Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis kovo 8-ąją paskelbė dekretą, kuriame primena, kad šventoji sesuo Faustina Kovalska 1931 m. vasario 22 d. regėjime išgirdo Viešpaties Jėzaus žodžius: pagal vaizdą, kurį matai, nutapyk paveikslą su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi. Pažadu, kad siela, kuri gerbs šį paveikslą, nežus. Taip pat pažadu jai pergalę prieš jos priešus jau čia, žemėje, o ypač mirties valandą. Aš apginsiu ją, kaip savo paties garbę. Tokį Dievo gailestingumo paveikslą, laikydamasis s. Faustinos nurodymų ir nuolat jai prižiūrint, 1934 metais Vilniuje nutapė menininkas Eugenijus Kazimierovskis.

1935 metais, pirmąją savaitę po Velykų, Dievo gailestingumo paveikslas tris dienas buvo viešai pagarbai iškeltas Aušros Vartų koplyčioje. Deja, vėliau jis ilgai klajojo iš vietos į vietą, stokodamas deramos pagarbos ir net patekdamas į didelį pavojų visai pražūti.

1986 metais tuometinių kunigų, o dabar arkivyskupo Maskvoje Tadeušo Kondrusievičiaus ir Gardino vyskupo Aleksandro Kaškievičiaus rūpesčiu Dievo gailestingumo paveikslas iš Naujosios Rūdos bažnyčios Baltarusijoje grąžintas į Vilnių. Iš pradžių siūlyta jį pakabinti Aušros Vartų koplyčioje, kur pirmą kartą buvo viešai pagerbtas, tačiau teko atsižvelgti į sovietmečiu nepalankias tikėjimo persekiojimų sąlygas. Dėl atsargumo nuspręsta paveikslą priglausti Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčioje, kuri tuo metu buvo remontuojama, todėl tikėtasi, jog šoniniame altoriuje būdamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas neatkreips piktavalių dėmesio. Taip jis išsaugotas iki šių dienų.

Jėzus S.Faustinai išreiškė norą, kad paveikslas būtų iškeltas šventovėje viešai, nes malonėms gauti jis turi būti visiems lengvai prieinamas.

„Nuoširdžiai dėkoju Šventosios Dvasios parapijai už Gailestingojo Jėzaus paveikslo išsaugojimą ir gerbimą permainų metais, – rašo dekrete kardinolas A.J.Bačkis. – Ačiū Dievui, jau atėjo laikas šiam garbingam atvaizdui turėti deramą atskirą šventovę ir vietą centriniame altoriuje, idant jis galėtų būti gerbiamas visų tautų visomis kalbomis, nes daugybė įvairių kraštų žmonių nori paliudyti begalinį pasitikėjimą Dievo gailestingumu suklupę prieš malonėmis garsėjantį paveikslą”.

Šiuo dekretu kardinolas paskelbė nutarimą pirmąjį Dievo gailestingumo paveikslą, menininko E. Kazimierovskio nutapytą pagal s. Faustinos žodžius ir jai prižiūrint, perkelti į restauruotą buvusią Švč. Trejybės bažnyčią (Dominikonų g. 12), kurioje įkuria Dievo Gailestingumo šventovę. Balandžio 18 dieną, Dievo Gailestingumo šventėje, per Atvelykį, bažnyčia bus iškilmingai konsekruota. Kardinolas nurodė, kad šioje šventovėje, labiau primenančioje koplyčią, kiekvieną dieną būtų meldžiamasi lietuvių bei lenkų kalbomis, taip pat sudaromos sąlygos visų tautų piligrimams melstis savo gimtąja kalba ir garbinti Dievo gailestingumą.

„Visiškai pasitikėdamas gailestingąja Dievo meile, prašau visus tikinčiuosius malda, žodžiu ir darbu skleisti Dievo gailestingumą mūsų Tėvynėje ir visame pasaulyje”, – kvietė kardinolas A.J.Bačkis.

Kardinolo paskelbtas dekretas perkelti 1934 metais pagal šventosios sesers Faustinos Kovalskos regėjimą nutapytą paveikslą į Švč. Trejybės bažnytėlę sukėlė Šv. Dvasios parapijos tikinčiųjų nepasitenkinimą ir net protestą prieš šį sprendimą. Daugiausia lenkų tautybės tikintieji jau kelinta para budi prie paveikslo, nesitraukdami nė per žingsnį. Visuomeninės lenkų organizacijos prieš kelias dienas išplatino kreipimąsi į teisingumo ir kultūros ministrus, kuriame vadina kardinolo dekretą “niekiniu”, “neatitinkančiu Lietuvos įstatymų reikalavimų”.

Daugiausia lenkų tautybės tikintieji jau kelinta para budi prie paveikslo, nesitraukdami nė per žingsnį. Visuomeninės lenkų organizacijos prieš kelias dienas išplatino kreipimąsi į teisingumo ir kultūros ministrus, kuriame vadina kardinolo dekretą “niekiniu”, “neatitinkančiu Lietuvos įstatymų reikalavimų”.

“Mano mintis buvo iškelti Lietuvoje Dievo gailestingumą, žmonių pamaldumą, tačiau iš to gailestingumo išeina priešingai – toks susipriešinimas. Deja, tai vėl mūsų amžini konfliktai, daugiau tautinio pobūdžio negu bažnytinio”, – apgailestavo kardinolas.

Pasak kardinolo A. J. Bačkio, su Šv. Dvasios parapijos taryba jau susitarta dėl paveikslo perdavimo kurijai. “Paveikslui būtų geresnė vieta centriniame Švč. Trejybės bažnytėlės altoriuje negu šoniniame Šv. Dvasios bažnyčios altoriuje. Jei nepavyks susitarti su parapijiečiais, nereikės nė naujosios bažnytėlės – ji juk atkuriama šiam paveikslui garbinti. Bus gaila, bet uždarysim Švč. Trejybės bažnyčios duris ir lauksim geresnių laikų. Tikiu, kad sveikas protas, tikėjimas ir paklusnumas vyskupui laimės. Šia intencija ir melsiuosi”, – vylėsi kardinolas, sakęs, kad kitą savaitę vyks į Vatikaną išdėstyti situacijos, išsiaiškinti, ką jam toliau daryti, ir tada priimsiąs reikiamą sprendimą.

Vilniuje viešinčios Gailestingojo Jėzaus kongregacijos seserys iš Lenkijos, kardinolo teigimu, taip pat pritariančios, kad Dievo gailestingumo paveikslui reikia atskiros vietos, ir būtų labai laimingos jį matydamos Švč. Trejybės bažnyčioje. Šios kongregacijos vienuolės taip pat bando kalbėtis su protestuojančiais tikinčiaisiais.

Views All Time
Views All Time
2516
Views Today
Views Today
1
0 0