| | | |

Lipnūs Macharadžos pirštai. Apie grupę

Grupė susikūrė 1995 metais. Čia susibūrė muzikantai iš skirtingų muzikos krypčių. Pradėta groti bliuzą, pankroką, džiazą, metalą, žodžiu, nevengta įvairovės. Pirmieji koncertai parodė, kad žmonėms reikia naujos muzikos. Ypač visiems patiko Bob Marley daina “I Shot The Sheriff” su lietuvišku tekstu “Nušoviau Brazauską”. Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų groti reggae, ir toliau grupė orientavosi šia kryptim. Buvo laikotarpis, kai grupė jautėsi kosmonautais, jos dainas leido Lietuvos radijo trečioji programa, LMP buvo išrinkta linksmiausia Blogiausių grupių festivalio grupe ir net leido sau groti disko klube “Max”, už pinigus žinoma. Bet atėjo laikas suprasti, kad tikri kosmonautai būna tik danguje, tiesiog reikia groti muziką, o visa kita neturi didelės reikšmės. LMP nesiekia populiarumo, nedaro šou, tiesiog groja, nereikalaudami sau dėmesio. “Gerbkime ir mokėkime pasirinkti”- sako Lipnūs Macharadžos Pirštai. Daugiau nei pusę metų Macharadžos niekur negrojo dėl tai vieno, tai kito grupės nario kelionių po pasaulį. Bet reikalai nestovėjo vietoje ir mes dalyvome įvairiuose laikinuose projektuose – “Dėlė Bėjus”, taip pat grupėje “Vonia” su kviestine gitara ir smuiku grojančia muzikante Jurga (kažkada bandyta pritaikyti smuiką LMP, bet dėl suliūdnėjusio skambesio to atsisakėme). Tačiau po pusės metų mes vėl kely ir tenka pristabdyti bėgsmą – “Vonia” gyvuoja vėlei, mes gyvi tik albume naujam… Tačiau gyvi.

| | | |

Netvarkoi! Vilnius street punk

Mintis kurti grupe kilo dar 2004m., kai bugnininkas Marius (aka Pifas) ir kitas marius, tik jau gitaristas sededami prie eilinio bokalo sugalvojo praskaidrinti savo gyvenima sukurdami grupe. Netrukus prisijunge dar vienas gitaristas Lauris, veliau ir vokalistas Rimas (aka Krioklys).Ilga laika del aparaturos, laiko ir t.t. stokos nevyko nieko. Ir tik po kurio laiko su dar keliom grupem pradetas nuomuoti garazas. Veliau buvo repetuojama vienoje ish mokyklu, ir galu gale apsistota taip vadinamuose “Reformatuose” po to dar keliavom kitur.2005.08.25 Alytuje ivyko pirmasis grupes koncertas po to prisijunge Martynas, bosistas.

| |

XXI amžiaus popkultūros pionieriai

Eidamas trisdešimt trečiuosius metus, imuosi žurnalistikos. Esu rašęs Klaipėdos dienraščiams, teko darbuotis keliose televizijose, radijo stotyse, pristatyti spaudai organizuojamus renginius, o dabar rašau “Muzikos barams” – rimtam, nuosekliam muzikos ir kultūros leidiniui. Žmonės mane labiau pažįsta kaip DJ Saga – elektroninės muzikos švenčių organizatorių ir didžėjų, iš tos varpinės ir paskalambysiu apie naująją kultūros industriją Lietuvoje ir pasaulyje. Muzika mane lydėjo ir teikė džiaugsmo nuo pat vaikystės, laikui bėgant, jos išgirsdavau vis įvairesnės. Emocijos keitėsi, kol nusprendžiau išmokti jas suvaldyti. Verta nušviesti, ką patiria entuziastai, pasiryžę “sutramdyti” muziką , kadangi sparčiai populiarėja įvairių stilių šokių muzika, kuriama skaitmeninėse studijose, kadangi atidaroma vis daugiau naujų naktinių pasilinksminimo vietų, kuriose pirmuoju smuiku griežia didžėjus. Šis žmogus gali visam laikui pakeisti populiariosios muzikos sampratą. Todėl kviečiu tave, mielasis skaitytojau, į kelionę po neįprastos profesijos žmonių pasaulį.

| |

Mada kaip liga arba Madinga – nuodinga

Jaučiuosi smagiai rašydamas naujam muzikiniam leidiniui, tegul jis būna reikalingas ir teisingas. Tikiuosi jam pavyks įsitvirtinti rinkoje ir bus laukiamas kiekvienas “Stroboskopo“ numeris. Tiesa sakant jokios rinkos nėra, ji dar tik formuojama, nes laisvai šokame ir klausomės vakarietiškos muzikos ne taip jau senai. Populiarūs šalies dienraščiai vengia temų apie naktinius klubus ar privačius šokių vakarus, tarsi to nebūtų arba, tai neštų nelaimes. Nelaimių populiarioji spauda ir teieško, tuom įrodydama, kad patiems reikia rūpintis savišvieta. O jaunimas su savo menka perkamąja galia yra ne tik, kad žemiausios kategorijos tikslo grupė, bet dar ir visapusiški niekadėjai, narkomanai ir alkoholikai. Ką daryti brangūs tautiečiai, kur tiesos ieškoti? Internetas, kaip dievo žodis tikinčiajam, gelbsti sunkią akimirką, čia ir draugų galybė ir vaizdų ir muzikos, žodžiu visas pasaulis po kojomis, rodosi nertum ir gyventum ten. Beje tu jaunimas ar ne? Tiek to. Sakykime vakar atšventei ketvirtį amžiaus. Jautiesi mažumėlę nepilnavertis su mažokai litų, dar padangos nekeistos, gal net žmona ar draugė namuose, o ji tai tikrai neklauso bumčiko. Ką daryti, ką daryti, jeigu buvai reiveris prieš dešimt metų, o dabar jaunimas dėde vadina, net nepatogu, ar ne? Savigrauža žudantis lietuvių bruožas, bet tu ne toks. Tu žinai, kad esi tikras elektroninės muzikos mylėtojas, nes atskirtum techno nuo house, drum and bass nuo ambient, tu dar prisimintum iškiliausius kūrėjus ir didžėjus. Tada tave galėjo vadinti snobu, nes buvai išskirtinis – ne popsovikas, didžiavaisi savimi, keiteisi įrašais su draugais, lankei retus vakarėlius, tada buvai ant bangos, o dabar dėdė ar teta. Kartais tai malonu ausiai, pagauni? Ir tai gali užliūliuoti. Nekvailiok, bent iš padorumo apsilankyk naujausiame naktiniame klube. Nebūk namisėda varyk į naktį…

| | | |

Pats pirmas kada nors išspausdintas grupės FOJE interviu

Vilniaus Inžinieriniame Statybos Institute pradėjo savo kelią ansamblis “Hiperbolė”. Ten pat vyko ir pirmosios “Saulės Laikrodžio” repeticijos. O kas dabar jų įpėdinis? Kieno kelias prasideda ten pat, kur ir “Hiperbolės” bei “Saulės Laikrodžio”, kelias, įvedęs į didžiojo muzikos pastato. Šiuo metu čia įsikūrusi estradinė grupė “Fojė”, kurios gitaristas, dainininkas, taip pat muzikos ir tekstų autorius Andrius Mamontovas sako: – Nors mes muzikuodami naudojamės ta pačia pirmtakų palikta aparatūra, tačiau stengiamės nekartoti to, kas jau buvo, ir todėl mūsų nereikia lyginti nei su “Hiperbole”, nei su kuo nors kitu. Grupė įsikūrė 1983 m., kada visi tuometiniai jos nariai mokėsi Vilniaus 18-osios vidurinės mokyklos dešimtoje klasėje. Dabar iš anuometinės sudėties be Andriaus liko tik klavišiniais grojantis Arnoldas Lukošius, kuris pasakoja: – Mūsų mokyklos saviveiklininkai visada pirmaudavo. Ir ta saviveikla buvo ištempta ne dirbtinai, per prievartą. Ne, 18-oje vidurinėje moksleiviai organizuodavosi patys, ir niekas mūsų nevaržė, leido patiems reikštis.

| | | |

Grupės “SKAMP” lyderiui nepavyko išvirti didžkukulių

Savarankiškas gyvenimas, triukšmingi vakarėliai, muzikanto karjera, alkoholis ir narkotikai, rasistų išpuolis – visa tai dvidešimtmečio Viktoro Diavaros gyvenime jau buvo. “Galima sakyti, užaugau be tėvų, bet gyvenau nuostabų gyvenimą”, – šyptelėjo maliečio ir lietuvės sūnus, laisvai kalbantis angliškai, prancūziškai, vokiškai ir lietuviškai, truputį suprantantis rusų ir bambara – Malio gyventojų – kalbas. Viktoro tėvai susipažino studijuodami Maskvoje, vėliau atvyko gyventi į Lietuvą. Kai Viktorui buvo devyni mėnesiai, tėvai kartu su vaikais (Viktoras turi septyneriais metais vyresnę seserį) iš Vilniaus persikėlė gyventi į Afriką, Malio valstybę. Jos sostinėje Bamake vaikinas gyveno devynerius metus. Šeimos gyvenimas nebuvo lengvas – atlyginimai buvo nedideli, o ir jie kartais buvo išmokami 3-4 mėnesiais vėliau. “Tėvai mokė mane būti savarankišką. Jie negalėdavo nupirkti man Kalėdų dovanos, bet aš prie to anksti pripratau. Turėdavau suprasti, kad nėra pinigų”, – savo vaikystę prisiminė V.Diavara.

| | | |

Keli faktai apie FOJE

Pirmasis koncertas – pirmajame grupės koncerte, kuris įvyko 1983 metų Lapkričio mėnesio pradžioje Andrius Mamontovas grojo mušamaisiais ir dainavo, darius Tarasevičius dainavo ir grojo boso gitara, o Arnoldas Lukošius muzikavo klavišiniais instrumentais. Jie atliko dvi dainas, kurių viena- “Sunki Muzika” (žodžiai A.Baltakio, muzika A.Mamontovo) dainavo Andrius o kitą – “Švininiai Sapnai” (žodžiai A.Lukošiaus, muzika D.Tarasevičiaus) dainavo Darius. Nuo tada beveik puse metu grupė vadinosi Sunki Muzika. 1986-ųjų metų Balandžio vidury, Vilniaus Plokštelių Studijoje, FOJE per vieną dieną pilnai įrašė ir suvedė tris labiausiai grupę išpopuliarinusias dainas: “Laužo Šviesa”, “Distancija” ir “Saugok Vaikystę”. Pirmas FOJE koncertas už Vilniaus miesto ribų, buvo 1986-ųjų metų Sausio mėnesį Taujėnuose, kur grupė kaip honorarą už pasirodymą gavo dėžę obuolių. Tame pačiame koncerte Algis Kriščiūnas vienintelį kartą FOJE istorijoje grojo sintezatoriumi… Daina “Laužo Šviesa” buvo sukurta Andriui skrendant lėktuvu iš Palangos į Vilnių 1985-ų metų Spalio mėnesį. Vėliau FOJE nariai įkalbinėjo jį šią dainą groti nes pats autorius buvo įsitikinęs, kad ji “be ryšio”… Tos pačios kelionės metu Andrius Mamontovas sukūrė muziką kitai, tik po 10-ies metų išpopuliarėjusiai dainai “Saulės Miestas”.

| | | |

Grupės “SKAMP” muzikantai sulaukė geranoriškos garsaus atlikėjo pagalbos

Vilniečių grupės “Skamp” nedidelės trukmės kompaktiniu disku ir kasete (EP) “Summertime” gali susidomėti Vakarų ir Vidurio Europos klausytojai – taip prognozuoja sostinės muzikos firmos “Koja Records Group” atstovai. Ši įrašų kompanija, išleidusi “Skamp” darbą, skirs jo reklamai Vakaruose nemažai jėgų. “Summertime” išsiskiria iš kitos lietuviškos muzikos produkcijos ne vien tuo, kad šioje plokštelėje dainuojama net trimis kalbomis – anglų, lietuvių ir prancūzų. Šiame “Skamp” kompaktiniame diske ir kasetėje vykusiai suderinami įvairiausi muzikos stiliai – fanki, hiphopas, šiuolaikinė šokių muzika, plokštelių brūžinimas (“skrečas”) ir net akustinės gitaros skambesys.

| | | |

Neseniai SKAMP nariai surengė labai neįprastą susitikimą

Neseniai SKAMP nariai surengė labai neįprastą susitikimą, kuriame pirmą kartą iš arčiau susipažino muzikantų artimieji. Kadangi Vilniuje svečiavosi iš Malio atvykusi Viktoro Diawaros mama ir iš Vokietijos atvažiavusi jo sesuo su dukterėčia, buvo nuspręsta suorganizuoti nedidelį vakarėlį, kuriame taip pat dalyvavo Lietuvoje gyvenančios Viliaus ir Ericos šeimos. “Praleidome tikrai nuostabų vakarą Trakuose su mūsų tėvais, taip pat įsigudrinome padaryti originalią SKAMP narių nuotrauką su mamomis. Be to, buvo labai smagu pagaliau susitikti su Viktoro mama, apie kurią tiek daug teko girdėti. Manau, kad tai buvo tikrai puikus gyvenimo epizodas,” – pasakojo Erica Jennings.

| |

A. Klovos – NAUJIENOS 2002

2002 07 07 Algirdo Klovos Fiddling Project dalyvavo bendrame koncerte su vokiečių country muzikos grupe West End Vilniuje, Rotušės aikštėje.

2002 05 17-18 Algirdo Klovos Fiddling Project dalyvavo bluegrass muzikos festivalyje EWOB Kolino mieste Čekijoje.

2002 05 03 Algirdas Klova vedė vaikų džiazo festivalį Panevėžyje ir buvo jo komisijos nariu.

2002 01 30 – 2002 02 03 Algirdas Klova dalyvavo tarptautiniame muzikantų kongrese Skageno mieste Danijoje, kur grojo koncertuose vienas Lietuvių liaudies muziką, bendrame projekte su švedu Hans Ericsson ir norvegu Sten-Vidar Larsen – autorines šiu autoriu dainas, o jam session – su geriausiais skandinavų country muzikantais.