Paveikslo perkėlimas virto tautiniu, o ne bažnytiniu susipriešinimu

Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis kovo 8-ąją paskelbė dekretą, kuriame primena, kad šventoji sesuo Faustina Kovalska 1931 m. vasario 22 d. regėjime išgirdo Viešpaties Jėzaus žodžius: pagal vaizdą, kurį matai, nutapyk paveikslą su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi. Pažadu, kad siela, kuri gerbs šį paveikslą, nežus. Taip pat pažadu jai pergalę prieš jos priešus jau čia, žemėje, o ypač mirties valandą. Aš apginsiu ją, kaip savo paties garbę. Tokį Dievo gailestingumo paveikslą, laikydamasis s. Faustinos nurodymų ir nuolat jai prižiūrint, 1934 metais Vilniuje nutapė menininkas Eugenijus Kazimierovskis. 1935 metais, pirmąją savaitę po Velykų, Dievo gailestingumo paveikslas tris dienas buvo viešai pagarbai iškeltas Aušros Vartų koplyčioje. Deja, vėliau jis ilgai klajojo iš vietos į vietą, stokodamas deramos pagarbos ir net patekdamas į didelį pavojų visai pražūti.

|

Liaudies „priešai“ ir liaudies „gynėjai“

Rašytojas ir publicistas Valdas Kukulas šiomis dienomis dienraštyje „Lietuvos žinios“ (2004 03 18) sunerimęs klausė: „Ar tik nebus nutikę taip, kad prieš metus patys dovanojome Rusijai tai, ko ji keliolika metų laukė?“ Rašytojas pažymėjo, jog išties atėjo toks metas, kai viršūnės pasirodė nebegalinčios ne tik valdyti, bet ir suvaldyti to, ką „prisivaldė“, o vėl grįžęs valdžion A.Brazauskas tai nedviprasmiškai patvirtino. Tokio „prisivaldymo“ simbolis yra ne kas kitas, o dabartinis Lietuvos vadovas, tad neišnaudoti tokios galimybės didžiajai kaimynei būtų labai kvaila: jei milijardai švaistomi tolimiausiuose žemynuose prorusiškiems režimams remti, būtų nestrategiška pagailėti kelių milijonų ten, kur anksčiau ar vėliau investicijos vis vien bus būtinos. Juolab jog viskas klostosi pagal marksistinę teoriją: apačios nebenori, viršūnės nebegali… Išties situacija ne tik vis labiau komplikuojasi, bet ir darosi pavojinga pačiai valstybei. Svarbiausia, jog tą sumaištį visuomenėje kelia pats Prezidentas, jau nekalbant apie jo dvaro dvariškius. Kuo daugiau demagogijos, melo, tuo geriau jau vieninteliu Lietuvos valdovu save matančiam R.Paksui. Jam visiškai nesvarbu jokia ideologija, politinės pažiūros, pagaliau valstybės likimas. Absoliučiai viskas liguistai sukoncentruota į savo asmenį. Reikia pripažinti, kad tokios kasdienės savimeilės seansai duoda savo vaisių. Aplink „sąmokslininkų“ skriaudžiamą Prezidentą, pajutusios lengvo grobio kvapą, susispietė tokios pat odiozinės asmenybės. Tai ypač išryškėjo per praėjusį savaitgalį nemažai Lietuvos miestų įvykusius mitingus R.Paksui paremti. Tiesa, jie buvo pavadinti pilietinio judėjimo „Už vieningą ir demokratinę Lietuvą“ renginiais, nors apie demokratiją juose buvo kalbama mažiausiai.

|

Prezidentas – „neprivalo”

Prezidento advokatai Konstituciniame Teisme pasiekė, kad į teismo posėdį būtų pakviestas R.Paksas. Tačiau jis nusprendė atmesti teismo kvietimą. Kodėl taip elgiamasi? – Kaip vertinate Prezidento nenorą bendrauti su Konstituciniu Teismu? – Toks Prezidento veiksmas neturėtų nustebinti dėl paprastos priežasties – Prezidentas nenori akistatos ir tiesiogiai bendrauti ne tiktai su Konstituciniu Teismu. Prezidentas atsisakė pakartotinai atvykti į Generalinę prokuratūrą dėl ten vykdomų dviejų ikiteisminių tyrimų. Tą patį Prezidentas darė ir Seimo institucijų – Tyrimo komisijų darbo metu. Manau, siekis bendrauti per tarpininkus rodo, kad Prezidentas nenori ir bijo nepatogių klausimų. Prezidentas iki šiol „sausai” išdėsto popieriuje, kaip senais gerais laikais, ir nenori, o ir galbūt bijo, nukrypti į šoną atvirai kalbėdamas ir atsakydamas šiuokart į teisėjų klausimus.

