Kalendoriniai burtai
Keletas senovinių būrimų
Kūčių burtai
Būrimas su gaidžiu
Metūgalio burtai
Būrimas su miltais
Meilės burtai
Būrimas su skaitmenimis
burtai pagal menstruacijas
Būrimas su kirviu
Būrimas su biblija
Būrimas su lapais
Būrimas su ugnimi
Būrimas su vašku

Būrimas su lazdele

Būrimas su rašalo pagalba

Žmonės nuo seno būrė norėdami žinoti, kas jų laukia artimiausiu metu. Tokie tikėjimai yra palikimas senojo žynių mokymo, kur įvairių gamtos ženklų pagalba pranašavo būsimus įvykius. Burtininkai mokė, kaip galima pačiam atlikti tam tikrus veiksmus, tam tikru laiku ir kokios tų ženklų reikšmės. Žemiau pateiksime iš įvairių šaltinių tradiciškus burtus, o jei kas nori profesionalios konsultacijos ar išburti sau lemtį, kreipkitės į Burtininkų, Magų ir Žynių „KURONO“ akademiją.

el.paštas kuronas@baltai.lt

Liaudis tikėjo, kad Kūčių naktis yra stebuklinga: ne tik galima sužinoti apie savo ateitį įvairiais būrimais ir apeigomis, bet visa gamta jaučia tos nakties svarbumą. Kūčių naktį, lygiai 12 val, visi gyvuliai gali kalbėti žmonių kalba. Tik yra labai pavojinga jų pokalbių klausytis, nes gali išgirsti savo mirties dieną. Pačiame vidurnaktį visas vanduo virsta saldžiu, tik reikia pataikyti atitinkamą momentą – jis būna labai trumpas. Jeigu Kūčių naktį dangus giedras, žvaigždėtas, tai bus geri metai.

Šešėlis

a) Sėdint prie stalo, dairomasi į sienas, kur nuo žvakių šviesos išsitiesia valgančiųjų šešėliai. Jeigu šešėlis atrodo didelis, stambus, apima visą žmogų, tai tie metai bus geri, nekamuos ligos, viskas gerai klosis. Jei šešėlis be galvos – ištiks skaudi nelaimė; jei plonas, neaiškus, virpantis, bus sunkūs metai.

b) Suglamžomas popieriaus lapas, padedamas ant lėkštės ar lentelės ir žiūrima į jo šešėlį ant sienos. Pirmoji mintis yra lemiama. Jei pamatai kokią susisiekimo priemonę, daug keliausi ateinančiais metais; namą ar pastatą – kelsiesi į naują vietą; gėlę ar kokį augalą – laukia vedybos; lopšį – susilauksi naujo šeimos nario; karstą ar degančią žvakę – mirsi. Panašūs būrimai daromi su ištirpytu vašku, supilant jį į šaltą vandenį ir žiūrint į jo šešėlį ant sienos.

Skaičiavimas poromis

Paprasčiausias būrimas yra skaičiavimas poromis. Galima skaičiuoti sausus šližikus, degtukus, žirnius, malkas prie židinio, saldainius ir t.t. Jeigu išeina pora, bus vestuvės ateinančiais metais. Iš lėkštės paėmę saują kučiukų suskaičiuokite, ar porinis skaičius ar ne? Jei porinis, tai ateinančiais metais susiporuos, o jei ne, tai vestuvių dar nelaukite.

Šiaudai

Iš po staltiesės traukiami šieno stiebeliai. Negalima rinktis – reikia ištraukti tą, kuris pirmiausia pirštais užkliudomas.

Ištraukus ilgą, laibą šiaudą, mergaitė gali tikėtis aukšto, laibo vyro (arba bent draugo), o trumpas, storas, kumpas šiaudelis reiškia žemo ūgio, storą, susirietusį vyrą. Jei tai pasitaiko vyriškiui, tai jo būsimoji žmona bus laiba, aukšta arba stora, mažiukė – kaip ir ištrauktas šiaudelis. Vedusieji iš šiaudo išvaizdos taip pat gali nuspėti ateinančių metų laimę. Plonas šiaudelis reiškia susiplojusią, tuščią piniginę, „liesus “ metus, o storas – turtingus metus, pilną piniginę.

Jei ištekėjusi moteris ištraukia šiaudelį, kurio vidurys sustorėjęs, tai ateinančiais metais susilauks vaikelio.

