Bendravimo mobiliuoju telefonu etiketo taisyklės
| | | |

Bendravimo mobiliuoju telefonu etiketo taisyklės

Šiais laikas beveik visi turi mobiliųjų telefoną. Tačiau ne visi žino bendrąsias bendravimo mobiliuoju telefonu etiketo taisyklės. Rodos, kas gali būti paprasčiau. Mobilusis beveik nesiskiria nuo stacionaraus telefono, todėl turėtų galioti tos pačios taisyklės. Bet yra šiek tiek kitaip: egzistuoja vienas esminis skirtumas – naudojant mobiliųjų ryšį, negalime numatyti kokioje situacijoje yra žmogus, kuriam skambiname. Dėl šios priežasties, bendravimo mobiliuoju telefonu etiketo taisyklės šiek tiek skiriasi. Kaip jau ir minėjau, kai jūs skambinate kažkam į mobilųjį telefoną, dažniausiai nežinote, kokioje situacijoje yra žmogus, kuriam skambinate, todėl, pirmiausia, reikia atsiklausti ar kito ragelio gale esančiam žmogui patogu kalbėti. Be abejo, prieš šį klausimą reikėtų pasisveikinti, tačiau nereikia išlaikyti pauzės tarp pasisveikinimo ir klausimo, t.y. nereikia laukti, kol su jumis taip pat pasisveikins. Pvz. „Sveiki. Ar galite dabar kalbėti?“ Jei abejojate, ar žmogus, kuriam skambinate, yra įvedęs jūsų numerį į savo telefoną, geriausia, pokalbio pradžioje prisistatyti. Jei žmogus, kuriam skambinate, neatslepia, reiškia jis negali šiuo metu kalbėti arba negirdi telefono skambučio. Gerbkite žmogaus teisę neatsilėpti. Patariama maždaug po 8 telefono signalų padėti ragelį ir perskambinti vėliau. Laiko tarpas, po kuriuo perskambinti priklauso nuo situacijos svarbos, tačiau nereikia skubėti.

10 auksinių mobilaus etiketo įsakymų
| | | |

10 auksinių mobilaus etiketo įsakymų

Pirmosios mobilaus etiketo taisyklės pasirodė 2000 m. kai žurnalistas Danas Briodis (angl. Dan Briody) viename iš savo straipsnių aprašė dešimt mobilaus etiketo įsakymų (angl. The Ten Commandments of Cell Phone Etiquette). Vėliau buvo išleista daug skirtingų mobilaus etiketo taisyklių rinkinių, tačiau Dano Briodžio etiketo taisyklės vis tiek išlieka aktualios ir dažnai cituojamos. Be abejo, šios taisyklės nėra visaapimančiuos (bent jau dėl tos priežasties, kad tobulėjant technologijoms, atsiranda vis nauji erzinantys veiksmai), tačiau jos buvo pirmosios. 10 auksinių mobilaus etiketo įsakymų: Neverskite aplinkinius klausytis Jūsų pokalbio. Jei šalia yra žmonių, kurie girdės jūsų pokalbį (pvz. autobuse, taksi, prie pietų stalo ir t. t.), venkite ilgų pokalbių (ypač asmeninių). Galite trumpais sakiniais atsakinėti, tačiau patariama paprašyti perskambinti arba pasakyti, kad perskambinsite vėliau. Neverskite aplinkinius klausytis jūsų erzinančios telefono skambučio melodijos. Nepamirškite išjungti telefoną renginių metu. Šią taisyklę tiek dažnai pažeidžiama, kad autorius negalėjo jos neįtraukti į sąrašą. Atvykus į renginį, nepamirškite išjungti ar, jei matote, kad išjungtus, patikrinti savo mobilųjį telefoną. Neturėkite su savimi daugiau nei 2 telefonus. Nesinaudokite telefonu vairuodami. Ištraukite ausines iš ausų, jei nekalbate telefonų. Nekalbėkite mobiliuoju telefonu garsiau nei kalbate įprastai. Netapkite savo mobilaus telefono vergu.

