Nepriklausomybės arba Vasario 16 d. Aktas atsirado itin sudėtingomis tarptautinėmis ir vidaus sąlygomis. Trūkstant svarbių Lietuvos Valstybės Tarybos protokolų (Nr. 55-63) istorikai iki šiol dokumentaliai šio proceso neaprašė. Buvo likusi tik viena galimybė – pasiremti aktą pasirašiusių asmenų (signatarų) atsiminimais. Tačiau jie mažai kalbėjo apie Akto atsiradimo istoriją ir peripetijas arba rašė gana skirtingai.

Štai kaip tą dieną prisiminė dr. J. Šaulys: “Susirinkę vasario 16 dieną priešpiet A/ Smetonos kabinetan Lietuvių Komitete, Didžioji g. 30, pasirašėme visi santarmingai vasario 16 d. Deklaraciją. Jau be konvencijų (gruodžio 11 d. Pažadų Vokietijai), palikdami Steigiamajam seimui nustatyti santykius su kitomis valstybėmis. Diena buvo ūkanota, beveik lietinga, be saulės. Nuotaika buvo nekokia, nes visi jautėme, kad dar reikės daug pakelti, kol atgysime tikrąją savo nepriklausomybę”. Tuo tarpu dr. J. Basanavičius teigė, jog Taryba buvo susirinkusi pas jį, Lydos skg. 7: “Tai buvo šeštadienis, 12 val. 30 min.dieną, kada man pirmininkaujant Taryboje ir skaitant paskelbimo formulę, tai ir atlikta tapo Visiems Tarybos nariams karštai delnais plojant”. M. Biržiška tvirtina, kad aktas tikrai buvo pasirašytas ne J. Vileišio, o A. Smetonos bute, kun. P. Dogelio duota paprasčiausia plunksna”.Pats P. Dogelis rašė, jog iš pradžių Lietuvos Tarybos nariai Vasario 16 d. Akto pasirašyti ir paskelbti buvo susirinkę į Lietuvių mokslo draugijos namus pas dr. J. Basanavičių, bet, kadangi jo bute buvo labai šalta, tai apie 8 val. vakaro visi persikėlė į Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti būstinę Didžiojoj gatvėje Nr. 30, Štralio namuose… Aš turėjau laimę Tarybos narius aprūpinti plunksnakočiais, plunksnomis ir rašalui”.

Tokie nesutapimai atsiminimuose yra natūralūs, tačiau prieštaringi.Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomi Lietuvos Tarybos protokolai liudija kiek kitaip:

Pirma, 1918 m. vasario 16 d. įvyko du, o ne vienas Tarybos posėdžiai.

Antra, Vasario 16 aktas tikrai buvo pasirašytas Didžiojoje g. Nr. 30 vadinamuosiuose Štralio namuose, dabar Pilies g. 26. 

Trečia, dabar visiškai aišku, kas yra Vasario 16 d. akto autoriai. Tai -Tarybos nariai Jonas Vileišis, Steponas Kairys, Mykolas Biržiška ir Stanislovas Narutavičius. Vasario 15 d. akto projektas, 16 dieną Tarybos pasirašytas, sudarytas J. Vileišio ranka. Tai patvirtina originalus prie protokolo pridėtas priedas.

Tiesa, rasti protokolai nėra rankraštiniai, sekretoriaus nepasirašyti, kol kas turimos kopijos mašinėle ( kai kurių protokolų yra po kelis nuorašus), tačiau jų tekstai sutampa. Kadangi šalia protokolų įsegti rankraštiniai Tarybos narių rašyti pareiškimai su parašais protokolų tikrumu neverta abejoti.

Laikui bėgant gal atsiras ir rankraščių originalai.

Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas pasirašytas Štralio namuose (Pilies g. 26) 12 val. 30 min. Jį pasirašė visi 20 Lietuvos Tarybos narių. Šis aktas visam pasauliui deklaravo lietuvių tautos nepriklausomybės ir Lietuvos valstybės atkūrimo siekį. Deklaracija tapo kūnu – 1918-1940 m.Lietuvos respublika gyveno pilnakraujį nepriklausomos valstybės gyvenimą. Deja, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, patekusi į Vokietijos ir TSRS imperialistinės užsienio politikos sferą, Lietuvos respublika išnyko iš pasaulio politinio žemėlapio. 

Beveik penkis dešimtmečius neturėjome teisės į savo istoriją. Tik dabar pradėjome skaityti skaudžius, tačiau tikrovę skelbiančius savo praeities puslapius. Sužinome, kad egzistuoti turi teisę ne tik tam tikra klasė, bet ir tauta, ne tik didelė, bet ir maža valstybė. Pasirodo, klasės interesai gali sutapti ir su tautos interesais, didelės valstybės interesai – su mažos. Deja, ne visada. Tai rodo ir tragiškas Lietuvos Respublikos likimas.

Views All Time
Views All Time
10294
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn