V.Landsbergis piktinasi V.Bulovo pareiškimais
|

V.Landsbergis piktinasi V.Bulovo pareiškimais

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos (TS) – konservatorių frakcijos narys Vytautas Landsbergis teigia esąs pasipiktinęs vidaus reikalų ministro pareiškimais dėl Lietuvos pilietybės netekusio Jurijaus Borisovo galimybes likti Lietuvoje.
“Po to, kai Konstitucinis Teismas nustatė, jog kandidatas į prezidentus (Rolandas Paksas-BNS) paėmė kyšį, atsilyginimui suteikta J.Borisovo pilietybė panaikinama, vidaus reikalų ministras abejoja dėl šio aferisto, valstybei pavojingo ir nepageidaujamo asmens išsiuntimo. Gal nepavojingas, gal pageidaujamas?”, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė V.Landsbergis.

“Juk klausimas kyla dėl valstybės apgynimo. Čia pareigūnai turėtų būti ryžtingi, nes tai jų pirminė pareiga. Matau valstybinių reiklų supratimo stoką”, – pažymėjo V.Landsbergis.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Virgilijaus Bulovas BNS teigė, kad jei Rusijos pilietybę turintis J.Borisovas kreipsis dėl Lietuvos vizos, jis ją gaus. Pasak ministro, vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, viza gali būti anuliuota.

Straipsniai 1 reklama

Taip pat praėjusią savaitę Valstybės saugumo departamentas (VSD) kreipėsi į Migracijos departamentą prie VRM, prašydamas įtraukti J.Borisovą į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.

Pasak V.Landsbergio, “J.Borisovo išsiuntimas padėtų sumažinti prezidentui daroma įtaką”. “Nejaugi valstybės pareigūnai nenori padėti savo prezidentui”, – retoriškai klausė konservatorius.

Praėjusį trečiadienį leidinyje “Valstybės žinios” buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, jog R.Pakso dekretas, kuriuo J.Borisovui buvo suteikta Lietuvos pilietybė išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijai. Įsigalėjus KT sprendimui, J.Borisovas neteko Lietuvos pilietybės.

J.Borisovas anksčiau turėjo Lietuvos pilietybę, bet trumpam buvo jos netekęs, kad gautų Rusijos pilietybę. Lietuvoje sraigtasparnių remonto bendrovę “Avia Baltika” valdantis J.Borisovas aiškino, kad Rusijos pilietybė jam buvo reikalinga dėl verslo reikalų Rusijoje, kur jis taip pat turi sraigtasparnių remonto bendrovę.

Prezidentas R.Paksas jam vėl suteikė Lietuvos pilietybę šiemet balandį.

R.Pakso rinkimų kampanijai 1,2 mln. litų oficialiai paaukojusio J.Borisovo atžvilgiu Generalinė prokuratūra dabar atlieka du ikiteisminius tyrimus – dėl grasinimų prezidentui ir prekybos sraigtasparnių detalėmis su terorizmą remiančiu Sudanu.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

Lietuvos nekilnojamojo turto masinis vertinimas: per metus Lietuva atpigo 35%

Lietuvos nekilnojamojo turto masinis vertinimas: per metus Lietuva atpigo 35%

Nelinksmose turto kainų kritimo lenktynėse pirmauja buvęs spekuliantų rojus Vilnius ir jo apylinkės, rodo kasmet Registrų centro atliekamo nekilnojamojo turto masinio vertinimo preliminarūs duomenys. Per pastaruosius metus visas šalies nekilnojamasis turtas, apimantis visą Lietuvos žemę, pastatus ir juose esančias patalpas, atpigo beveik 144 mlrd. Lt, arba 35% (1,54 karto). Didžiausios įtakos šalies turto nuvertėjimui turėjo 58 mlrd. Lt (arba 42%) atpigusi žemė ir beveik 56 mlrd. Lt (arba 45%) atpigę butai. Viso Lietuvos nekilnojamojo turto kaina šiuo metu sudaro apie 268 mlrd. Lt. Didžiausią „nuostolį“ patyrė Vilniaus miesto nekilnojamojo turto rinka, praradusi net 58,7 mlrd. Lt (42,6%) ankstesnės savo vertės. Daugiau nei dukart, t. y. 25,9 mlrd. Lt (52,6%) sumenko visos Vilniuje esančios žemės vertė, o visų sostinės butų bendra vertė smuko 25 mlrd. Lt (49,3% arba 1,97 karto). Vilniaus rajone, kurio nekilnojamojo turto fondas patyrė 50% viršijantį 12,9 mlrd. Lt nuvertėjimą, fiksuojamas rekordinis žemės vertės smukimas. Vilniaus rajone esanti daugiausiai žemės ūkio paskirties žemė, kurią ekonominio bumo laikais tikėtasi pakeisti paklausiais sklypais individualių gyvenamųjų namų statybai, per pastaruosius metus vidutiniškai nuvertėjo 62,8% arba 11 mlrd. Lt.