Tridalis burtas

Pvz.:paimamos trys lėkštės; po viena padedamas raktas, po antra žiedas, o po trečia – pinigas. Lėkštės sumaišomos ir reikia vieną pasirinkti. Žiedas yra meilė, vedybos; raktas reiškia šeimininkavimą savo bute arba namuose, o pinigas – turtingus ateinančius metus.

Atsikėlus nuo kūčių stalo, maistas paliekamas per naktį. Mirusiųjų giminių ir artimųjų vėlės ateis naktį namų aplankyti ir pasivaišinti. Giminės protėvių vėlėms stalo gale arba stalo kampe paliekama tuščia lėkštutė.

Po vakarienės mergaitės pašluoja trobą, supila sąšlavas į prijuostę, nuneša į kryžkelę ir iškrečia.. Tada stovi ir klausosi: iš kurio krašto šunes loja – iš tos pusės gaus sau vyrą.

Kortos

Mergaitės norėdamos sužinoti būsimojo vyro būdą, Kūčių vakare būria kortomis. Jei vieni tūzai susieina, jos vyras bus gero būdo ir turtingas.

Batas

a) Atsisėdusi nugara į duris, per galvą meta batą: jei batas nukrinta smaigaliu atsuktu į duris, tais metais teks iš namų išeiti (pvz., ištekėti, išvažiuoti toli į mokyklą; vyras – į kariuomenę, į tolimą tarnybą ir pan.). Jeigu bato kulnis į duris, tai liksi pas tėvus.

b) Surenka troboje esančių batus, sudeda į krūvą, o paskui vieną paskui kitą deda eile link durų. Kieno batas atsiremia į duris, tas pirmasis išeis iš namų (kai kur sakoma, kad pirmasis mirs).

Veidrodis

a) Norint pamatyti savo ateitį, reikia po kūčių vakarienės nueiti į tuščią kambarį, pastatyti veidrodį, kad atsiremtų į duris ir, pasilenkus per tarpkojį, žiûrėti į veidrodį – pamatysi būsimą vyrą arba žmoną.

b) Reikia pilnos stiklinės vandens, auksinio vestuvinio žiedo, veidrodžio ir dviejų žvakių. Visa turi būti padėta ant baltos staltiesės. Į stiklinę įmesti vestuvinį žiedą, uždegti žvakes ir pastatyti iš abiejų veidrodžio šonų. Atsisėdus prieš veidrodį, imti pirštais iš stiklinės žiedą ir vėl panardinti į vandenį. Tai padaryti tris kartus. Trečią kartą, žiedą išėmus iš vandens, žiûrėti pro jo vidurį į veidrodį – gali pamatyti savo ateitį arba vyrą, už kurio ištekėsi.

Vaškas

Į šalto vandens stiklinę įlašinti kelis lašus vaško nuo pašventintos žvakės. Vandenį pastatyti prie lovos. Tą naktį susapnuosi savo būsimąją arba būsimąjį.

Žvakė ir rašteliai

Paimti dubenį vandens ir 12 lapelių su įrašytais vyrų vardais. Lapelius pritvirtinti prie dubens kraštų taip, kad vienas šonas būtų nusviręs virš vandens (galima juos prilipdyti gabalėliu pašildyto, minkšto vaško). Nedidelį žvakigalį įsprausti į bulvės arba ropės griežinėlį, uždegti ir paleisti ant vandens plūduriuoti. Vandenį reikia atsargiai pamaišyti pirštu, kad žvakė plauktų. Prie kurio popierėlio priplauks ir uždegs, tai tokiu vardu bus tavo vyras. Galima ant lapelių surašyti ir klausimus apie ateinančius metus, bet atsakymai tegali būti „taip“ arba „ne“. Kurį lapelį žvakė uždegs, arba prie kurio bent
priplauks, tai tie dalykai išsipildys.

Obuolio žievė

Kūčių vakare reikia atsargiai su peiliu nulupti ratu obuolio žievę taip, kad ji neįtrūktų, ir ją mesti per galvą atgalios.

Kaip nukritusi žievė susiraitys ant žemės, taip skaitykite pirmąją mylimojo (-osios) vardo raidę.

Būrimas su gaidžiu

Senovėje su gaidžiu burdavo šitaip: Skriesdavo ant žemės ratą ir padalindavo į 24 dalis. Kiekvienoje dalyje parašydavo po raidę ir prie jos padėdavo po vieną grūdą. Paskum į rato vidurį statydavo gaidy ir žiūrėdavo, nuo kokių raidžių jis pradėdavo lesti. Iš tų raidžių sudėdavo žodžius : gerai, negerai, mirs, išgis, ves, neves, myli nemyli ir t. t. Šis būrimas yra nesunkus ir visiems lengvai prieinamas. Būrimus mėgstantys, ypač moterys, gali išmėginti.

Būrimas su miltais

Senovėje surašydavo gerus ir negerus spėjimus ir suvynioję įkišdavo į miltus. Sumaišydavo. Paskum norintieji žinoti, kas bus ateityje, įkišdavo ranką į miltus, surasdavo kortelę ir paskaitę sužinodavo, ką lemia ateitis. Nors šis būrimas labai senas,

Bet daug kur Azijoje, Afrikoje ir net Europoje ir dabar vartojamas, nes jis pigus ir patogus burti.

Būrimas su skaitmenimis

Senovėje visą abėcėlę padalindavo į dalis po 10 raidžių į dalį. Paskum paimdavo buriančiojo vardo raides ir jas pažymėdavo skaitmenimis, Anksčiau nustatytai abėcėlėje Paskum tuos vardo raidžių skaičius sudėdavo: Jeigu išeidavo poromis, reiškė – gerai, o jeigu neporomis – negerai.

Būrimas su kirviu

Senovėje su kirviu ieškodavo turto ( užkastų žemėje pinigų) ir vagies. Pinigams rasti įkaitindavo kirvį raudonai ir įkirsdavo į ta vietą, kur spėdavo esant paslėptų pinigų. Ant pat galo kirvio uždėdavo mažutį ratelį; jeigu ratelis imdavo suktis ir bent tris kartus apsisukdavo, tai reikšdavo, jog toj vietoj pinigai paslėpti, ir ieškodavo. Vagiui susekti įsmeigdavo kirvakočiu kirvį į žemę, ir apvogtieji šokinėdavo aplinkui, į kurią pusę kirvis pavirsdavo, i tą pusę eidavo vagies ar pavogtų daiktų ieškoti.

Būrimas su biblija

Senovėje krikščionys su biblija štai kaip burdavo : dėdavo bibliją ant stalo, abiem rankom suspausdavo apdarą ir vėl abiem rankom iškarto paleisdavo. Kuris lakštas ar puslakštis palikdavo viršuje, ten ieškodavo savo sumanytam klausymui atsakymo, patarimo ar šiaip nurodymo. Tas būrimo būdas yra pasiekęs ir mūsų laikus, ir dabar liuteronų, kvakerių ir visokių ir evangelikų labai plačiai yra vartojamas.

Būrimas su lapais

Senovėje rašydavo tam tikrus klausimus ar atsakymus ant medžių arba gėlių lapų, iškėtodavo ore ant žemės arba ant stalo ir taip palikdavo. Po kiek laiko ateidavo ir iš tų lapų, kurių vėjas nenupūtė, dėstydavo įvairius žodžius, reiškiančius gerą ar negerą būrimą. Tam būrimui dažniausiai būdavo vartojami platūs figos medžio lapai.

Būrimas su ugnimi

Senovėje įmesdavo į ugnį gabalą dervos: jeigu ji greit sudegdavo, bus gerai. Jeigu negreit – negerai ligoniui. Sodindavo prieš ugnį ligonį. Jeigu jo šešėlis būdavo aiškus, išgis ir pasveiks; jei neaiškus – mirs. Uždegdavo medžio kaladę ir liepsnojančią parisdavo. Jeigu tris kartus apvirtusi neužgesdavo kaladė, tad ligonis išgis; jeigu užgesdavo – mirs.

Būrimas su vašku

Senovėje skystai sutirpdydavo vašką ir paskui pildavo į didelį, vandens pilną indą. Iš to vaško vandenyje pasidarydavo visokių figūrų. Iš tų figūrų visokias išvadas vesdavo.

Arabijos gyventojai dar ir šiandien labai tiki esant gerų – baltų ir piktų – juodų dvasių, kurios teikiančios žmonėms laimę ir nelaimę. Nelaimei užėjus, kad tas dvasias numaldytu arba nuramintų, uždega vieną juodą, kitą baltą vienokio ilgio žvakutes. Jeigu pirma sudega baltoji žvakutė, tai reiškia, jog nelaimė greit pereis, ir ateis laimė. Bet jeigu juodoji žvakutė pirmiau sudega, tai reiškia, jog nelaimė dar padidės ir truks ilgai. Šitą būrimą, nesunkų ir nekaltą, galima ir dabar mėginti. Juodai žvakutę galima rašalu arba juodais dažais nudažyti.

Būrimas su lazdele

Senovėje spėjimui arba būrimui su lazdele paimdavo žalio medžio lazdelę, 2-jų pėdų ilgumo ir mažiausiai 1 colio drūtumo, ir per visą ilgumą išrėždavo ruoželį, tik tiek, kad nepagestų apvalumas. Paskui mesdavo lazdelę aukštyn ligi trijų kartų. Jeigu nukritus lazdelei ruoželis į viršų būdavo, tai reiškia gerą būrimą, o jeigu į apačią, tai negerą. Jeigu visus tris kartus lazdelės ruoželis į apačią, tai reiškė, kad laukia baisių atsitikimų. O jeigu visus tris kartus lazdelės ruoželis į viršų, tai reiškė, kad reikia laukti labai gerų atsitikimų. Jeigu ruoželis būdavo į šalį, tai taip sau – ne per daug gerai, ne per daug negerai.

Būrimas su rašalo pagalba

Šitokį būrimą daugiausiai naudoja Indijos fakyrai, kurie iš senovės yra pasižymėję įvairiais būrimais. Tie fakyrai paprastai patepa savo dešinės rankos didįjį pirštą rašalu ir liepia kam nors į jį be perstojo žiūrėti. Bet daug geriau paimti paprastą rašalinę ir be perstojo į ją žiūrėti. Jeigu kas turi šitokiam būrimui gabumo, tad pradeda rašalinėje matyti baltą tašką, baltų dėmių, o galiausiai pamato ištisą eilę vaizdų.

Tada pats sau užduokite arba geriau kitas tegu užduoda kokius nori klausimus ir iš vysite žibančiame rašalinės paviršiuje vaizdų. Dažnai tie vaizdai esti labai įdomūs. Jie vaizduoja klausiamo žmogaus gyvenimą, likimą, ateitį. Tik gaila, kad šis būrimo būdas ne visuomet pasiseka.

Čia reikia pridėti, kad šiokio ar tokio būrimo pasisekimas pareina nuo paties asmens ir jo būrimo tikslo. Kartais visai nesti reikalo burti, tad būrimas ir jokių davinių neduoda.

Prof. Eugenija Šimkūnaitė

Kad jau ragana, tai ragana liejau vašką, liejau lajų, liejau šviną – ir vis vilką išliedavau. Galvoju, kaip čia bus. Matyt, kad ir naujais, ir dar dvejus metus turi vilko galva pravadauti, jei kitaip darysime, gali neparanku būti.

Metūgalio burtai

Švenčiame pagrindines Saulės šventes: Ilgę ir Trumpę ( atitinkamai Jonines (Rasas) ir Kūčias), švenčiame ir mažąsias Saulės šventes – žiemaverčius ir vasaroverčius (lygiadienius). Bent jau liaudies medicinoje visatos pagrindu ir pradžia laikydami

Saulę motulę, pačią iš savęs šviesą, galime tvirtai manyti, kad saulėtajį kalendorių mūsų protėvių protėviai susidėstė patys, ir ne bet kokį, o mūsų sąlygoms patį tinkamiausią. Tai koks gi tas kalendorius, arba, mūsiškai tariant dienailis? Metuose dienų – šešios kapos, ir metūgalis yra. Šešios kapos – labai aišku – 360. O metūgalis? Ne visai aiškus, matyt, ir kalendoriaus sudarytojams buvo, nes ne dienomis nusakomas. Jis prasideda nuo Trumpės ir tęsiasi ligi mėnulis nužengia žingsnį, t. y. pasikeičia fazė. Toji, kurioj Trupė užtiko, neskaičiuojama, tai dar 5 ar 6 dienos prisideda. 365 ar 366 dienų paros galėtų pavydėti ir didieji astronomai bei astrologai babiloniečiai – mūsiškiai tikslesni. Tiesa, jau dvidešimto amžiaus
pradžioje nusistojo tvirtas metūgalis: nuo Kūčių ligi Trijų karalių.

Per Kūčias dar nėra raugtos duonos, atseit dar neitin patyrę žemdirbiai buvome, dar ne rugeliu rėmėmis. Yra šienas, bet nėra mėsos patiekalų. Tai visų tautų papročiuose svarbi detalė: šventą dieną nevalgoma tai, kas sudaro egzistavimo pagrindą. Taigi Kūčias švęsti pradėjome, kai gyvulininkystė, ir jau nebe sekiojamoji, o aptvarinė, buvo tapusi mūsų ekonomikos pagrindu.

Gyvulinkystė – tai sudėtinga ūkio šaka, reikia viską numatyti: kiek veislei palikti, kiek pašarų turėti ir t. t. Kompiuterių neturėdami mūsų tolimieji protėviai rėmėsi papročiais; kad juos akivaizdžiau įsimintu, visokių vaizdinių priemonių nevengė.

Taigi ir traukė iš pakloto šieno stiebelius žiūrėdami: jei sausas stagaras – vargo lauk ( o kaipgi kitaip gyvulių augintojai, jei šienas menkas), jei gražus, lapuotas – geri bus metai. Tais laikais jau neblogai mokėta skaičiuoti: ne tik peržengta matematikos pradžia „ trys“ ( didelio gudrumo nereikia: vienas = aš, du = mes, o šit trys – jau sudėtingiau), bet ir žinota, kad trys – labai gražus derinys, tad ir būrė po tris, dveja ir treja trys jau ne tik sau, bet ir savo giminėms, draugams, mylimiems ir dar kai kam – ar maža kas rūpi.

Metūgalis toks metas, kad rudens darbai jau padaryti, o žiemos darbų dar galima ir nepradėti. Tai – jaunimo atostogų laikas.

Net ir samdiniai, kurie kitiems metams pas šeimininką likdavo, pas gimines ar tėvus negryždami (kai kas ir neturėjo), per metūgali beveik nieko nedirbdavo. Na, savo išeiginius rūbus susižiūrėdavo, gal vandens atnešdavo, gal už kokį pažadėtą sūrį ar rankšluostį šeimininkus paviešėt paleisdavo, bet šiaip – draugus lankydavo, jaunimas vakarodavo, kermošiuj ir pasipuikuodavo, ir pasiausdavo. Jaunimas yra jaunimas, dar viskas priešakyje, tad ir klausimų, ir burtų – tik spėk burti. Nuo trumpės vakaro, tikriau nakties, ligi Trijų Karalių rytinių gaidžių. Bene labiausiai jaunimui rūpimas – klausimas – „myli- nemyli“, pavyks ištekėti, vesti ar teks viengungiauti, tad ir burtų dauguma apie tai.

Jau dienos darbus bebaigdami, Kūčių vakarą visi ausis pastatę klausydavo: iš kurios pusės koks triukšmas, iš ten ir žinia bus, jei šunys loja – žinia ne kažin kokia bus, jei arklys žvengia – jau rimta. Po vakarienės labai nederėjo kur bastytis, tai vėlių metas, kai jos, neužremtoje pirtyje nusimaudžiusios, išsivanojusios, eina į trobas vakarienės valgyti, gyvuosius per sapną perspėti, pasergėti ar ko gero palinkėti. Nedera tokiu metu bastytis, vėliu takus užminti, bet argi iškentėsi?

Pabėga ligi kaimo ar jam rūpimo kiemo tvoros ir, kiek tik apskėstom rankom apglėbti gali, siekia statinių. Jei lygis – bus pora, jei lykis – nedalia. Nuo kryžkelės ar nuo ten, kur kiemo keliukas nuo kelio skiriasi, čiupteli sniego saują ir bėga kokios ramios lygios vietelės pasieškoti, ten blynkt – visu ilgiu ant nugaros, dabar – namo. Sniegas jau bus ištirpęs, ir liks saujoj koks plaukas: jei šunio – bus ūliokas ar kermošiauna, jei arklio – darbininkas, jei žmogaus – galvotas, jei katino – peštukas, jei kiaulės šerys – et, geriau jau ir nebeminėti, o kad keli, tai žiūri, derina, kaip susikryžiavę, kaip sugulę, kurio viršus ir t. t.

Po kasdienės vakarienės nevakarojama, o tuo labiau po Kūčių, tik argi migs kas nors tokią naktį. Patyliukais susiraišioja vienodų mazgelių, į vieną įdeda pinigą, į kitą anglį, žemės grumstą ar molio nuo krosnies, grūdų ar kokių sėklų, žiedą, skudurėlį ir t. t. Visus sudeda į kokią nedidelę rėčkutę ir pasistato netoli lovos, kad rytą, dar nekėlus, ranka galėtų pasiekti. Jei ištrauki žiedą, jaunam ar našliui – vedybos, jei šeimininkams – vestuvėms reikės ruoštis, jei pinigus – visiems aišku, jei anglis – saugokis gaisro ar ūmaus neapgalvoto elgesio, jei žemė, molis – ar pačiam mirti, ar laidotis teks, jei skudurėlis – reikės vystyklų, jei grūdai – bus metai dalingi. Jainiems kur kas labiau nusižiūrėtieji rūpi, tad ir daro mazgelius su kokiomis žymėmis, dažniausiai kokiu smulkių dovanų gautu daikteliu ar nusivogtu niekučiu; vėliau pradėjo ir raštelius rašyti, kurį ištrauksi, to ir žiūrėk. Jei kur kamaroj užsiglaudus pavyko dubenį su vandeniu pastatyti ir žvakės galiuką ant pušies žievės prisilipdyti, dubenio kraštus įvairių medžiagų lapais aplanksto, kas lapas – tas bernas ar merga, paleidžia žvakę plaukti – kurį kliudys, tas ir nusižiūrės. Maždaug ketvirtajame dešimtmetyje jau nebe lapus dėdavo, bet vienodas popieriaus skiautes su įrašytais vardais. Jei porą veidrodžių šukių turėdavo ir labai slaptą vietą rasdavo – pasistatydavo veidrodžius taip, kad viduryje stovinti žvakė dviem eilėm šviestų, įsispirdavo akimis į tą tarpą ir žiūrėdavo, kol pamatys ką ateinant. Daug kas gali ateiti: ir mylimas ar mylima, ar pageidaujamas varžovas, ir šviesi laimė, ir giltinė.

Vos vos rytą prašvito, bėga pasižiūrėti, koks gi nuogulos ženklas. Jei naktį pasnigo ir net žymės nebeliko – nieko įpatingu metai nepasižymės, jei atspaudas lygus, gražus – gražūs bus ir metai, jei sutryptas, supėduotas – blogai bus, o jei raukšlėtas, lyg plakte suplaktas – sunkūs ligų metai bus. Tikrai pildosi. Pasakoja, vienuose namuose tarnavo bernas ir merga.

Labai mergai rūpėjo, o bernui nė kiek. Kuo meiliau merga gerinosi, tuo labiau bernas nekentė. Nusižiūrėjo, kur merga Kūčių vakarą plasterėjo, ir botagu sukapojo antspaudą skersai išilgai, nė sprindžio nemuš tos vietos nepaliko. Rytą nubėgusi merga pamatė, iš tos baimės ligų ir vargų susilaukti taip nusiminė, kad tikrai sirgti pradėjo. Bernas graudinosi, atsiprašinėjo, netgi imti žadėjo, niekas nebepadėją – merga tais metais ir mirė.

Kalėdų rytą, kai nešdavo likusius valgius gyvuliams, vėl žiūrėdavo, kas pirmas pažvelgs, kas sugirksės ar sukudakuos.

Kiekvienas gyvulys savo kalbą, savo balsą turėjo, savaip lėmė, tačiau kiemo gyvuliai ir paukščiai tvartuose, šunys ir katės gerai pašerti ir palakinti, jie ne tiek judrūs, ne tik jų ir žiūrėdavo, tad didžiausi burtininkai – paukščiai. Puls į kiemą žvirblių pulkas – tikrai bus svečių su įvairiom naujienom, sukarksės varnos – svečių bus, bet ne perdauk laukiamų ir ne itin malonių kalbų, o jau šarka nenulaikydama savo uodegos ant tvoros sukinėsi – ko jau tik nebus: atvažiuos svečių ir viešnių, kurios ir apie visas vestuves ir piršlybas pašnekės, gyvus ir mirusius suminės ir dar kalbos upes turės. Taip paukščiai burdavo ir taip būdavo. Ir nieko nuostabaus, kad išburdavo. Per metūgali į svečius išsiruošdavo ne tik jaunimas, bet ir giminės. Kai kieme ruoša, ir žvirbliai čia pat. Žvirbliai laikosi vieno kiemo, tad visad jų yra. Varnos “ kontroliuoja” kelis
kiemus ir didžiausią dėmesį atkreipia į tuos, kur iš įprastos tvarkos išsiskiria, o ten nemalonių susitikimų kur kas daugiau.

Šarka – smalsuolė, ji visą kaimą aplekioja ir kraiposi žvalgosi, kur didesnis sujudimas. Pas kalbius – ir svečių daugiau būna.

Beveik kiekvienas kaimas „slaptu balsavimu“ rinkdavo pravadus. Metūgaliui prasidėjus, bernai eidavo mergų sveikinti, nešdavo riešutų. Įduodavo lyg netyčia iš kišenės pasėme; tačiau labai gerai žinodavo, kiek ir kokių riešutų ton ar kiton kišenėn supilta, jei kieme kelios mergos – įsidėdavo nedidelius maišelius, gražūs riešutai – gražūs ir linkėjimai, koks vikšro pragraužtas – nerašyta, nebylota, o pasakyta „ esi menkysta“ ir t. t. Žinoma, ir lykis – lygis. Gavusi riešutus, mergina kur ant stalo kampo suberdavo, lyg nemačiomis bernui į kišenę birbiziukų (į abriedukus panašių) sausainių įberdavo, vėlgi lykis – lygis, jei gražiai įkeptas, jei saldus ar aguonom pagardintas, kmynais su druska pabarstytas, – tai ne koks paskrudelis ar sudžiūvėlis. Vos bernas išeis – mergina apžiūrės kiekvieną riešutėlį, susipils į ąsotį ir lyg niekur nieko lauks kitų lankytojų, vėl lyg netyčiom iš dubens paėmusi įpils į kišenę birbizų, o iš tiesų bus kiekvienam suskirioti. Parsineštus birbizus bernas irgi labai kruopčiai apžiūrės nė vieno neprakandęs susipils į kokią pintinėlę ar bumburytę. Metūgaliui besibaigiant vienoje troboje susirenka merginos, kitoje – bernai. Visi skaičiuoja savo laimikius. Kas daugiausią ir gražiausių surinko – tas ir išrinktas pravadu. Merginos dažniausiai renkasi toj troboj, kur bus vakarojama. Pernykštis pravadas pirmiausia pasveikina ir išveda šokt šių metų premjerę, pašokdinęs – perduoda savo įpėdiniui, o jei išrinkti tie patys, tad šokdina kitiems neužleisdami. Dažnai pravadai būdavo ir būsimoji pora, tačiau nebūtinai. Rinkdami atsižvelgdavo ne vien tik į balsą ir šoklumą, bet ir į gerą būdą, mokėjimą dirbti, gražiai austi ar ką meistrauti, vertino ir sugebėjimą dailiai šnekėti, gudriai mįsles minti.

Nuo metūgalio ir didesnius paauglius pradėdavo jauniman įvedinėti, atsives kas pusbrolį ar pusseserę, pristatys, kad ir to paties kaimo būtų. Visi tuoj pat surengia „ egzaminą“ ir mįslių minti, ir pašokti liepia, ir t. t. Žinoma, priima, bet atvedęs metus už atvestajį atsako. Kad dabar panašiai jauniman priiminėtumę, kad mis ir misterius panašiai rinktume, „žydrojo“ jaunimėlio būtų mažiau.

Bene Vulfstanas pirmas paminėjo, o Pretorijus ir kiti, stebėdamiesi lietuvių burtininkų galybe, kartojo: tikri burtai – į verdantį vandenį įmeta žolę, vanduo nustoja viręs, įmestos žolės pavidalo ledas paviršiuje susimeta. Burtai! Burtai! Tikrai ne žemiška, o velnio galybė!! Anei burtai, anei kas, nors geros akies ir miklių rankų reikia. Svarbiausia – paruošti nuovirą.

Tam reikia gerų, lygiai degančių anglių, būtina ir gerai nužiūrėti, kada anglys vos vos pradeda slopti, reikia geros, storos, lygios čerpės – plataus, žemo molinio puodo, kad lygiai įkaistų, kad lygiai virtų, reikia ir mėtos, geriau šaltametės, o ne gerbenės šakutės, regis, galėtų būti kito kvapaus augalo šakutės. Atsargiai ir lygiai įmetus, šakutė grimzta, pradeda skirtis eterinis aliejus ir atkartoja šakutės raštą, ledo, žinoma, nebūna, bet pilkšvuma – tikrai pasirodo. Šiandien tai vadintume psichoterapijos ir technologijos deriniu.

Į verdantį vandenį ar pieną mesdavo šaltus ekstrahuojamus daiktus, o į šaltą vandenį liedavo išlydytus, karštus. Liedavo vašką, kad nustatytų jo kokybę, liedavo (tikriausiai į formas) ir lydytą šviną, alavą, žalvarį – lietinių papuošalų archeologai randa labai daug. Nei vašką apdorojame senoviškai, nei metalus liejame, užmiršome, ką kam ir kaip liejome. Kai veiksmas ar daiktas nebetenka savo pirmykštės, realios prasmės – tampa magija.

Burtai moterims pagal menstruacijas

Įsidėmėkite, kurią savaitės dieną ir kuriuo paros laiku prasidėjo menstruacijos – tai padės jums sužinoti, kas malonaus (ar nelabai) jūsų laukia artimiausią mėnesį.

Jei “jūsų dienos” prasidėjo rytą – laukia meilė. Tai gali būti ne vieno vyro ar sužadėtinio meilė, tiesiog giminių, draugų ir artimųjų. Diena irgi lemia gerą – jūsų laukia džiaugsmas ir laimė.

Jeigu viskas prasidėjo antroje paros pusėje – vakaras bus nuobodus, nuotaika nyki, ir taip mažiausiai savaitę. Jei tai įvyko naktį – lemtas išsiskyrimas.

Savaitės dienos irgi turi reikšmę.

Pirmadienis – turėsite daugiau rūpesčių nei įprasta, ir ne visuomet malonių.

Antradienis – lemiantis permainas susitikimas su draugu, Pažystamu ar dar nepažystamu.

Trečiadienis – žada nemalonumus per visą ciklo laiką.

Ketvirtadienis – žada įvairiausių netikėtumų. Būsite pakviesto į svečius arba atsitiktinai pateksite atsitiktinai pateksite
į šventę.

Penktadienis – Bus įdomių permainų. Gausite malonią žinią, tačiau nepamirškite kantrybės.

Šeštadienis – žada malonius dalykus: jūsų norai išsipildys, galbūt susilauksite prisipažinimo meilėje.

Sekmadienis – linksmybės, įdomūs pokalbiai su draugais.

Svarbu mėnesio diena kurią prasidėjo ciklas.

1 – būsite geros, pakilios nuotaikos;

2 – kažkas sukels jums panikos jausmą;

3– laukia ginčas;

4 – įdomūs ir linksmi įvykiai;

5 – būtinai gausite dovaną;

6 – pasiruoškite netikėtiems gandams apie save;

7 – jus kažkas myli;

8 – jums kažkas pavydi;

9 – teks jaudintis dėl apkalbų;

10 – įsimylėsite;

11 – jūsų mylimasis jums ištikimas;

12 – kažkas jus bandys sužavėti;

13 – teks nusivilti ir kentėti;

14 – gausite malonių žinių;

15 – gausite blogą žinią;

16 – turėsite nemalonumų per savo “ ilga liežuvį”;

17 – laukia išsiskyrimas su mylimuoju;

18 – lengvai susižavėsite ir įsimylėsite;

19 – įsimylėsite stipriai ir aistringai;

20 – laukia meilė be atsako;

21 – pavojus būti apgautai – nebūkite patikli;

22 – galite gauti naudos, užsidirbti pinigų;

23 – būkite tiesiog laiminga;

24 – ruoškitės priimti svečius;

25 – žada naujas pažintis;

26 – jūsų kažkas labai gailėsis;

27 – jūsų noras išsipildys;

28 – laukia sėkmė;

29 – teks lieti ašaras;

30 – būkite tikra, jūsų įsimylėjimas – abipusis;

31 – laukia netikėti nuotykiai

Views All Time
Views All Time
121
Views Today
Views Today
2
0 0