Verslo pokalbiai telefonu
| | | |

Verslo pokalbiai telefonu

Nuomonė apie įstaigą dažnai susidaroma iš to, kaip jos darbuotojai kalba telefonu, ypač jei vienintelis ryšys su firma yra telefonas. Sekretorė turi: kalbėti telefonu mandagiai ir kompetentingai; telefonogramas užrašyti aiškiai ir perduoti atitinkamiems firmos darbuotojams; sudaryti sąrašą žmonių, kuriems vadovas turi paskambinti; parengti dokumentus, kurių vadovui gali prireikti skambinant telefonu. Įvairiems pokalbiams telefonu pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą vietą ir laiką. Negalima savo pažįstamų, bendradarbių ir namiškių trukdyti jų darbo metu tik tam, kad paplepėtume. Prieš skambinant visuomet patartina pagalvoti, ar tas skambutis būtinas, ar visais atvejais tinka naudotis telefonu. Įstaigos vidaus taisyklėse turėtų būti nurodyta, kaip darbuotojams atsiliepti į skambučius. Nuo atsiliepiančiojo prasideda pirmoji pažintis su įstaiga, todėl darbuotojui nevalia atsiliepti paprastu „alio“. Suskambėjus telefonui ragelį reikia stengtis pakelti kuo greičiau, bet ne anksčiau kaip po antro skambučio. Keliantis ragelį prisistato pirmas ir pasako tokią tipinę trijų dalių informaciją: pasisveikinimas, savo institucijos pristatymas, savęs pristatymas, pasakant vardą, pavardę, pareigas. Galima pateikti ir trumpesnę informaciją – tik institucijos pavadinimą ir savo pavardę. Kai kurie organizacijų vadovai patys atsiliepia į skambučius.

Privatūs pokalbiai telefonu
| | | |

Privatūs pokalbiai telefonu

Šiandien privatūs pokalbiai telefonu populiarūs ne tik tarp draugų, giminaičių, bet ir tarp kartu dirbančių kolegų, nes daugelis kompanijų griežtai reglamentuoja asmeninius pokalbius darbo metu. Asmeniniams telefono pokalbiams taip pat taikytini protokolo reikalavimai. Bet kuriam asmeniui privačiai galima skambinti tik tuo atveju, jei savo namų telefono numerį yra davęs pats šeimininkas, tai yra jeigu jis nėra gautas iš trečiųjų asmenų. Paskambinę prisistatome pirmieji, nesvarbu, ar atsiliepė mums reikalingas asmuo, ar kas kitas. Atsiliepiant prisistatyti nebūtina, sakoma tiesiog „alio“. Jeigu pokalbio metu telefonas išsijungia, perskambinti turi tas, kas skambino, nes atsiliepęs asmuo gali nežinoti, iš kur skambinta. Rytais į namus galima skambinti nuo 7 val., vakarais – iki 21 val. Jei skambina vėliau, leidimą dera gauti iš anksto. Be abejo, ši taisyklė negalioja ekstremaliais atvejais, tarkim, jei įstaigoje kilo gaisras arba jeigu ji apiplėšta. Nedera skambinti į namus ir tuo metu, kai transliuojama svarbiausia informacinė laida arba kitos populiarios ar visai visuomenei svarbios laidos. Pokalbio trukmė neribojama, bet jei gerbsime pašnekovą ir taupysime pinigus, mintis išmoksime reikšti trumpai. Pokalbio pabaigą turi inicijuoti skambinantysis, nebent šneka būtų pernelyg ilgai užsitęsusi, o jūs kur nors skubėtumėte, – tokiu atveju turite mandagiai pasakyti apie tai pašnekovui. Nors telefonas yra būtina ryšio priemonė, piktnaudžiauti juo negalima.

“Etiketas – ne aristokratų išmonė”
| |

“Etiketas – ne aristokratų išmonė”

Žodžiu “etiketas” žmonės apibūdina tradicijas arba papročius, kurie lemia visuomenei priimtiną elgesį – pavyzdžiui, aprangos taisykles, manieras ir t.t. Šios srities specialisto, knygų “Protokolo pagrindai: kiekvienam siekiančiam…” ir “Etiketas kiekvienam” autoriaus Armino Lydekos paklausėme tiesiai šviesiai: Kodėl negalima gerti konjako iš butelio? Taisyklės varžo žmonių laisvę. Etiketas taip pat. Jūsų teiginyje yra tiesos. Bet, tarkim, vasarą labai karšta ir darbe būtų patogu sėdėti nuogiems. Bet mes to nedarome. Kodėl? Todėl, kad yra etiketo normos: į darbą einame apsirengę vienaip, į paplūdimį – kitaip. Žinoma, tai – suvaržymas, bet, antra vertus, santykių nustatymas suteikia galimybę mums vienodai traktuoti ir vertinti tuos pačius dalykus. Žmonės, kurie įsikibę laikosi normų, vadinami snobais. Net ir šis jūsų teiginys ne iš piršto laužtas. Bet supraskime, kas yra tikroji etiketo vertybė. Tarkim, “krūtas” arba “čiotkas bahūrėlis” šaiposi iš mūsų kalbos. Tuos, kurie gražiai kalba ir taisyklingai kirčiuoja, vadina snobais, o pats sakosi, jog kuo puikiausiai su “chebra” susišneka ir nesilaikydamas bendrinės lietuvių kalbos taisyklių. Jis teisus. Bet jis viską neigia ir demonstruoja savo neraštingumą. Kiekvienas normalus, sveikas ir mąstantis žmogus stengiasi būti sveikesnis, laimingesnis, turtingesnis, gražesnis. Niekas to nepaneigs. Tas, kuris teigia, jog nenori būti gražesnis, geresnis ir pan., bando pateisinti savo nesupratimą ir neveiklumą.

Etiketas versle ir karjeroje
| | |

Etiketas versle ir karjeroje

Etiketo laikymasis padeda laisvai jaustis (ne)oficialiose situacijose, žinoti, ko iš mūsų tikimasi, kaip reikia elgtis, mokėti neprarasti takto ir, svarbiausia, visa tai daryti natūraliai. Žinojimas teikia pasitikėjimo savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos. Vis dėlto reikia pripažinti, kad etiketo išmanymas suteikia ne konkurencinį pranašumą prieš tuos, kurie jo nežino, o veikiau saugumą. Kitaip tariant, jeigu išmanysite protokolo reikalavimus – neišsiskirsite blogąja prasme, netapsite pajuokos objektu, išvengsite keblių situacijų. Suvokęs etiketo svarbą savo karjerai atsiverčiau bene geriausią šios tematikos knygą lietuvių kalba “Protokolas”, kurią parašė etiketo žinovas Arminas Lydeka. Minėtoje knygoje aptikau daug įdomių minčių ir keletu jų noriu pasidalinti su jumis. Vizitinės kortelės ir jų naudojimas. Pati sąvoka atsirado dar XIX a., t.y. tais laikais, kai į vizitus pradėta žiūrėti labai rimtai. Prieš gerą šimtmetį vizitinės kortelės buvo svarbiausias dvarininko atributas. Jas turėjo ir gydytojai, advokatai, žurnalistai – visi tie, kurie norėjo, kad jų pažįstamų ratas plėstųsi. Keitimosi procedūra. Dažniausiai vizitinėmis kortelėmis keičiamasi per dalykinius pokalbius. Pirmasis vizitinę kortelę įteikia žemesnio rango asmuo aukštesniam. Į vizitines korteles būtina atsakyti, t.y. įteikti sąvają. Jeigu tuo metu savosios neturite, reikia padėkoti už gautą kortelę ir atsiprašius paaiškinti, kodėl negalite įteikti savo vizitinės kortelės.

| |

Jo vardas – Etiketas

Etiketas – vienas seniausių kultūros reiškinių. Manoma, kad pirmoji knyga apie etiketą buvo parašyta 2350 m. pr. Kr. Egipte ir vadinosi “Elgesio instrukcijos”. Bėgant amžiams, keičiantis visuomeniniams santykiams, kito ir etiketo prasmė bei taisyklės. Humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Svičiulienė įsitikinusi, kad šiuolaikinėje visuomenėje etiketas vertinamas dviem aspektais – doroviniu ir pragmatiniu. Pirmasis pabrėžia moralinę vertybinę etiketo prasmę, antrasis – etiketo reikšmę žmonių bendravimui kuriant darnius santykius. Pagarba, palankumas kitam žmogui, mandagumas, orumas, padorumas – tai moraliniai principai, slypintys etiketo turinyje ir išreiškiami subtilia elgesio forma. Nors etiketo taisyklės pritaikytos tipiškoms situacijoms, visuomenės gyvenime jos nuolat koreguojamos – vienos taisyklės atmetamos, kitos “prikeliamos” iš praeities arba kuriamos naujos. Anot J.Svičiulienės, visuomenėje geros manieros dažnai tapatinamos su asmenybės kultūra, todėl žmogus, pavyzdžiui, nemokėdamas elgtis prie vaišių stalo, sukurs nepalankią nuomonę apie save. Etiketas padeda išreikšti asmenybės elgesio esmę, suteikia poelgiams patrauklumo, sukuria palankias psichologines bendravimo sąlygas dalykinėje ir neformalioje aplinkoje. Mokslininkės atmintyje išliko etiketo pamoka, kurią “išmoko” dar sovietmečiu, būdama studentė. Su drauge iš Čekijos ji pietavo kavinėje. Kai abi pavalgė, padavėjas nunešė nuo stalo draugės tuščią lėkštę, o jos paliko.

Kaip elgtis svečiuose?
| | |

Kaip elgtis svečiuose?

Pagrindinė taisyklė tokia: Jei esi svečias, privalai prisitaikyti prie tų, pas kuriuos vieši, gyvenimo būdo, įpročių. Štai keletas patarimų, kaip neįkyrėti šeimininkams ir neapsunkinti jiems gyvenimo savo buvimu. Reikėtų nepamiršti, kad atsisakius vaišių (neva iš mandagumo), antrą kartą jų gali ir nepasiūlyti. Etiketas reikalauja niekada neištuštinti taurės gėrimo – taip šeimininkams parodoma, kad visko yra sočiai, nieko netrūksta. Nereikia manyti, kad nuėjus į svečius galima šeimininkauti virtuvėje, nebent viešima pas gerus draugus. Norint atsigerti, geriausia pasakyti panašiai: „Gal visi išgerkime arbatos?“ Pavalgius reikėtų pasisiūlyti padėti sutvarkyti stalą, išplauti indus. Kad būtų itikinamiau – tą padaryti atsistojus sykiu su šeimininkais. Dažniausiai šeimininkės linkusios namuose tvarkytis, tačiau yra ir tokių, kurios neatsisako kitų pagalbos. Jei svečiuojamasi kelias dienas (pasiliekama ne tik savaitgaliui, ber ir darbo dienai), vieną vakarą šeimininkams vakarienę turėtų gaminti svečias arba apmokėti jų sąskaita restorane. Svečiuose galima pusryčiauti ir apsivilkus chalatą, tačiau būtinai tvarkingai susišukavus, nusprausus, su šlepetėmis. Jei vakarojant šeimininkai prasitaria: „Gal taurelę prieš miegą?“, reikia suprasti, kad atėjo laikas poilsiui. Gerai, kai namuose yra svečių kambarys. Tačiau jei šeimininkai siūlo miegoti svetainėje, reikėtų laikytis keleto mandagumo taisyklių: atsikėlus pakloti lovą, jeigu tai sofa – sustumsi.

Kūdikio lankymo etiketas
| | |

Kūdikio lankymo etiketas

Draugų šeima susilaukė kūdikio. Nekantraujate susipažinti su naujuoju jų šeimos nariu. Bet prieš lėkdama į svečius prisiminkite, jog šiai ypatingai progai galioja ir ypatingas etiketas! Pasveikinkite tėvelius! Apie kūdikio gimimą tikriausiai sužinojote iš jums atsiųstos SMS žinutės. Dabar tai – populiariausias ir paprasčiausias būdas pranešti apie džiugųjį įvykį. Nepulkite iš karto skambinti ir sveikinti mamytę. Gali būti, kad žinutę jums parašė dar būdama gimdykloje. Jai tikrai reikia laiko atsigauti, be to, gali būti, kad tiek jaunosios mamos, tiek kūdikio laukia viena kita medicininė procedūra. Pasveikinkite juos taip pat nusiųsdama SMS, o skambinkite ne anksčiau kaip po paros. Nebent kūdikio susilaukė jūsų labai artima draugė ar sesuo – tada tikriausiai ji nekantraus savo džiaugsmu pasidalinti su jumis, o jei tuo metu negalės kalbėti – nesidrovės tiesiai šviesiai to pasakyti. Suderinkite lankymo datą su jaunaisiais tėveliais. Kada naujai iškepti tėveliai pasiruošę priimti lankytojus? Tai labai individualu. Vieni nori tuojau pat pristatyti savo atžalą draugams ir giminaičiams, kitiems reikia laiko apsiprasti su naujomis pareigomis ir nauja subordinacija šeimoje. Todėl išmintingiausia – iš anksto suderinti palankynų datą su tėveliais. Beje, geriausia jei datą derinsite ne su tėčiu, o su pačia mama. Juk būtent ji geriausiai žinos, ar jos ir kūdikio savijauta leidžia priimti svečius. Tuo tarpu jaunieji tėčiai pagauti entuziazmo gali ir paskubėti.

| |

Etiketas: su kuo ir kaip?

Kasdien bendrauju su įvairiausio plauko žmonėmis, pradedant darbininkais, įsibėgėjant specialistais, užtrunkant su profesionalais ir baigiant vadovais. Kiekvienas į pokalbį atsineša savo spalvą, nuotaiką, tempą ir kokybę. Ir šiuo atveju aš turiu galvoje ne vien tik tiesioginį bendravimą su asmeniu, akis į akį. Imkime domėn bendravimą visokeriopą – žodžiu, raštu, rankom, elektronine erdve, popieriaus lapu ir visais kitais įmanomais komunikavimo būdais. Turiu pripažinti, kad su nuostaba skaitau gaunamus elektroninius laiškus, kuriuose net nenurodyta tema, arba teksto lauke nerandu nieko: nei „laba diena“, nei „viso gero“, nei vardo ar pavardės, apart prisegto dokumento, kuriame, reikia suprasti, ir yra visa siuntėjo norėta perduoti žinia. Tarp draugų toks bendravimas priimtinas, ir ne etiketo taisyklių kūrėjams į tai kištis, tačiau kandidatai į laisvą darbo vietą įmonėje arba, dar baisiau, padavimų vadybininkai, bandantys nevykusiai parduoti savo paslaugas, atsiprašau, jei perlenksiu, bet rodo mažų mažiausiai nepagarbą elektroninio laiško gavėjui. Dar vienas įdomus momentas, kada dalykinio susitikimo metu, tarkime, kokio nors produkto ar paslaugos siūlytojas / pardavėjas, pats savavališkai įvertinęs, kad su pašnekovu yra panašaus amžiaus, pradeda jį ar ją „tujinti“. Niekada negali žinoti, kiek stiprus yra pašnekovo ego ir kaip jis reaguos pavadintas vardu be jo leidimo.