Ovidijus Kulbokas “Problema!”

Jam aštuoniolika. Sėdi parke vienas bei vienišas. Užsisklendęs savyje ir nematantis nieko, tik savo vidų, savo jausmus. Nereikia jam šios sumautos realybės. Netrokšta joje gyventi, neketina ja mėgautis. Vidinis pasaulis spalvotas bei ramus… gera… Pro šalį eina žmonės, važiuoja mašinos, bet šiam vienišam žmogui nerūpi niekas. Kitoks. Jis turi savo pasaulį, kuriame jam linksma ir gera. Galvoje viena mintis…Kodėl aš čia? Už ką aš čia?… Vienišas žmogus, kuris niekam nereikalingas, kurio niekas nemėgsta. Gal tai mano paties kaltė? Gal pasauliui būtų lengviau, jei aš išeičiau?

| |

Krizė pasaulį nubloškė į trijų dešimtmečių praeitį

Spalio pabaigoje pasaulio kompanijų akcijų vertė dar labiau nusmuko. Vakarų šalių rinkos prarado 10—15 proc., Azijos — 20—25 proc. vertės. Tačiau visus pranoko Rusija, kurios rinkoje vien per spalio mėnesį investuotojų nuostoliai sudarė daugiau kaip 50 proc. Šiuo metu Rusijos akcijų kainos jau šiek tiek vėl pakilo. 2008 metų spalis buvo katastrofiškiausias mėnuo pasaulio rinkoms per kelis pastaruosius dešimtmečius. „Reuters“ teigimu, Amerikos „Dow Jones Industrial Average“ indeksas šių metų spalį sumažėjo 14,1 proc. Tai buvo pats ryškiausias mėnesio nuosmukis nuo 1998 metų rugpjūčio. „S&P 500“ indeksas krito 16,9 proc. — žemiausiai nuo 1987 metų. Bendrasis Europos „FTSEurofirst 300“ indeksas šių metų spalį prarado 12,7 proc. Tai didžiausias kritimas nuo 2002 metų spalio. Kinijos, Honkongo ir Korėjos indeksai, per spalį nukritę net 22—25 proc., sumušė paskutinio dešimtmečio kritimo rekordus. Japonijos „Nikkei Average“ indekso kreivė spalio mėnesį nusileido 23,8 proc., „Nikkei“ tai prasčiausias rodiklis per visą 58 metų indekso skaičiavimo istoriją. Tyrimų bendrovės „Citigroup“ vertinimu, pasaulio kompanijų akcijų vertė per spalį atsidūrė lygmenyje, buvusiame prieš 30 metų. Ypač stipriai nukentėjo besivystančių šalių ekonomika. Spalio mėnesį Rusijos fondų indeksai nukrito iki 2004 metų lygio. Vertybiniai popieriai Rusijoje per spalį prarado apie pusę vertės, o rublio kursas smuko 28,8 proc., pasiekęs žemutinę kritimo ribą nuo 1998 metų Rusijos krizės laikų.

| |

„Paradigm“ garso kolonėlės

Jau 20 metų kanadiečių kompanija „Paradigm“ stebina pasaulį gaminamomis akustinėmis kolonėlėmis. Per tuos metus garso atkūrimo technikos pramonės specialistai „Paradigm“ produkcijai skyrė daugiau nei 250 įvairiausių apdovanojimų, gausybėje specializuotų leidinių apžvalgų ir testų sulaukta tik teigiamų atsiliepimų. Turbūt nei vienas kitas šios rinkos dalyvis nepatyrė tokio specialistų susidomėjimo kaip „Paradigm“ kompanijos kuriamos ir gaminamos akustinės sistemos. Tokio susidomėjimo priežasčių galima ieškoti įvairiomis kryptimis: nuo kanadiečių pomėgio kurti mistines fantastines istorijas iki gamintojos vadybos gudrybių. Kita vertus, Kanada garsėja ne tik kvapą gniaužiančiomis natūralios gamtos platybėmis, bet ir aukšto lygio technologijomis. Iš prigimties didybės manija „nesergantys“ kanadiečiai savo sukurtomis technologijomis ir produktais mielai dalijasi už daug palankesnę kainą nei kai kurios „išskirtinės“ tautos. Ne išimtis ir „Paradigm“ inžinieriai, kurie labiau domėdamiesi savo kūrinių garso atkūrimo ypatybėmis nei komercine sėkme pasiekė išties stulbinamų rezultatų. Ši Kanados kompanija nešvaistė pinigų tobulo garso formulės paieškoms, o tiesiog siekė aukštesnės garso kokybės už daugeliui prieinamą kainą. Pasirinkusi tokį kelią „Paradigm“ neprašovė pro šalį. Tą liudija akustinių kolonėlių serijos „Performance“ ir „Monitor“.

