Biblijos mokymas apie teismą yra viena iš pagrindinių vieno tikėjimo sudedamųjų dalių, todėl jį būtina aiškiai suprasti prieš krikštą (Apd 24:25; Žyd 6:2). Dažnai Raštuose kalbama apie “teismo dieną” (pvz. 2 Pt 2:9; 3:7; 1 Jn 4:17; Jud 6), kuomet tie, kas buvo įgavę Dievo pažinimą atsiims savo apdovanojimą. Jie visi turės stoti “prieš Dievo teismą” (Rom 14:10); “mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę” (2 Kor 5:10), kad gautume apdovanojimą už gyvenimą kūne.

Danielis savo regėjime, susijusiame su antruoju Kristaus atėjimų, mini tokią krasę, turinčią sosto pavidalą (Dan 7:9-14). Palyginimai taip pat padeda sužinoti šiek tiek daugiau smulkmenų. Palyginime apie talentus vaizduojamas sugrįžęs šeimininkas, kuris pasišaukia tarnus ir įvertina, kaip kiekvienas iš jų panaudojo jam palinktus pinigus (Mt 25:14-29). Palyginime apie tinklą Evangelijos pašaukimas prilyginamas žvejo tinklui, kuris užgriebia įvairiausių žmonių; po to žvejai jį išvelka į krantą, susėda (plg. su teismo posėdžiu) ir atskiria gerąsias žuvis nuo blogųjų (Mt 13:47-49). Išaiškinimas visai paprastas: “Pasaulio pabaigoje išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų”.

Iš to, ką jau esame išnagrinėję iki šiol, pilnai galima numanyti, jog po Viešpaties sugrįžimo ir prisikėlimo tie, kas buvo pašaukti pažinti Evangeliją, bus surinkti kartu į tam tikrą vietą tuo laiku, kuomet jie susitiks su Kristumi. Jis pareikalaus iš visų ataskaitos bei įvertins, ar jie verti gauti apdovanojimą ir įžengti į Karalystę. Tiktai tuomet teisieji bus apdovanoti. Visa tai apjungiama palyginime apie avis ir ožius: “Kai ateis Žmogaus Sunūs savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste (Dovydo soste Jeruzalėje, Lk 1:32,33). Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės (t.y. žmonės iš visų tautų, plg. Mt 28:19), ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: “Ateikite mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!” (Mt 25:31-34).

Teisiųjų apdovanojimas – paveldėti Dievo Karalystę ir gauti Abraomui pažadėtus dalykus. Bet tai bus tik po teismo, kuris įvyks sugrįžus Kristui. Todėl prieš Kristaus sugrįžimą neįmanoma gauti pažadėto apdovanojimo, t.y. nemirtingo kūno; taigi turime padaryti išvadą, kad nuo mirties momento iki prisikėlimo tikintysis iš viso neegzistuoja tokioje būsenoje, kurioje galėtų vykti sąmonės veikla, kadangi be kūno neįmanoma egzistuoti jokiame kitame pavidale.

Biblijoje nuolat kartojama, kad apdovanojimas bus suteiktas tik tuomet, kuomet sugrįš Kristus, ir ne ankščiau:

– “Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas (Jėzus), jūs gausite nevystantį garbės vainiką” (1 Pt 5:4 plg. 1:13).

– Jėzus Kristus “teis gyvuosius ir mirusiuosius… Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas” (2 Tim 4:1,8).

– Paskutinėmis dienomis sugrįžus Mesijui, “daugelis tų, kurie miega žemės dulkėse (plg. Pr 3:19), pabus, vieni amžinam gyvenimui, kiti sugėdinimui” (Dan 12:2).

– Kristui atėjus teisti, atgis “gulintieji kapuose… Kurie darė gerą, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą” (Jn 5:25-29).

– “Štai aš (Jėzus) veikiai ateinu atsinešdamas atlygį ir kiekvienam atmokėsiu pagal jo darbus” (Apr 22:12). Mes neiname į dangų gautį apdovanojimo – Kristus jį atneša mums iš dangaus.

Jėzus atsineš atlygį su savimi, taigi galime numanyti, jog tas atlygis yra paruoštas mums danguje, bes bus atgabentas mums į žemę antrojo atėjimo metu; ta prasme Abraomui pažadėta žemė, kuria mes paveldėsime, ir yra palikimas “skirtas jums danguje. Jus Dievo galybė ir sergsti tikėjimu išganymui, kuris prirengtas apsireikšti paskutiniu metu” (1 Pt 1:4,5).

Tą suvokę galime teisingai išaiškinti Jn 14:2,3 eilutes, kurios dažnai suprantamos neteisingai: “Einu jums vietos paruošti (plg.su palikimu “skirtu jums danguje). Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš”. Kitoje vietoje Jėzus sako, jog jis ateis atnešdamas mums savo atlygį (Apr 22:12), ir jau esame išsiaiškinę, kad mes gausime tą apdovanojimą teismo metu. Jis viešpataus Dovydo soste Jeruzalėje “per amžius” (Lk 1:32,33). Jis praleis amžinybę čia, žemėje, ir kur jis bus – Dievo Karalystėje šioje žemėje – ten būsime ir mes. Graikiška frazė, verčiama “jus pas save pasiimsiu”, taip pat naudojama Mt 1:20 liepiantJuozapui “parsivesti į namus” savo žmoną Mariją.Taigi tie žodžiai nebūtinai reiškia judėjimą erdvėje link Jėzaus.

Kadangi apdovanojimas bus suteiktas tik teismo metu po Kristaus sugrįžimo, tai reiškia, kad teisieji ir nusidėjėliai po mirties patenka į tą pačią vietą, t.y. kapą. Mirties metu jie niekaip neatskiriami. Žemiau pateikti įrodymai tą patvirtina:

– Jonatas buvo teisusis, o Saulius nusidėjėlis, bet “mirtyje jie nebuvo perskirti” (2 Sam 1:23).

– Saulius, Jonatas ir Samuelis po mirties pateko į tą pačią vietą (1 Sam 28:19).

– Po mirties teisusis Abraomas “susijungė su savo tauta”, arba protėviais; o jie buvo stabmeldžiai (Pr 25:8; Još 24:2).

– Ir dvasiškai išmintingas, ir neišmintingas miršta taip pat (Koh 2:15,16).

Visa tai niekaip nesiderina su visuotinai pripažintos “krikščionybės” pretenzijomis. Jų mokymas apie tai, kad teisieji po mirties tuoj pat patenka į dangų, panaikina priskėlimo bei teismo būtinybę. Bet mes jau esame išsiaiškinę, jog šie dalykai užima nepaprastai svarbią vietą dieviškame išganymo plane, taigi ir Evangelijos žinioje. Anot plačiai paplitusio požiūrio, vienas teisus asmuo miršta ir apdovanojamas patekimu į dangu, o po dienos, po mėnesio, po metų, paskui jį vis seka kiti. Tai niekaip nesiderina su Biblijos mokymu, pagal kurį visi teisieji bus apdovanoti kartu, tuo pat metu:

– Avys viena po kitos bus atskirtos nuo ožių teismo metu. Pabaigus teismą Kristus pasakys visoms avims, surinktoms jo dešinėje: “Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!” (Mt 25:34). Šitaip visos avys paveldi Karalystę vienu metu (plg. 1 Kor 15:52).

– Kai ateis Kristaus sugrįžimo ir teismo “pjūtis”, visi, kas dirbo Evangelijos labui, “lygiai” džiaugsis (Jn 4:35,36 plg. Mt 13:39).

– Apr 11:18 minimas “metas teisti mirusius” apibūdinimas kaip laikas, kuomet Dievas atsilygins “savo tarnams, pranašams ir šventiesiems… mažiems ir dideliems” – t.y. visiems tikintiesiems kartu.

– Laiško Žydams 11 skyriuje išvardijama daug Senojo Testamento teisiųjų žmonių. 13 eilutėje komentuojama: “Jie visi mirė tvirtai tikėdami, dar negavę (Abraomui) pažadėtųjų dalykų”, susijusių su išgelbėjimu ir patekimu į Dievo Karalystę (Žyd 11:8-12). Iš to seka, kad po savo mirties tie žmonės vienas po kito nenuėjo į dangų gauti apdovanojimo. To priežastis paaiškinama 39,40 eilutėse: “Jie visi… nesulaukė to, kas buvo pažadėta, nes Dievas geresniuosius dalykus buvo numatęs mums, kad jie ne be mūsų pasiektų tobulumą”. Pažadėto apdovanojimo suteikimas jiems buvo atidėtas, nes pagal Dievo planą reikia, kad visi tikintieji “pasiektų tobulumą” kartu, tuo pat metu. Tai įvyks teisme, sugrįžus Kristui.

Views All Time
Views All Time
1524
Views Today
Views Today
1
0 0