|

Teigiami, bet ne savalaikiai žingsniai

Prezidento apkaltos sūkuryje proteguojama iniciatyva tobulinti Lietuvos partinę sistemą. Šią savaitę Seime socialdemokratų (LSDP) dėka atsirado iniciatyva pakeisti politinių partijų steigimo tvarką Lietuvoje. Pagrindinis principas – padidinti steigimui būtinų asmenų skaičių nuo 400 iki 1000 ir įvesti savotišką partijų veiklos „auditą” prieš kiekvienus rinkimus, siekiant įsitikinti realia, o ne popierine tokių oraganizacijų veikla. Be jokių papildomų komentarų galima vienareikšmiškai pasakyti, jog tai – logiškas ir labai reikalingas žingsnis, tik pagerinsiantis Lietuvos partinės sistemos kokybę, tegul ir jos kiekybės sąskaita. Daugiapartiškumo principas Lietuvoje tikrai nenukentės, jei vietoje 36 liks 20 ar dar mažiau partijų, tačiau visos jos bus daugiau ar mažiau pajėgios konkuruoti politinėje arenoje ir atstovauti didesnių rinkėjų grupių, o ne pavienių asmenų interesams.

|

A.Kubilius: nereikia mušti “gulinčio” Prezidento

Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius mano, kad “mušti gulintį” Prezidentą yra nekrikščioniška ir neleistina. “Jis jau guli. Viskas: guli. Mušti gulinčio, net jeigu jis nusipelnė atsigulti, nevalia, nekrikščioniška”, – penktadienį pareiškė A.Kubilius. Pasak konservatorių lyderio, Lietuva nebeturi Prezidento, ir tai yra tiek valstybės, tiek asmeninė Rolando Pakso tragedija. “Šiomis aplinkybėmis kažin ar žmogiška ir krikščioniška “mušti gulintį”.“ – tvirtino A.Kubilius. Jo teigimu, reikėtų stebėtis spaudos leidiniais, kurie iki šiol itin palankiai rašydavo apie R.Paksą, o pastarosiomis dienomis ėmė jį “mušti”. Tėvynės sąjungos pirmininkui, jo žodžiais, svarbu, kad R.Pakso sąžinė būtų švari. Jis pasiūlė šalies vadovui atskleisti, kaip jį šantažavo su Rusijos karo pramone susijęs Jurijus Borisovas ir kokią įtaką jam darė Rusijos naftos verslo bendrovė “LUKoil”.

|

Prezidento komanda toliau byra

Penktadienį atsistatydinimo pareiškimą Prezidentui Rolandui Paksui įteikė patarėjas Ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Jonas Ragauskas. Apie savo ketinimą atsistatydinti jis prabilo dar trečiadienio vakare. Tačiau jis teigė, kad laukia, kaip Rolandas Paksas motyvuos pastarųjų dienų elgesį. Ryžto pasitraukti nenumaldė ir vakarykštė Prezidento kalba. Pasak J. Ragausko, susiklosčius tokiai politinei padėčiai, jis nemato savo veiklos ateities ir prasmės. Primename, kad vakar ryte Prezidentūrą paliko visa patarėjų užsienio politikos klausimais grupė.

|

Socialdemokratai pripažįsta, kad Prezidentūros skandale gali veikti užsienio jėgos

Nuo pat Prezidentūros skandalo pradžios Lietuvos socialdemokratai piktinosi kalbomis apie Kremliaus pastangas veikti Lietuvos gyvenimą ir dešiniuosius kaltino politinės isterijos kurstymu. Tačiau panašu, jog pastarojo laikotarpio įvykiai verčia juos pripažinti, kad Prezidentūros skandale gali veikti užsienio jėgos. Penktadienį duodamas interviu “Žinių radijui” Česlovas Juršėnas teigė, jog yra pagrindo manyti, kad J. Borisovas yra “ledkalnio viršūnė”. “Jeigu yra taip, tai, be abejo, mes turim būti dvigubai ar trigubai atsargesni”, – kalbėjo Č. Juršėnas. Po pastarųjų įvykių, nesuvokiamo Prezidento Rolando Pakso veiksmo pasikviesti savo rinkimų kampanijos rėmėją, Rusijos pilietį J. Borisovą visuomeniniu patarėju, politiniuose sluoksniuose pasigirdo nuomonių, kad tai nėra savarankiškai veikianti figūra, o tik žmogus, vykdantis užduotis. Prezidento R. Pakso šalininkai tuo tarpu linkę aiškinti J. Borisovo veiksmus, siekį, darant spaudimą, tapti Prezidento patarėju jo asmeninėmis charakterio savybėmis, ambicijomis, garbės troškimu, patyrimu, įgytu Afganistano kare.

