|

Pensijų sistema žlunga

Pensijos ir socialinės išmokos kol kas nevėluoja, tačiau “Sodros” kaklą jau veržia skolų kilpa. Vyriausybė baigia rinkti socialinės sistemos gelbėjimo pasiūlymus, kurie nebus nei lengvi, nei populiarūs. Pirmadienį į Vyriausybę turėtų suplaukti pasiūlymai, kaip ketinama traukti į bedugnę krintančią “Sodrą” ir visą šalies socialinę sistemą. “Sodros” vadovas Mindaugas Mikaila tegali konstatuoti, kad per pirmus tris šių metų mėnesius į biudžetą nesurinkta 92 mln. litų. O išlaidos tik didėja. Daugiau lėšų, nei planuota, prireikė nedarbingumo pašalpoms mokėti. Joms išleista jau trečdaliu daugiau, nei planuota. Jeigu padėtis nesikeis, šių metų pabaigoje “Sodros” biudžete atsivers 1,5 mlrd. litų dydžio skylė. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys pareiškė, kad peržiūrint “Sodros” biudžetą išlaidas ketinama mažinti apie 800 mln. litų. “Aišku tai, kad reikės koreguoti “Sodros” biudžetą – maždaug apie 800 mln. litų mažinti. Tai tikrai sunkūs sprendimai”, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė R.Dagys ir patikino, kad pensijų ir motinystės pašalpų mažinti neplanuojama. Galutiniai sprendimai, pasak ministro, paaiškės pirmadienį per Vyriausybės posėdį, tačiau tam tikri pasiūlymai jau ryškėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė imtis pensijų reformos, tiksliau, grąžinti ją penkerius metus atgal, kai ji buvo pradėta. Vienu iš siūlymų siekiama jau nuo gegužės pradžios leisti privačių pensijų fondų dalyviams grįžti į “Sodros” sistemą.

|

Pensijų dabartis ir likimas

Net 60 procentų dirbančiųjų 5,5 procento atlyginimo perveda jau ne į „Sodrą”, o į savo asmenines sąskaitas. Tačiau to tikrai nepakaks gauti padorią pensijos dalį iš šių savo lėšų investavimo pensijų fonduose. Keista, kad kažkam tai – naujas atradimas. Jau reformos pradžioje buvo aišku, kad jei nebus sudaryta galimybė į privačius fondus pervesti daugiau lėšų, tai nemažą jų dalį „suvalgys” administravimo mokesčiai. Norint, kad būtų kitaip, reikia ryžtingesnės reformos. Pastaruoju metu dažnai palyginama, kad „Sodros” pensijos šiandien auga greičiau nei sąskaitos pensijų fonduose. Tačiau „Sodros” pensijų lyginimas su pensijų sąskaitomis privačiuose fonduose yra mažų mažiausiai neteisingas, nes tai – visai skirtingi dalykai. Privačiuose fonduose lėšos niekur nedingsta (galiausiai, jos netgi paveldimos), tuo metu „Sodros” įmokos – tiesiog išdalinamos kitiems. Be to, dabar pensijos didinamos dėl „Sodros” galimybių šiandien, tačiau problemos kyla ne dėl šiandienos, o dėl ateities. Ateities problemas geriau sprendžia realiai sukauptas turtas, kaip pensijų fonduose, o ne politinis pažadas mokėti pensiją iš būsimų dirbančiųjų įmokų, kaip „Sodroje”. Pensijų ateityje – du galimi scenarijai. Jei nebus galimybės didesnę dalį „Sodros” įmokų kaupti pensijų fonduose, pokyčiai bus daromi mažiau pastebimai, tačiau ne mažiau skausmingai ir be vilties padėtį ištaisyti iš esmės: ilginamas pensinis amžius, mažinamos „Sodros” pensijos.

Įteisinta pensijų vagystė
|

Įteisinta pensijų vagystė

Milijonas žmonių, investavusių į privačius pensijų fondus, tikėjosi sotesnės senatvės. Tačiau ekonominė krizė sunaikino jų uždarbį, o įmokas į pensijų fondus sumažinusi valdžia atėmė viltį bent padengti nuostolius. Jau šį mėnesį antros pakopos pensijų fondų valdymo bendrovės ims ruošti metines fondų veiklos ataskaitas. Investavę į didelės akcijų dalies fondus jose išvys dešimtimis procentų sumenkusias lėšas. Geriausiai 2008-aisiais sekėsi konservatyviems pensijų fondams, investuojantiems į Vyriausybės vertybinius popierius, obligacijas. Tik šie fondai metus baigė su pliuso ženklu. Vidutiniškai šių fondų vienetų vertė per vienuolika šių metų mėnesių augo kiek daugiau nei 2 proc. Mažos akcijų dalies pensijų fondų vienetų vertė krito daugiau nei 11 proc., vidutinės akcijų dalies – daugiau nei 27 proc., akcijų – beveik 47 proc. Tai reiškia, kad būsimieji pensininkai prarado milijonus litų. “Fondų rezultatai tikrai nedžiugina, tačiau esant tokiai padėčiai pasaulio finansų rinkose vargu ar galime tikėtis geresnių”, – kalbėjo Vertybinių popierių komisijos (VPK) narys Vaidotas Jonutis. Investicijų valdytojų asociacijos prezidentas Saulius Racevičius sutinka, kad 2008 m. nuostolių išvengti nebuvo įmanoma. Tačiau jis įsitikinęs, kad pensijų reforma turėtų būti toliau tobulinama. “Galbūt būtų galima atsisakyti vien akcijų dalies pensijų fondų. Žinoma, pensijų fondai turi prisiimti riziką, tačiau vien akcijų dalies pensijų fondai yra pernelyg drąsus sprendimas ir neturėtų būti siūlomi”, – kalbėjo jis. Tačiau VPK neskuba teikti panašių siūlymų. “Visos krizės turi pradžią ir pabaigą. Asmenims, kuriems dar daug laiko iki pensijos, periodinio ilgalaikio investavimo strategija turėtų pasiteisinti. Tarp planuojamų pokyčių yra planai mažinti fondo riziką pensijų dalyviui pasiekus tam tikrą amžiaus grupę. Tai turėtų apsaugoti tuos, kurie mažiau domisi savo investicijomis”, – aiškino V.Jonutis. VPK nario manymu, pagrindinė prastų antros pakopos fondų rezultatų priežastis – 2008-ųjų įvykiai finansų rinkose. Pastaruosius pašnekovas pavadino giliausia krize nuo Didžiosios depresijos laikų.

|

Kirtis pensijų kaupimo sistemai

Drąstiškai nurėžtas įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus ekonomikos ekspertai prilygina atvirai vagystei iš milijono žmonių asmeninių piniginių. 1,2 milijardo litų – toks šiuo metu „Sodros” defi citas, įskaičiuojant gautą valstybės dotaciją. Bandydama užkimšti šią skylę Vyriausybė jau antrą kartą mažina įmokas į privačius pensijų fondus. Prezidentas Valdas Adamkus siūlo pensijų fondų dalyviams ateityje kompensuoti visus praradimus, tačiau ministrų kabinetas apie tai kol kas negalvoja. Beveik milijonas lietuvių, suviliotų idėja lėšas senatvei kaupti privačiuose pensijų fonduose, artimiausius dvejus metus įplaukų į juos sulauks gerokai mažiau. Metų pradžioje Vyriausybė rėžė iš peties: sumažino įmokas į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc. Tačiau nuo liepos antros pakopos pensijų fondų dalyviams nuo įmokų „Sodrai” į fondą nukapsės vos 2 proc. sumos. Investicijų valdymo asociacijos prezidento Sauliaus Racevičiaus teigimu, dėl to privačių fondų klientų pajamos, išėjus į pensiją, gali būti mažesnės nuo 10 iki 17 proc. Jis tokį Vyriausybės sprendimą vadina katastrofa. „Kam tuomet išvis valstybei tokia sistema reikalinga, jeigu ji taip griaunama? Milijonas žmonių ja patikėjo ir nusprendė tapti fondų dalyviais. Pensijų sistema veikia jau nuo 2003-iųjų, žadėta, kad ji bus tvari, o dabar staiga taip paprastai ją ima ir sugriauna! Pradėjusi pensijų reformą valstybė įsipareigojo kiekvienam joje dalyvaujančiam pervesti nustatyto dydžio pinigų sumą į pensijų fondo asmeninę sąskaitą. Tos lėšos tampa dalyvių nuosavybe, kuriomis savo nuožiūra negali disponuoti joks subjektas, išskyrus patį dalyvį. Šių įsipareigojimų nutraukimas ar esminis sąlygų keitimas pakerta pasitikėjimą visa esama pensijų kaupimo sistema, kartu ir pačia valstybe, kaip verslo partnere. Tai valstybės prestižo klausimas”, – pabrėžė S.Racevičius. Jo teigimu, visi supranta, kad sunkmetis verčia priiminėti sunkius sprendimus, tačiau toks elgesys prilygsta asmeninių žmonių lėšų nusavinimui: „Tai tas pat, kas pasisavinti žmonių indėlius bankuose – tai juk piliečių nuosavybė. Pensijų fondais Sodros skylių neužkaišysi. O ką rudenį reikės daryti, jei mokėjimai į fondus bus visiškai sustabdyti? Tai – gaisro gesinimas pačiu primityviausiu būdu, neatiduodant žmonėms jų pačių nuosavybės. Negaliu įsivaizduoti tokio elgesio jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje”, – sakė Investicijų valdymo asociacijos vadovas.

|

Kas trečias darbingo amžiaus žmogus senatvėje gali negauti pensijos

Maždaug trečdalis darbingo amžiaus žmonių negautų pensijos arba turėtų tenkintis tik minimaliomis valstybės socialinėmis išmokomis, jei į pensiją išeitų šiandien. Būtent tiek gyventojų (apie 660 tūkst.) šiuo metu yra neapdrausti valstybiniu socialiniu draudimu. Nepasirūpinę savo ateitimi patys, sulaukę senatvės šie žmonės susidurtų su finansiniais sunkumais. Net ir apdraustieji, turintys reikalingą pensijai 30 metų darbo stažą, senatvėje gautų tik kiek daugiau negu trečdalį dabartinio savo atlyginimo. Paprastai senatvės pensija sudaro apie 30-40 proc. buvusių pajamų, šiuo metu vidutinė pensija yra 755 litai. Ekspertai įspėja, kad tokia dalis yra nepakankama oriai senatvei užtikrinti – tam reikėtų 70-80 proc. esamų pajamų. „Senstanti visuomenė, blogėjantis pensinio amžiaus ir dirbančių žmonių santykis, deja, optimistinių vilčių valstybės finansuojamai pensijos sistemai nežada. Daugelis Europos Sąjungos šalių jau svarsto galimybę didinti pensinio amžiaus ribą arba bus priverstos mažinti pensijas. Tikėtina, kad ilgainiui žmonės turės dirbti ilgiau, mokėti dar daugiau mokesčių, tačiau senatvėje gaus mažiau”, – sakė „SEB investicijų valdymo” generalinis direktorius Jonas Iržikevičius. Pasak jo, valstybės mokama pensija užtikrina tik būtinąsias pajamas pagrindinėms išlaidoms. Todėl dabartiniams trisdešimtmečiams būtina jau šiandien patiems planuoti, kaip jie norėtų gyventi senatvėje. „Tai svarbiausia visas savo pajamas gaunantiems pagal autorines sutartis – jie senatvėje apskritai negaus pensijos, jei jos nekaups savarankiškai. Papildomos pensijos kaupimas taip pat aktualus dirbantiems pagal verslo liudijimą, nes jie kaupia tik pagrindinei pensijai – šiandien tai 360 litų”, – sakė investicijų valdymo ekspertas.

Pensijų Sistemos Krachas?
|

Pensijų Sistemos Krachas?

Dabartinėje visuomenėje pensijos atrodo kaip savaime suprantamas dalykas. Žmogus dirba, išdirba 30 metų, sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į užtarnautą poilsį, nesibaimindamas, nes gaus valstybės pensiją. Visgi, yra nemažai prielaidų, kad tokie užtikrintumo laikai gali ateiti į pabaigą, ir tam pagrindo tikrai yra. Vakarų civilizacija, skirtingai nei Rytai, neturi populiacijos didėjimo problemos. Tai lemia didesnės apsisaugojimo galimybės, taip pat abortai (ir tai, kad jie Vakaruose nėra tokie smerktini, skirtingai nei Rytuose), taip pat Vakarų kultūra (nėra tokio papročio turėti daug vaikų) bei, žinoma, ekonominė situacija (į vaikus nėra žiūrima kaip į tėvų išlaikytojus, bent jau JAV, Kanadoje ir Vakarų Europoje). Visgi Vakarai, skiringai nuo Rytų, turi kitą problemą. Galima sakyti, priešingą. Ta problema yra geriau žinoma populiacijos senėjimo pavadinimu. Dabar pasaulyje labiausiai dominuoja einamojo finansavimo (angliškai – „Pay-as-you-go”) pensijų mokėjimo principas. Tai reiškia, jog pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto (arba atskiro tam tikros institucijos, atskaitingos vyriausybei, nuosavo biudžeto, kuris surenkamas iš mokesčių, pavyzdžiui, sodra). Įvairios pensinės reformos, kurios skatino didinti pensijas ir kitas socialinės apsaugos sritis, tapo labai populiarios po Antrojo Pasaulinio, tiksliau maždaug 6 dešimtmetyje. Buvo priiminėjami įvairūs įstatymai, įvairūs pakeitimai, buvo suteikinėjamos įvairios garantijos ir privilegijos pensinį amžių sulaukusiems žmonėms. Tiesa, tokios iniciatyvos savo prigimtimi tikrai nėra blogai. Tai yra labai pagirtina, nes iki pat industralizacijos amžiaus (19-ojo amžiaus), senyvo amžiaus žmonės buvo priversti pasitikėti savo atžalomis, kad šie juos išlaikys. Dabar senyviems žmonėms nebūtina vien tik pasikliauti savo atžalomis. Tam, kad užtikrinti tokį pensijų mokėjimo stabilumą, reikia keleto dalykų, iš kurių svarbiausias yra nulatinės ir pastovios pajamos. Būtent jos ir sukelia daugiausia problemų, nes Vakarų pasaulyje dirbančių žmonių mažėja.

Vagys
|

Vagys

Tik per vieną savaitę iš trijų pažįstamų sulaukiau tokios informacijos: vienam pavogė mobilųjį telefoną, kitam automobilį, trečiam piniginę su kredito kortelėmis. Jau galima steigti apvogtųjų klubą nelaimės, kaip sakoma, suartina. O jeigu turėsime galvoje, kad kone kiekvienas žmogus per savo gyvenimą bent jau sykį buvo apvogtas, klubo narių skaičius būtų milijoninis. Ir jeigu norėdami būti nuoseklūs į apvogtųjų sąrašą įtrauksime su valstybės palaiminimu dingusius indėlius, komercinių bankų pavogtus pinigus, atlyginimus, pensijas, nepaskirtas dotacijas, elgetiškas pašalpas, karališkas, rinkos diktuojamas kainas, apvogtųjų sąraše bus trys milijonai. Tačiau valstybė tai mes, vadinasi, patys iš savęs pavogėme, ir nėra čia ko purkštauti, todėl geriau grįžkime prie siauresnės specializacijos vagių. Suprantama, vagys, sukčiai, šiaip recidyvistai yra tokie pat piliečiai, tokie pat verslininkai kaip ir visi kiti. Jų užsiėmimas specifinis, susijęs su didesniais adrenalino kiekiais, kadangi pažeidžia įstatymą, tačiau kas yra įstatymas viso labo susitarimas, o matant, kaip keistai, kaip skirtingai įstatymai aiškinami įvairiose bylose, kaip skirtingai taikomos bausmės ir baudos, galima į šį susitarimą nusispjauti. Rizikingas verslas, ir tiek. Juk rizikuoja visi vairuotojai, pėstieji, kosmonautai, net taikūs miškininkai, miškuose skabantys lapelius, rizikuoja savo gyvybe, pamišusios encefalitinės erkės budriai laukia savo aukų.

Nepaimtas kasos čekis – pagalba mokesčių vengiantiems sukčiams
|

Nepaimtas kasos čekis – pagalba mokesčių vengiantiems sukčiams

Visoje šalyje veikiantis restoranų tinklas, apgaudinėjęs savo klientus, per porą mėnesių galėjo nuo valstybės nusukti apie 300 tūkst. litų pridėtinės vertės ir kitų mokesčių. 2009 m. liepos 22 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad patikrinusi keletą visoje šalyje veikiančių maitinimo restoranų tinklų valdančių bendrovių, nustatė panašaus pobūdžio sukčiavimo atvejus: pasinaudodama elektroninių kasos aparatų intelektualiomis valdymo programomis bei išduodama klientams tik tarpinius čekius, per keletą mėnesių, preliminariais duomenimis, viena įmonė neapskaitė apie 1,5 mln. litų, o nuo valstybės “nusukta” per 300 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio. Mokesčių inspekcijos specialistai vienos bendrovės valdomuose restoranuose peržiūrėję elektroninių kasos aparatų programos užregistruotas kasines operacijas pastebėjo, kad kiekvieną dieną buvo atliekama įvairių nefiskalinių (operacijos, kurios nefiksuojamos galutiniuose apskaitos dokumentuose) ūkinių operacijų. Klientams šiame restoranų tinkle buvo išduodami ne galutiniai čekiai, o sąskaitos (prie – čekiai), kurios savo išoriniais rekvizitais beveik nesiskiria nuo fiskalinio čekio, tačiau duomenys neišsaugomi apskaitos dokumentuose.

Nauja emigracijos banga gali būti didesnė

Viena iš didžiausių Lietuvoje mokesčių gražinimu užsiimanti įmonė „RT Tax” 2010 m. prognozuoja dar vieną emigracijos bangą. Bendrovės specialistai teigia, kad šiuo metu be darbo likę Lietuvos gyventojai plūstels į Vakarų Europą, vos tik ten pagerės ekonominė situacija. „Pastaruoju metu jaučiame didelį susidomėjimą mokesčių grąžinimu. Lyginant su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, šiemet 30 proc. išaugo skaičius žmonių besiregistruojančių mokesčių susigražinimui dar prieš išvykstant darbuotis svetur”, – sako mokesčių gražinimo bendrovės „RT Tax” direktorius Žydrūnas Janušauskas. Kitas rodiklis, rodantis, kad išaugo norinčių emigruoti skaičius – padaugėjo klientų, kurie kreipiasi dėl mokesčių permokos užsienio valstybėje sugražinimo vien tik tam, kad vėl galėtų išvykti dirbti į užsienį. Kadangi vidutinė grąžinamų mokesčių suma yra apie 1200 litų, tai šiek tiek pridėjus jau galima vėl bandyti ieškoti darbo užsienyje padedant įdarbinimo agentūroms ar savarankiškai. „Tendencija labai aiški. Lietuvoje dabar yra labai daug žmonių, kurie neteko darbo ir artimiausiu metu neturės galimybių jo susirasti. Kadangi senųjų ES valstybių ekonomika atsigaus greičiau nei naujokių Rytų Europoje, šie žmonės masiškai patrauks dirbti į Vakarus. Tikėtina, kad naujoji emigracijos banga prasidės jau kitais metais ir gali būti didesnė nei kilusi iš karto po įstojimo į ES”, – prognozuoja jau dešimtmetį su užsienyje uždarbiavusiais lietuviais dirbančios įmonės vadovas.

| |

Stebuklingas spyris arba Krizės pasufleruotos galimybės

Krizė – rimtas iššūkis visuomenės socialiniam atsparumui. Išgyvens stipriausieji. Stipriausieji reiškia – greičiausi, lanksčiausi, pasiruošę permainoms. Jeigu ekonomikos klestėjimo metu žmonių nenoras keistis, mokytis nėra gyvybiškai svarbus ir galima plaukti pasroviui, tai sunkmečiu lieka ne toks ir didelis pasirinkimas – arba „sveikti”, arba „mirti”. Krizė – tai dideli pokyčiai ir įžvelgti juose naujas galimybes įmanoma, tik jeigu esi pasiruošęs permainoms. Pasiruošęs persikvalifikuoti, mokytis, pakeisti socialinę poziciją, persikelti į kitą vietovę ar įgyti naujų įgūdžių. Žinoma, dauguma žmonių nelinkę nei keistis, nei rizikuoti. Ir nors žmonės gali priimti pokyčius, susitaikyti, tačiau nepasiruošę dėl jų dirbti ir dėti pastangų. O be pastangų galimybės neatsiveria. Evoliucijos dėsnis – kol aplinka tinkama, nėra poreikio mobilizuotis, tobulintis, diegti naujoves. Bet griaustinis sugriaudėjo ir aplinka padalijo stebuklingus spyrius, įgalinančius liaudį pagaliau imtis pokyčių ir pasirūpinti savimi. Metus laiko galima šiaip ne taip išlaukti, sumažinti vartojimą, optimizuoti išlaidas, taupyti, tačiau kai kurių šaltinių prognozuojamus tris metus tokiais būdais neprasisuksi. Tikėdami greita sunkmečio pabaiga galime neatsisakyti svarbių gyvenimo planų – vaiko gimimo, buto pirkimo, verslo kūrimo ir pan., bet ilgiau užsitęsusi krizė pakoreguos daugelio žmonių gyvenimo nuostatas iš esmės ir vien taktinių sprendimų neužteks.