Bandomojoje optinėje jungtyje buvo panaudotas tarppalydovinio ryšio, naudojant puslaidininkinius lazerius, eksperimento SILEX (Semiconductor Laser Intersatellite Link Experiment) metu sukurtas telekomunikacijų terminalas ir Prancūzijos kosminių tyrimų agentūros Žemės stebėjimo palydovas SPOT-4. SILEX terminalas perduodavo į panašų terminalą, esantį palydove “Artemis”, 50 Mb/s duomenų srautą mažesniu nei 10-9 klaidingų bitų dažniu (BER). Abu terminalai buvo pagaminti didžiausio Europoje kosminės technikos gamintojo, kompanijos Astrium gamyklos Tulūzoje (Prancūzija). Europos kosminių tyrimų agentūros praėjusią vasarą paleistas palydovas “Artemis” laikinai yra tarpinėje 31 000 km orbitoje, o palydovas SPOT-4 skrieja apie Žemę žemesne 800 km orbita.

Naudokitės proxy serveriu. Proxy serverio pagalba greičiau bus kraunami puslapiai, nes jų dalys (paveiksliukai ir kt.) bus kraunamos iš IPT serverio, o ne iš kur nors pasaulyje kartais sunkiai pasiekiamo serverio. Be to taip bus saugiau… Proxy serverį nustatykite naršyklės parametruose. PVZ: Internet Explorer 5.0. Eikite į “Tools”, po to į “Internet Options”, pasirinkite “Connections”, spauskite žemiau esantį mygtuką “LAN settings”, pažymėkite “varnelę” ant “use proxy” server, address laukelyje parašykite proxy serverio adresą, pvz.: jei jungiatės per “Taką” rašykite: proxy.takas.lt, o port laukelyje jo prievadą, dažniausiai tai būna 8080.

Šalia “Port Settings” mygtuko yra “Advanced…” mygtukas, nuspauskite jį. Atsiradusiame lange “Advanced Connetions Settings” uždekite varneles an tų parametrų, kuriuos išvardinsiu: “Use error control”, “Compress data”, “Use flow control” ( tašką nustatykite ant “Hardware (RTS/CTS)”). Kitus laukelius palikite tuščius, o jeigu juose jau uždėtos varnelės, tada jas nuimkite. Nusistatykite prievadų parametrus. Spragtelėkite dešiniuoju klavišu “My computer” piktogramą, pasirinkite “Properties”, susiraskite aplanką “Device manager”, po to skyrių “Ports”. Išskleidę šį skyriu, pasirinkite tą prievadą, kuriuo naudojasi jūsų modemas. Pasirinkę prievadą, paspauskite lange žemiau esantį mygtuką “Properties”. Atsiradusiame lange pasirinkite skyrių “Port settings” ir nustatykite “Bits per second” didžiausią parametrą. “Flow control:” laukelyje turetu būti nustatyta “Hardware” reikšmė.

TCP/IP parametrus nusistatyti turbūt svarbiausias darbas po tvarkyklių instaliacijos. Reikėtų IPT pasiklausti kokie pas juos prisijungimo TCP/IP nustatymai, jei tai nebuvo nurodyta. Pasiekti šiuos parametrus galima taip: Spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu piktograma “Dial-Up Networking”, pasirinkite “properties”, susiraskite aplanką “server types”, žemiau turi būti mygtukas “TCP/IP settings…”, spragtelkite jį, atsiradusiame lange įrašykite parametrus, ties Primary DNS ir Secondary DNS. Kur Specify IP address eilutė nieko rašyti nereikia, nes kas kart prisijungus per dial-up (tel. linija) suteikiamas vis kitoks IP adresas.

Visu pirma, turėkite naujausias modemo tvarkykles, jas daugeliu atveju rasite savo modemo gamintojo svetainėje, arba užsukę į tvarkyklių puslapius: www.hardware.lt/drivers, http://www.windrivers.com/, http://www.drivershq.com/ ir kitus. Turėkite omenyje, kad modemas su naujausiomis tvarkyklėmis dirbs pastebimai sparčiau.

Standartas Hiperlan pasprendžia funkcionavimą sutinkamai su dviems atviru sistemų tarpusavio modelio veikimo lygiais (Open System Interconnection OSI ). Pirmas lygis – fizinis (Physical Layer), antras kanalinis (Data Link Layer). Pirmo lygio standarto Hiperlan funkcijos yra apribuoti lygio srities pasiekimo (MAC-adresavimas). Tai reiškia kad bazinius Hiperlan reikalavimus sudaro loginio jungimo valdymo (Logical Link Control) kanalinio lygio OSI polygio, dirbantisaukščiau Hiperlan MAC. Fiziniame lygyje standartas Hiperlan turi galimybe funkcionuoti dviejose diapazonuose. Pirmas diapazonas yra apribojamas dažniais nuo 5.15 GHz iki 5.25 GHz, su galimybe praplėsti iki 5.30 GHz. Radijo aparatūra, dirbanti šiame dažnių diapozone, turi turėti galingumą 1 Vt. Antra dažnių atkarpa plečiasi nuo 17.1 GHz iki 17.3 GHz.

Programinės aparatūros pagrindą lokalių radijo tinklų firmos RadioLAN, pavadintą RadioLAN/10, sudaro specialiai sukurta tinklinė operacinė sistema 10BaseRadioLINK. Ši operacinė sistema vykdo tryjų pagrindinių tinklo funkcijų valdymą: kontrolės ir valdymo, dinaminio masterio, dinamines retransliacijos. Valdymo ir kontroles funkcijos. Operacinę sistemą valdo dinamiškai reguliuoja ir nustato kiekvieno iš lokalinio radijo tinklo mazgų.Tuo pačių automatiškai nusistato reikiamas pastoviam bendradarbiavimui lygis išėjimo galingumo ir jautrumui. Dinamiškai vyksta adaptavimas kai keičiasi lokalinio tinklo sudėtyje arba kai keičiasi radijo mazgo, įeinantis į tinklo sudėtį.

Atsiradusios sistemos populiarumas arba programinio produkto tiesiogiai priklauso nuo jau esamomis progaminėms įrangoms. Šia kryptimi RadioLAN kūrėjai ir akcentuoja, derindami savo įrangą su esamais rinkoje lokaliniu kabelių tinklais. Tokiame sprendime yra didelis šios įrangos potencialas tolimesniam rinkos užkariavimui. Iš vienos puses, siūloma RadioLAN aparatūra lokalinių radijo tinklų yra reali alternatyva jau esamai panašiai įrangai. Tuo pačių naudojami aukšti nesami (naudojami tik pastato viduje) dažniai, kas leidžia keletą kartu padidinti duomenų perdavimo greitį.

Visai nesenai Lietuvos rinkoje atsirado radijo įrenginiai RadioLAN.Pagrindine jų savybe tai, kad jie naudoja 5.8 GHz diapazoną. Jie dirba naudojant siaurą juostį viendažnio moduliavimą. Duomenų perdavimo būdas dar vadinamas 10BaseRadio, charakteringas bruožas adaptuojasi pastato sąlygoms, nejautrus interferencijai, duomenų perdavimo greitis >10Mbit/s, diapazonas 5.8 GHz. Tinklinis RadioLAN aprūpinimas leidžiamas trijuose interfeiso pajungimo variantose: su plokšte, įdedama į kompiuterio vidų ISA-slotą, atskiro bloko pavidale su ryšių per lygiagretų portą, jungiant prie notebook’o per PCMCIA-interfeisą.

Labai įdomu panaudojimą rado belaidžios technologijos eiliniam vartotojui. Paimsime bet koki abonentą – kaip kooperatyvinį, taip ir visai nestambaus, iki individualaus asmens savo namuose ar bute. Mūsų abonentas turi asmeninį kompiuterį arba nedideli lokalini tinklą ir greičiausiai jau turi darbo patirtį Internete. Tam kad susijungti su Internetu jis naudoja modemą ir užima telefonine liniją. Kadangi perdavimo greitis šio atvejų nedidelis, tai linija yra užimama ilgam. Abonentas naudoja Internet labai įvairiems tikslams. Tai ir elektroninis paštas ir naršymas, IRC ir taip toliau.