgauliojo ir įžeidinėjo žydų tautą. Nors jaunuoliai partijos veikloje kol kas nedalyvauja, tačiau M.Murza neatmeta galimybės, kad jo organizuojama grupe gali tapti minėtas skustagalvių būrelis. Politikas sakosi bendravęs su panašiais vaikinais Klaipėdoje ir Vilniuje, tačiau jie atsisakė įsilieti į kokią nors politinę organizaciją.
Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (VGTU) teatras – studija „PALĖPĖ” – bene jauniausias universitetinis teatras Lietuvoje – jis susibūrė tik 1999 metų rudenį, universiteto vadovybės ir režisieriaus Olego Kesmino (tuo metu jis dirbo Vilniaus Nacionaliniame dramos teatre) iniciatyva. Išskirtiniai teatro bruožai: kolektyvo stabilumas (nemažai trupės narių užsibūna ilgiau nei dviems sezonams), produktyvumas (per sezoną teatras pristato ne mažiau kaip dvi premjeras) bei didelis vaidinamų spektaklių skaičius. „Palėpės” teatras-studija neturi įprastos teatro salės – savo vaidinimams ji pritaikė dvi greta esančias auditorijas. Šiose kamerinėse patalpose, talpinančiose 30 – 50 žiūrovų, ir yra rodomi teatro vaidinimai, o scenografijai panaudojamos patalpos sienos. Šiuo metu studijos veikloje dalyvauja virš 50 žmonių – ne vien VGTU studentų. Daugumos jų studijos ar darbas visiškai nesusiję su menais. Nepaisant to studijos nariai ne tik vaidina, bet ir patys režisuoja (Agnė Simanavičiūtė – „Čia ir dabar”, Tomas Dapšauskas – „Mėnesiena”, Vaida Matusevičiūtė – „Orfėjas”, „Viena”), kuria dekoracijas ir kostiumus (Eglė Sniečkutė – „Kostiumas”, Dalia Kiaupaitė – „Orfėjas”), bei patys jas daro, taip pat dirba šviesos ir garso operatoriais, ruošia spektaklių programėles bei afišas.
Įkurtas 1995 metais gruodžio 5 dieną. Tai profesionalus teatras vaikams, turintis 200 vietų modernią žiūrovų salę, nepriklausomą teatro trupę, turinčią savo biudžetą ir administaciją sudaro: režisierius, aktoriai, kompozitorius, vaikų psichologas ir direktorius. “Raganiukės teatras” – Teatrui vadovauja teatro ir TV režisierė Rita Urbonavičiūtė, nuo 1985 metų dirbanti režisūrinį darbą. R.Urbonavičiūtė daugiausia režisuoja ir rašo pjeses vaikams. Repertuarą sudaro spektakliai skirti iki mokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams nuo trijų metų. Spektakliai pastatyti pagal šiuolaikinių ir žymiausių pasaulio autorių kūrinius. Šis teatras turi didžiausią repertuarą Lietuvoje skirtą mažiesiems žiūrovams. Šiuo metu repertuare yra apie 30 spektaklių. Iš jų keli originalūs spektakliai – žaidimai, ugdantys vaikų fantaziją, bei lavinantys suvokimą apie teatrą, juose kartu su aktoriais vaidina ir mažieji teatro žiūrovai bei jų tėveliai. Taip yra išlaikomas atviras ryšys su auditorija, suteikiama galimybė bendrauti su pasakų personažais, kasdienybę paversdamas stebuklu. Smulkiau apie spektaklius rasite: spektaklių aprašymuose.
Aktorių trupė “TEATRIUKAS” susibūrė 1998 m. rudenį. Trupėje – trys aktoriai. Repertuare – trys spektakliai vaikams, koncertas vaikams ir koncertas suaugusiems. Vaidiname ir dainuojame mažiems ir dideliems visoje Lietuvoje. Dalyvaujame įvairiuose renginiuose, festivaliuose, reklaminėse akcijose, vaikų vasaros stovyklose. 1998 09 23 keturi draugai, 1997 m. baigę Vilniaus Universitetą (aktoriaus – filologo spec., kurso vadovė aktorė Nijolė Gelžinytė) susibūrė į trupę “Teatriukas”. Pirmas “Teatriuko” pasirodymas – “Grybų šventė” Varėnoje 1998 spaly. Pirmoji “Teatriuko” premjera – spektaklis “Piemenėlių išdaigos” buvo parodytas 1998 11 22 Mokytojų namų svetainėje. 1999 03 20 Valstybiniame Jaunimo teatre įvyko spektaklio pagal J. Erlicko poeziją vaikams “Kad būtų linksma” premjera. Spektaklis buvo sukurtas remiant Lietuvos Kultūros ministerijai ir Atviros Lietuvos fondui.
“Tuometinis teatrinių eksperimentų bumas Sovietų Sąjungoje ir Rytų Europos šalyse, o taip pat kultūrinis vakuumas, susidaręs Kaune po Modrio Tenisono teatro likvidavimo lėmė, kad galėjau įgyvendinti seną svajonę – sukurti savo teatro studiją”, – sako Kauno jaunimo kamerinio teatro meno vadovas Stanislovas Rubinovas. 1976 metais Kaune buvo įkurta Jaunimo muzikinė studija, vėliau Jaunimo teatras – studija. 1986 metais studija iškovojo profesionalaus teatro statusą ir tapo Kauno jaunimo kameriniu teatru. 1977 metais drauge su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi buvo pastatytas spektaklis pagal Moriso Meterlinko vienaveiksmę pjesę. Tai buvo specialiai šiam kolektyvui kompozitoriaus parašyta opera “Ten, viduje”. Jau pirmasis tuometinės Jaunimo muzikinės studijos spektaklis turėjo sudėtingą likimą. “Jei šitaip plūsta jaunimas, vadinasi, ten kažkas negerai”, – buvo partinių vadovų nuosprendis. Gandas, kad opera po vienintelio pristatymo gali būti uždrausta dar labiau kurstė žiūrovus. Kauniečiai prie bilietų kasos stovėdavoper naktis.
Tamsa. Girdisi, kaip dunda traukinio vagonai. Žmonės. Jie važiuoja gyvenimo traukiniu, dairosi į šalis. Jie vieniši, nemato vieni kitų, tik žvelgia ilgesingu, meilės ištroškusiu žvilgsniu. Taip prasideda Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Meilė“. Spektaklio premjerą teatras pristatė šv. Valentino vakarą. Tą ir kitą vakarą Lietuvos nacionalinio dramos teatro salė buvo sausakimša. Gal visus sugundė toks spektaklio pavadinimas, noras Meilės dieną praleisti su meile? Tiesa, Anželikos Cholinos teatro premjerose niekuomet netrūkdavo žiūrovų. Psichologai teigia, kad žmonės daugiau informacijos perteikia ne žodžiais, o veido išraiška, judesiais. Žodžiais galima meluoti, o judesiais apgauti beveik neįmanoma. Šokio spektaklis, kuriame visiškai nėra žodžių, puikiai išreiškia žmogaus išgyvenimus. Tai A. Cholina jau ne kartą įrodė, kad ir paskutiniame spektaklyje „Tango in Fa“, santykiams tarp vyrų ir moterų perteikti pasirinkdama tango šokį.