|

R.Paksą rėmusio judėjimo dalyviai tolsta nuo Prezidento

Pilietinio judėjimo “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą” kai kurie nariai atvirai pripažįsta, jog po netikėtų ir visus pribloškusių Prezidento pastarųjų dienų sprendimų judėjimui derėtų atsiriboti nuo Rolando Pakso. Nors dar praėjusį šeštadienį visoje Lietuvoje vyko judėjimo narių mitingai, kuriuose R.Paksas buvo karštai palaikomas. “Aš jau atsiribojau nuo R. Pakso ir vakar visiems judėjimo tarybos nariams aiškiai pasakiau, kad mums reikia eiti savo keliu. Nes jei būsime prisirišę – jis nusitemps žemyn mus visus”, – ELTAI penktadienį sakė vienas pilietinio judėjimo tarybos narių, Seimo narys Julius Veselka. Ketvirtadienio vakarą posėdžiavusi pilietinio judėjimo “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą” taryba svarstė susidariusią padėtį, paskutiniuosius Prezidento žingsnius bei dalijosi prognozėmis dėl tolesnės įvykių eigos. Pasak vieno minėto judėjimo iniciatorių, parlamentaro Rolando Pavilionio, buvo sutarta, jog judėjimo tikslai – demokratijos, teisingumo, atsakomybės siekiai – nesikeičia.

|

Konstitucinis Teismas pradės rengti išvadą dėl kaltinimų Prezidentui

Konstitucinis Teismas penktadienį baigė ilgiausią savo istorijoje viešą posėdį. Seimo komisijos suformuluoti kaltinimai Prezidentui Rolandui Paksui pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką su pertraukomis buvo nagrinėjami 8 dienas, posėdžiauta apie 44 valandas. Penktadienį abi proceso šalys – Seimui atstovaujantys parlamentarai bei teisininkai – ir Prezidentui atstovaujantys advokatai dviem ratais pasakė baigiamąsias kalbas. Iš pradžių abi šalys dar kartą išdėstė savo pozicijas, po to reagavo į oponentų pasisakymus. Tuo teisminiai ginčai buvo baigti. Konstitucinis Teismas jau gali pradėti rengti savo išvadą, ar nurodyti Prezidento veiksmai pažeidė Konstituciją. Kiek laiko užtruks išvados rengimas, kol kas neprognozuojama. Ginčams baigiantis Seimo atstovai apibendrindami savo poziciją tvirtino, kad visi šešių specialiosios parlamentinės komisijos suformuluoti kaltinimai yra įrodyti.

|

Įveikęs Nemuną pasinėrė į politiką

“Bėgti galima kaip robotui, o aš į sportą atėjau su savita filosofija. Bėgimą pasirinkau kaip gyvenimo būdą. Kai prisidėjo plaukimas, dviratis – pasidarė dar įdomiau”, – sako buvęs garsus triatlonininkas Vidmantas Urbonas. Paminėjus tokią sporto šaką kaip triatlonas dauguma lietuvių, nuo vaikystės pripratusių, kad krepšinis yra antroji religija, tik gūžteli pečiais. Užsienyje šis ypatingos ištvermės reikalaujantis sportas pritraukia daugybę aistruolių ir entuziastų. Dauguma turbūt jau pamiršo, kad būtent lietuvis Vidmantas Urbonas yra kelis kartus tapęs šios sporto šakos čempionu, pasiekęs ne vieną rekordą ir net perplaukęs Nemuną. Dėl klastingos ligos prieš kelerius metus Urbonas paliko didįjį sportą ir visiškai pakeitęs gyvenimo būdą pasinėrė į trenerio darbą ir politiką. “Iš pradžių tai buvo tik pomėgis. Vėliau, kai pradėjau dalyvauti pasaulio čempionatuose, pelnyti pirmąsias pergales, sportas tapo profesija. Tačiau visą laiką tai buvo ir gyvenimo filosofija”, – pasakoja Urbonas. Ir taip netrumpos triatlono distancijos per varžybas dažnai didinamos dvigubai, trigubai ir dar daugiau. Tokius nuotolius įveikti vien fizinės ištvermės neužtenka, tam reikia ir psichologinio pasirengimo. Sportininkas prisimena, kaip dalyvavo trigubo triatlono pasaulio čempionato varžybose Prancūzijoje: “Pamatęs praėjusių varžybų protokolus nusijuokiau ir važiavau tiesiog pas Šimti prizo. Jau buvau karūnavęs save pasaulio čempionu. Bet stipriai nudegiau. Teko persigalvoti jau vidury trasos. Tada ir supratau, kad tai yra kova ne su sekundėmis, ne su priešininkais, bet su savimi”. Šį įvykį sportininkas vadina lūžiu. Būtent po šių varžybų triatlono pasaulyje atsirado nauja šalis – Lietuva. Urbonas buvo pradėtas kviesti į kitas tarptautines varžybas. Tais pačiais metais Meksikoje sportininkas įveikė dešimtgubas triatlono distancijas.