„Prie šiaurinės Lietuvos sienos, 20 kilometrų nuo magistralės Via Baltica, Jūs rasite tikrai išskirtinį – Šiaurės Lietuvos perlu vadinamą miestą – Biržus. Šis miestas garsus savo istorine preitimi, vandens telkinių gausumu, vietinių gyventojų svetingumu. Biržus galima vadinti kurortiniu miestu, kadangi čia daug žalumos, per miestą teka dvi upės, yra du ežerai. Esate visada laukiami ir tikimės, kad sugrįšite vėl ir vėl“, – tokiais žodžiais kreipiasi Biržų savivaldybė į kiekvieną jų interneto svetainės lankytoją.

Pilis – turizmui

„Vienas svarbiausių pastarųjų metų Biržų savivaldybės darbų plėtojant turizmą – mūsų tauriausios vietos – pilies komplekso atstatymas ir pritaikymas turizmo infrastruktūrai“, – pasidžiaugia Biržų rajono savivaldybės meras Regimantas Ramonas.

Biržų bastioninės itališko tipo tvirtovė buvo pradėta statyti 1575 m., baigta 1589 metais. Tai įrodo kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno 1589 m. gegužės 1 d. raštas Biržų miestui: „Su Dievo pagalba naujai pastatėme mūsų Biržų pilį, o toje pilyje išmūrijome bažnyčią“.

Tvirtovė buvo pastatyta pagal teorinę kvadratinio plano bastioninių tvirtovių schemą. Pilį juosė apsauginis griovys su vandeniu, o pylimo aukštis siekė beveik šešis metrus. Į pilies kiemą buvo patenkama per tiltą. Tvirtovės kieme buvo keli mūriniai pastatai – arsenalas ir maisto sandėlis.

Svarbiausias tvirtovės pastatas – triaukščiai Kristupo Radvilos Perkūno rūmai. Netoli rūmų stovėjo mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia.

Tvirtovė labai sustiprino Biržų strateginę reikšmę. Kristupas Radvila Perkūnas – Lietuvos didysis etmonas, jo sūnus Kristupas II aktyviai dalyvavo karuose su Švedija, o Biržai buvo svarbiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinė tvirtovė. Permainingo Lenkijos ir Lietuvos valstybės karo su Švedija metu 1625 m. rugsėjo 7 d. tvirtovės įgula pasidavė Gustavo Adolfo vadovaujamai 8000 švedų kariuomenei. Iš apgriautos tvirtovės švedai pagrobė turtą, karo amuniciją, maisto atsargas ir 60 įvairių patrankų.

Antroji tvirtovės statyba pradėta tik 1637 metais. Naujosios Biržų bastioninės tvirtovės kompleksas buvo pritaikytas dviem funkcijoms – Biržų-Dubingių kunigaikščių Radvilų pagrindinei rezidencijai ir LDK šiauriniam pasieniui ginti.

Nuo 1988 metų rūmuose įsikūręs Biržų krašto „Sėlos“ muziejus, miesto svečiams siūlantis ne tik apžiūrėti ekspoziją, bet ir maloniai praleisti laiką dalyvaujant įvairiuose renginiuose.

Biržų turizmo informacijos centro direktorės Giedrės Visockienės teigimu, pilies ansamblis, krašto muziejus yra vieni iš labiausiai turistų lankomų objektų Biržų rajone.

„Šių metų rugpjūčio mėnesį Savivaldybė pasirašė paramos teikimo iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo sutartį dėl Biržų pilies pamatų ir sienų sutvirtinimo bei pritaikymo turizmo infrastruktūrai ir kitoms viešoms reikmėms. Šio projekto vertė – 2 mln. litų. Parama – 1,7 mln.litų. Likusioji suma – savivaldybės indėlis. Įgyvendinant šį projektą bus užbaigti sutvirtinti pilies pamatai, atnaujinti fasadai, pakeista dalis blogiausios būklės langų, sutvarkyta pamatų hidroizoliacija, pastato lietvamzdžiai, suremontuota dalis pilies rūmų patalpų. Be to, pilies pamatų tvirtinimui lėšų 2007 m. buvo skirta ir iš valstybės ir savivaldybės biudžetų. Už 50 tūkst.litų planuojame parengti kitų pilies statinių atstatymo galimybių studiją. Projektas turi būti baigtas iki 2010 metų gegužės mėnesio. Kadangi gautų lėšų neužteks piliai sutvarkyti, Ūkio ministerijai esame pateikę prašymą įtraukti pilį į finansuojamų iš ES fondų objektų sąrašą, – planais dalijasi rajono meras Remigijus Ramonas. – Šiuo metu pilyje taip pat yra rajono viešoji biblioteka. Ateityje pastačius naują bibliotekos pastatą, dabar bibliotekos užimamas patalpas pilyje galėtume panaudoti turizmo plėtrai, dalį patalpų skirtume Muziejaus poreikiams. Dalį pilies pastato reikėtų pritaikyti konferencijoms. Ten turi atsirasti konferencijų salės, kabinetai.“

„Dar vienas projektas bus pradėtas įgyvendinti kitų metų sausio mėnesį. Projektas bus vykdomas kartu su Latvija. Projektą finansuoja Bendradarbiavimo per sieną programa. Įgyvendinant šį projektą bus parengta pilies komplekso arsenalo pastato atstatymo techninė dokumentacija, – dar vieną Biržų rajono savivaldybės iniciatyvą pristato savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė. – Pilis pastatyta ant vieno didžiausių ir seniausių Lietuvoje dirbtinio ežero kranto. Ežerą taip pat norime panaudoti turizmo plėtrai. Aplink jį planuojame įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, poilsio vietas, prieplaukas. Planuojame ežerą išvalyti. Pirmiausia, išvalyti rekreaciniu požiūriu svarbiausias ežero dalis, sutrarkyti pakrantes.

Planuojame įrengti maudyklas, išvalyti Agluonos ir Apasčios upių žiotis. Tam reikės apie 15 mln.litų, tad šį projektą planuojame teikti Panevėžio regiono plėtros tarybai ir gauti dalį lėšų iš regionų plėtrai skiriamos ES paramos. Savivaldybė Ūkio ministerijai įrašyti į valstybės planuojamų projektų, kurie bus finansuojami ES paramos lėšomis, sąrašą taip pat pateikė Astravo dvaro sodybos sutvarkymo projektą. Sodyboje yra didelis parkas, užtvanka. Dvaras – privati nuosavybė. Ten įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė. Dažnai tai būna kliūtimi gauti lėšas sodybai pritaikyti turizmui.“

Nemunėlis vandens turizmui

„Kitas Biržų rajonui svarbus dalykas – vandens turizmas. Tai nauja turizmo sritis. Šiais metais Nemunėliu galėjo keliauti su Šiaurės Lietuva ir Pietų latvija norintys susipažinti turistai. Keliaujančių patogumui, įrengtos prieplaukos. Vandens turizmas šia upe ypač suaktyvėjo Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare, nes iki tol turizmo plėtrą stabdė nelengvos pasienio su Latvija procedūros, tad pastaraisiais metais Nemunėliu vis labiau susidomi vandens turizmo mėgėjai. Tai skatina ir smulkaus verslo vystymąsi. Vieni verslininkai įmasi vandens turizmo inventoriaus nuomos, kiti galvoja apie turistų maitinimo ar kitų turistams reikalingų paslaugų teikimą, – kalba Biržų rajono meras. – Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi labai stabdo bankų vykdoma politika. Visi Lietuvoje veikiantys bankai metėsi į nekilnojamąjį turtą – žemę, pastatus, gyvenamuosius namus, butus. O juk jų pagrindinė funkcija turėtų būti pagalba žmonėms. Be abejo, tai neatsiejama nuo valstybės politikos. Savivaldybės labai mažai galime verslui padėti. Paprasčiausiai, neturime svertų. Žemės mokesčio ar žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos yra tik maža ir nereikšminga smulkmena.“

Biržų turizmo informacijos centras nusprendusiems pakeliauti Nemunėliu yra parengęs įvairių maršrutų, kuriuos turistai gali rinktis atsižvelgdami į laiką ir interesus. Siūlomi šeši vienos dienos maršrutai, trunkantys nuo trijų iki septynių valandų, keturi – dviejų dienų ir keturi – trijų dienų maršrutai.

Atnaujintas TIC

„Džiaugiuosi, kad savivaldybei pavyko surasti lėšų ir sutvarkyti turizmo informacijos centro pastatas ir patalpas, sukomplektuoti kadrus, – pastebi rajono meras R.Ramonas. – Šiemet į naują pastatą įsikėlė ir Biržų regioninis parkas. Vietoj to, kad savivaldybė būtų pardavusi pastatą ir gavusį lėšų, pastatas iš balanso į balansą buvo perduotas Saugomomų teritorijų tarnybai.

„Labai malonu, kad dabar patalpos sutvarkytos tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus, – pasidžiaugia turizmo informacijos centro direktorė G.Visockienė. – Kitas džiugus dalykas, kad visame rajone prie lankytinų vietų sustatyti informaciniai stendai. Rajono svečiams tai labai didelis privalumas. Labai malonu, kad didinant Biržų rajoną patrauklumą, vis labiau prisideda ir kaimo bendruomenės.“

„Manau, būtų buvę kur kas daugiau padaryta, jei saugomose teritorijose nebūtų tiek veiklos suvaržymų. Dėl saugomų teritorijų kyla labai daug neaiškumų ir nepatogumų. Šiuo metu rengiamas regioninio parko specialusis planas, siekiame, kad jo teritorija būtų sumažinta, nes dabar ji labai išplėsta. Reikia į saugomas teritorijas jungti tai, kas išties vertinga. Juk niekas neginčija, kad nereikia saugoti karstinių įgriuvų. Tai išties unikalus dalykas. Tačiau labai daug yra tokių vietų, kur žmogui net sunku paaiškinti, kodėl ji priskirta saugomoms teritorijoms. Su visais tais draudimais prarandame nemažą dalį investicijų ir žmonių iniciatyvos. Saugomose teritorijose draudžiamos naujos statybos, o kodėl? Manau, viskas turėtų būti žymiai paprasčiau“, – mano Biržų rajono meras Remigijus Ramonas. – Žmonės, kurie važinėja, pasigenda kempingo. Labai nustebau, kad Lietuvoje yra vos keli reikalavimus atitinkantys kempingai. Biržų savivaldybė vietos kempingui rastume, tačiau negalime prikalbinti verslininkus to imtis.

Jei būtų kempingas, į Biržus užsuktų kur kas daugiau svečių. Manau, ir valstybės strategijoje turėtų būti numatyta ir kempingų plėtra.“

Strategija kaimui gaivinti

Įgyvendinat Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos LEADER metodą Biržų rajono vietos veiklos grupė rengiasi į kaimą investuoti apie 7 mln.litų. Šiuo metu rengiama strategija biržiečiai ieško būdų kaip efektyviau panaudoti šias lėšas. „Siekdami geriau išsiaiškinti žmonių poreikius, surengėme apklausą. Dauguma žmonių pageidauja, kad būtų sutvarkyti keliai, įrengta kanalizacija ir vandentiekis, apšvietimas. Jei imtis šių darbų, galėsime įgyvendinti tik porą projektų ir tai ne pačios didžiausios apimties. Aš esu tos nuomonės, kad strategijai įgyvendinti skirti pinigai būtų panaudojami pagal LEADER metodą, tai yra lėšas nukreipti ten, kur jos atneštų didžiausios naudos ir kad kuo daugiau žmonių pajustų tą naudą, – svarsto Biržų rajono VVG pirmininkas Steponas Staškevičius. – Per 2007 – 2013 metus į rajoną ateinantys pinigai nėra dideli. Tiksliau pasakius, tai pinigai, kurie kaimo bendruomenėms, kaimo žmonėms gali padėti išmokti rengti ir administruoti projektus, pritraukti reikalingas lėšas sumanymams įgyvendinti. Juk kiekviena bendruomenė galėtų pateikti projektų, kurių bendra vertė – 5 ar 6 milijonai litų. Todėl labai blogai, kad Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos, administruojančios Sanglaudos fondą, kuris ir skirtas infrastruktūrai sutvarkyti, rodo į Žemės ūkio ministerija, girdi jie turi pinigus visoms kaimo problemoms spręsti. Manau, taip yra todėl, kad Žemės ūkio ministerija skiria labai dideli dėmesį Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programai viešinti ir visi tą programą žino. Kitų ministerijų administruojamų fondų tarytum nė nebūtų.“

„Biržų rajono vietos veiklos grupės rengiamos strategijos vienas prioritetų – pažintinis aktyvus kaimo turizmas. Tai ir prekreacijos vietų įrengimas, ir lankytinų objektų sutvarkymas, ir tautinio paveldo puoselėjimas. Galbūt vieniems projektams užteks mažesnės paramos, o kitiems gal bus skiriama ir didesnė parama. Svarbiausia, kad įgyvendinant strategiją būtų pasiektas didesnis žmonių aktyvumas ir gauta kuo didesnė nauda“, – svarsto Biržų rajono vietos veiklos grupės rengiamos strategijos projekto vadovas ir administratorius Zenonas Prašmantas.

„Biržų rajonas yra labai savitas, todėl rengiant strategiją labai svarbu atkreipti dėmesį į mūsų rajono privalumus. Gal būtų galima atgaivinti prekybą, kad ne kaimo žmogus savo produkciją vežtų į miestą, bet miestietis į kaimą produktų nusipirkti atvažiuotų, – svarsto vietos veiklos grupės narė, Dvargalių kaimo bendruomenės pirmininkė Kristina Milišauskienė. – Strategijai įgyvendinti numatytus pinigus reikėtų skirti noprintiems pradėti verslą, viešosioms erdvėms tvarkyti ar kitoms kaimo problemoms spręsti, kad žmogus matytų, kaip ir kam paramos pinigai panaudoti. Galbūt didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į tas rajono vietas, kur jau formuojasi kaimo gyvybingumą stiprinantys židiniai.“

„Teikdami pasiūlymus rengiamai strategijai, mes orientuojamės į turizmo plėtrą mūsų seniūnijoje, – sako Vabalninko seniūnas Stepas Gudas. – Juo labai, kad mes turime tam tinkamų objektų. Beveik parengtas maršrutas, supažindinantis su seniūnijos teritorijoje esančia medine architektūra. Kiekvienose seniūnijos kapinėse stovi medinės koplyčios. Lebeniškių kaime stovi medinė cerkvė. Ten būtų galima rengti kamerinės muzikos koncertus. Gaižiūnuose gyvenantis ūkininkas augina žirgus – Lietuvos sunkiuosius. Pasiūlėme turistus vežimaičiams, mūsuose lineikomis vadinamais, turistus po seniūniją vežioti. Seniūnijoje turime ir istorinių sodybų. Tai ir Balio Sruogos gimtinė. Ten gyvenantys rašytojo giminaičiai turi labai gražių sodybos, sruogine vadinamos, sutvarkymo planų. Yra ir kitų iškilių asmenybių, kuriais domisi seniūnijos ir rajono svečiai. Ir pats Vabalninkas. Norime sutvarkyti Žolinės aikštę. Turime įdomų krašto muziejų. Miestelį puošia Vabalninke dirbusios mokytojos Janinos Černiauskaitės – Koncevičienės padovanota granitinė skulptūra „Svajonė“. Medžio drožėjas Vidas Jatulevičius yra įkūręs savo darbų galeriją. Manau, rengiant strategiją ir reikėtų didžiausią dėmesį skirti tiems projektams, kurie skatina tokių panašių centrų formavimąsi. Tokią nuomonę palaiko ir seniūnijoje veikiančios kaimo bendruomenės, kurios labai prisideda sprendžiant seniūnijos socialines problemas, skaitinant turizmo plėtrą.“

„Rengdami strategiją pirmiausia atsižvelgiame į pačių gyventojų siūlymus, tačiau norėtųsi, kad strategiaji įgyvendinti skiriami pinigai rajonui atneštų didžiausią naudą. Manyčiau, naudingiau būtų stiprinti tai, kas jau padaryta, o ne po kelis tūkstančius litų išbarstyti po visą rajoną. Tokių centrų, apie kokį galvoja Vabalninko seniūnijos kaimo bendruomenės, kūrimas yra vienas kelias efektyviai panaudojant LEADER metodo skiriamas lėšas. Panašus centras galėtų atsirasti ir Butautuose. Dvaras, šalia jo avis auginantys ir iš avių sūrį gaminantys ūkininkai. Tai jau gana patrauklaus turitinio objekto pradžia. Juo labiau, kad netoli teka Nemunėlis, kuris, įgyvendinat projektą, pritaikytas vandens turizmui, – apie rajono galimybes svarsto Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė. – Kitas taškas – Nemunėlio Radviliškio gyvenvietė ir aplink jį esantys kaimai, kur jau kuriasi kaimo turizmas. Vienos kaimo turizmo sodybos savininkas, vienu metu galintis apnakvydinti iki 40 žmonių, siūlo miegoti ant pagalvių, kurios padarytos iš grikių, atsigulti ant grikinių paklotų. Rajono savivaldybė remiame kaimo bendruomenių veiklą. Iš rajono biudžeto sudarytas kaimo bendruomenių fondas. Padedame įsigyjant pastatus bendruomenės namams kurti. Įgyvendinant projektus ir, jei kaimo bendruomenei tenka imti paskolas, iš rajono biudžeto dengiame palūkanas. Kiekviename kaime skirtinga situacija ir skirtingus kelius renkasi kaimo bendruomenės.“

Views All Time
Views All Time
3370
Views Today
Views Today
1
0 0