| | | |

Vokalinė grupė „Cappella‘A”

Vokalinis kvartetas Cappella‘A susibūrė 2003metais. Idėja kilo Aušrai Smičiūtei ir Mindaugui Putnai, kai prodiusavo, aranžavo ir įrašinėjo albumą Rositai Čivilytei. Muzika buvo paremta daugiabalsiu dainavimu. Išleidus albumą, buvo numatytas pristatymas-koncertas gyvai atliekant įrašytas dainas. Taip gimė mintis suburti dainininkų grupę, kuri galėtų išpildyti visas pritariamojo (back – ground) vokalo partijas. Pirmoji grupės sudėtis: Aušra Smičiūtė, Rasa Liutkutė, Aistė …., Mindaugas Putna. Pirmasis viešas pasirodymas įvyko 2003m.balandžio 1d., filmuojant LRT pramoginę laidą „Būk artistas”, kai kvartetas buvo pakviestas dalyvauti svečių teisėmis. Tada kolektyvas atliko legendinį gospelą „Oh happy day”. Pasirodymas buvo labai sėkmingas ir sukėlė didžiulį susižavėjimą. Grupei iš karto pasiūlyta bendradarbiauti su Lietuvos atlikėjais. 2003m. birželio mėn. Cappella‘A parašė ir dainavo finalinę „Būk artisto” dainą. Taip pat atliko pritariamojo vokalo (back – ground) partijas jauniems šio konkurso nugalėtojams. Kiekvieną grupės pasirodymą lydėjo pasisekimas ir nauji pasiūlymai. Padidėjus darbo krūviams, Rasą Liutkutę pakeitė jauna perspektyvi gimnazistė Monika Liubinaitė. Šalia pritariamojo vokalo atlikėjų amplua, Cappella‘A pradėjo ruošti savarankišką programą pasirodymams. Kolektyvo repertuare įvairiausių stilių kūriniai. Nuo senų gerų šlagerių iki šiuolaikinių „koverių”, džiazo temų interpretacijos.

|

Kelionių mokslas arba įspūdžiai iš Nepalo I

Kelionės susideda iš vizijos, jos įgyvendinimo ir apibendrinimo. Kelionės vizija atsiranda sapne, nejučiomis ir nežinant netgi artimiausiems žmonėms, kaip meilė. Tuomet, kai pasąmonėje užsimezga mintis apie kelionę, žmogus nežino, kad jis jau jos „laukiasi”. Vėliau pradedama jausti viduje pokyčius, t.y. poreikį kelti sparnus į kelionę. Aplinkos ir žiniasklaidos dėka, asmuo jau jaučia, kad reikės traukti į kalnus. Jis bijo šios kelionės, nes ten dar nebuvo, bet morališkai tam momentui ruošiasi. Tiesa, atsiranda artimieji, draugai ar tėvai, kurie bando šiam žingsniui sutrukdyti, tačiau nugalimi visi prieštaravimai ir tu pagaliau turi lėktuvo bilietus. Taigi vizija virsta tikrove, tai ištisas kelionių mokslas, sugebantis svajonę paversti realybe. Žinau, tokie banalūs palyginimai gali sukelti jūsų pasipiktinimą, tačiau žinau ir tai, kad norint išvykti į tolimą ir ilgą kelionę, aplinkybės reikalauja labai didelių moralinių ir fizinių pastangų. Geros kelionės „užgimsta” ne mažiau kaip prieš penkerius metus, mažesnės prieš metus, tačiau šiais, interaktyvių komunikacijų laikais, gali ir prieš pusmetį. Prieš kelerius metus, bekeliaudamas Anduose, turėjau viziją, kad sekanti mano ekspedicija bus Himalajuose, taip ir atsitiko. Andai ir Himalajai, tai energetiniai žemės traukos centrai. Kaip sakė Jurga Ivanauskaitė, tai pasaulio jėgos vietos, kurios traukia keliautojus savo kalnų, gamtos didybe ir vietinių žmonių dvasingumu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *