Lietuviškų televizijų rusiškos tradicijos
Arba Lietuvos televizijų programų rusiški nacionaliniai ypatumai
Gal ir nebūčiau atkreipusi dėmesio, bet sausio 1 dieną, šiek tiek po trijų valandų dienos, kai pagaliau išsibudinau, įsijungiau televizorių. Nušvito ekranas, rodantis LNK kanalą. Gi žiūriu, rodo koncertą “Slavianskij bazar”. Rusiška muzika Naujųjų metų proga. Perjungus į 5 kanalą, širdį vėl užliejo rusiška šiluma – ten rodė Rusijos filmą “Trys muškietininkai”.
Tada nusprendžiau pasklaidyti televizijos programas. Ką gi, rusiškų motyvų lietuviškų televizijų kanaluose radau sočiai. Tarkim, anksčiau pasikėlusiems, rytą maloniai galima buvo pradėti nuo rusiškos kriminalinės komedijos “Autoritetas, pravarde Profesorius”, transliuojamos per BTV nuo pusės vienuoliktos. Kas Naujųjų metų proga mėgsta tradiciškai pažiūrėti “Likimo ironiją arba Po pirties”, po valandos galėjo persijungti TV3. Iškart po šio filmo per tą patį kanalą parodė ir rusišką animacinį filmą “Slibinas Goriničius ir Dobrinia Nikitičius”. Ir taip iki dviejų valandų dienos. Tada – pertrauka papietauti. Toliau, kaip jau rašiau, galima buvo rinktis tarp LNK ir 5 kanalo – rusiškos muzikos ir rusiško filmo.
Vakarinėje programoje galima pasirinkti net iš trijų: tęsti kaimyninės šalies serialo “Gimusi tapti žvaigžde” peržiūrą per “Tango TV” arba mėgautis rusiška muzikine “Pelene” per 5 kanalą. Ir baigti Rusijos detektyviniu serialu “Mentai. Sudužusių žibintų gatvės” per BTV.
Taip smagiai galima buvo praleisti pirmąją metų dieną Lietuvoje, nepamirštant nacionalinių rusiškų ypatumų. Aišku, per televizijas buvo daug amerikoniškų, šiek tiek vokiškų, prancūziškų, japoniškų, ispaniškų ir net… savų, lietuviškų motyvų Bet girdėjau, kad rusiškieji pigiai kainuoja, kodėl tuo nepasinaudojus – juk esame taupūs televiziniai lietuviai.
