Konstitucinis Teismas penktadienį baigė ilgiausią savo istorijoje viešą posėdį. Seimo komisijos suformuluoti kaltinimai Prezidentui Rolandui Paksui pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką su pertraukomis buvo nagrinėjami 8 dienas, posėdžiauta apie 44 valandas.

Penktadienį abi proceso šalys – Seimui atstovaujantys parlamentarai bei teisininkai – ir Prezidentui atstovaujantys advokatai dviem ratais pasakė baigiamąsias kalbas. Iš pradžių abi šalys dar kartą išdėstė savo pozicijas, po to reagavo į oponentų pasisakymus.

Tuo teisminiai ginčai buvo baigti. Konstitucinis Teismas jau gali pradėti rengti savo išvadą, ar nurodyti Prezidento veiksmai pažeidė Konstituciją. Kiek laiko užtruks išvados rengimas, kol kas neprognozuojama.

Ginčams baigiantis Seimo atstovai apibendrindami savo poziciją tvirtino, kad visi šešių specialiosios parlamentinės komisijos suformuluoti kaltinimai yra įrodyti.

Jų teigimu, akivaizdu, kad buvo su valstybės interesais nesuderinami R. Pakso įsipareigojimai finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, valstybės paslapties apsaugos neužtikrinimas, neteisėta įtaka privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimams turtiniuose santykiuose, viešųjų ir privačiųjų interesų nesuderinimas, valdžios autoriteto diskreditavimas bei neteisėti Prezidento pavedimai atskiriems patarėjams ir šių patarėjų piktnaudžiavimo toleravimas.

Prezidento atstovai savo ruožtu įrodinėjo nesant įrodymų, kad Prezidentui priskiriami veiksmai apskritai buvo atlikti.

„Tad ir padaryti teisinio vertinimo, ar šie veiksmai šiurkščiai pažeidžia Konstituciją – neįmanoma“, – akcentavo Prezidento atstovas Gediminas Baublys.

Prezidento atstovai daug dėmesio skyrė operatyvinėmis priemonėmis įrašytiems telefoniniams pokalbiams, kurie esą neteisėtai naudojami prieš suinteresuotą asmenį, nes Operatyvinės veiklos įstatymas draudžia operatyvines priemones taikyti prieš Prezidentą.

Tačiau Seimo atstovai pabrėžė esant esminį skirtumą tarp reikalavimo netaikyti operatyvinių veiksmų prieš Prezidentą ir tarp operatyvinių veiksmų metu užfiksuotos svarbios informacijos naudojimo kituose procesuose.

Pasak Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniojo patarėjo Mindaugo Girdausko, nors minėtus pokalbius ir būtų galima laikyti asmeninio R. Pakso gyvenimo dalimi, jie „yra reikšmingi sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą“. Teisininko žodžiais, dėl šios priežasties prioritetas turėtų būti teikiamas ne privačių interesų apsaugos, bet valdžios atsakomybės visuomenei principui.

Views All Time
Views All Time
1749
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn