Kalbant apie Europietiškojo interneto artimiausio laikotarpio perspektyvas, specialistai pažymi šiuos aspektus:

Suaugusių europiečių, vartojančių internetą, skaičius turėtų patrigubėti iki daugiau nei 100 mln. iki 2003m.

Naujos technologijos skatins interneto poreikį, pateikdamos lengvesnį ir greitesnį priėjimą bei patobulintą turinį.

Paslaugų teikimo problemų mažės, daugėjant naujų pajėgių Europietiškų interneto paslaugų tiekėjų.

Naujų interneto vartotojų pritraukimui Europoje bus labai svarbus laisvo priėjimo modelis.

Europa turėtų pasinaudoti privalumais, kuriuos jai teikia buvimas ankstyvoje interneto augimo ciklo pakopoje, kadangi gali mokytis iš JAV patirties bei taikyti naujausią technologiją.

Planuojama, kad 2002 m. prie interneto pasijungusių namų ūkių procentas pakils nuo 8.9 iki 30 %.be to, tai ne vienintelis rodiklis, kadangi 40 % europiečių naudojasi Internetu darbe ir 28 % – švietimo įstaigose. Maždaug 30 % suaugusiųjų turi priėjimą prie interneto daugiau nei vienoje vietoje. Manoma, kad 34 mln. suaugusių europiečių reguliariai naudojasi Internetu, o tai sudaro 11-12% visos suaugusiųjų populiacijos. Planuojama, kad 2003m. šis skaičius patrigubės ir apims iki 35 % visų suaugusiųjų.

Naujų technologijų naudojimas leis paprasčiau ir greičiau naudotis tinklu bei pakels jo kokybę. Didesni interneto greičiai sudarys sąlygas tolimesniam infrastruktūros tobulėjimui, turinys gerės, kadangi vartotojai naudos daugiau laisvalaikiui skirtos medžiagos (pvz. muzikos atsisiuntimas, bendruomenės, nuolatinis bendravimas žinutėmis ir pan.)

Įvairios interneto kompanijos (pvz. Virgin, Yahoo! ir kt.) jau taiko laisvo priėjimo verslo modelius. Tai skatina vartotojus išbandyti ir pradėti taikyti naujas priemones ir tokiu būdu pritraukia daugiau vartotojų.

Tradicinių žiniasklaidos priemonių siūlomos naujos paslaugos (pvz. skaitmeninės televizijos siūloma e-pašto paslauga) taip pat plečia interneto auditoriją. Kaip rodo Europos interneto vartotojų demografinis tyrimas, 50 % 15-19m. jaunuolių reguliariai naudojasi Internetu. Patirtis su kitomis naujomis technologijomis rodo, kad tai gali reikšti smarkų interneto augimą ateityje, kai šiandienos paaugliai taps rytdienos tėvais ir darbuotojais.

Prognozuojama, kad 2004m. kompiuterius turės beveik 50 % Europos namų ūkių. Pastaruoju metu būtent priėjimas prie interneto tampa pagrindiniu kompiuterių pirkimo Europoje veiksniu. Tuo pačiu metu intensyviai auga interneto priėjimo darbo vietoje procentas.

Taip pat auga interneto vartojimas verslo srityje. 1999m. priėjimą prie interneto turėjo 28 % Europos verslo kompanijų. Tai ypač tinka kalbant apie didžiąsias korporacijas, kurių net 67 % turi priėjimą prie interneto. Europos interneto rinka yra dar brendimo stadijoje. Beveik visos didžiosios interneto komercijos sritys – ryšių paslaugos bei įranga, infrastruktūros kūrimas, interneto priėjimas, turinio bei portalų saitai ir t.t. – sieks užimti kuo geresnę poziciją rinkoje. Šiuo metu Europos interneto infrastruktūra remiasi didžiaisiais pasaulinio masto tiekėjais, ir dauguma interneto „eismo“ vyksta per JAV kanalus. Tačiau pastaruoju metu kuriasi ir stiprėja europietiški interneto tiekėjai, tokie kaip UPC, Qwets, Level3, Carrier1BT/AT&T, Viatel, C&W, Global Crossing, kurie reprezentuoja naują tiekėjų kartą ir vysto Europos didelio greičio tinklus. Beje, tam tikras Europos technologijų atsilikimas gali būto traktuojamas kaip privalumas, kadangi naujausių skaitmeninių technologijų taikymas leidžia išvengti kai kurių ankstyvųjų sunkumų, su kuriais susidūrė JAV. Kai kurių tyrėjų nuomone, vienintelė ne technologinio pobūdžio kliūtis interneto taikymui yra kultūrinis ir lingvistinis pasipriešinimas. Tačiau manoma, kad tinklo turinys taps vis labiau daugiakalbis, remiantis principu „vietinė + anglų kalba“.

***

Pagal Stanley M, Witter Dean (1999), The European Internet Report: Multi-Industry Overview, p.9-11

Views All Time
Views All Time
2372
Views Today
Views Today
1
0 0