Lietuvos gyventojai ir svečiai jau gali pasigėrėti didingomis Valdovų rūmų sienomis. Šalia Vilniaus katedros, Gedimino kalno papėdėje baigiamas statyti pietinis, jau pradėtas vakarinis korpusas. Klojami pamatai kitoms pastatų komplekso dalims.

Statybas numatyta baigti iki 2009 metų. Tačiau šalia jų vyksta ir daugybė kitų ne mažiau svarbių šio istorinio objekto atkūrimo darbų. Restauruojami archeologiniai radiniai, aukcionuose perkami gobelenai, meno kūriniai, kurie papuoš rūmų menių interjerą.

Pinigų neužteks

Bendra Valdovų rūmų projekto sąmata – 101 mln. litų. Tiek yra įsipareigojusi šiam objektui skirti valstybė. 2002 metais skirta 7 mln. litų, 2003 – 14, pernai – 15, o šiemet – 25 mln. litų. Tačiau šių pinigų užteks tik statybos darbams. Atkurti interjerams, papuošti juos meno kūriniais reikės papildomų lėšų.

Pasak Valdovų rūmų paramos fondo direktorės Indrės Jovaišaitės, tam tikrai neužteks fonde per ketverius veiklos metus sukauptų 1,3 mln. litų, kurie yra skirti tyrimams, radinių restauravimui, interjero atkūrimui bei vertybių įsigijimui.

Lėšas suaukojo daugiau nei 42 tūkst. Lietuvos ir užsienio gyventojų, tarp kurių yra ne tik žinomos šalies bendrovės, verslininkai, bet ir daug paprastų žmonių, kurie aukojo Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros, švietimo ir meno centro atstatymui nedideles sumas iki vieno tūkstančio litų, kai kurie – po vieną ar kelis litus, kiek leidžia kuklios pajamos ar pensija. Tokių rėmėjų yra net per 6 tūkst., o jų aukos siekia 17 tūkst. litų.

Tai paneigia projektą kritikavusiųjų nuomonę, kad pernelyg didelė prabanga iš biudžeto skirti tokias didžiules sumas Lietuvos valdovų rūmų atstatymui. Savo kad ir nedidelėmis aukomis Lietuvos gyventojai parodo, jog jiems šis objektas – Lietuvos valstybingumo simbolis atrodo svarbus ir reikalingas. Fondo vadovės teigimu, mažėja šio projekto oponentų, teigusių, kad valstybė be reikalo švaistosi pinigais.

“Ką didžiuliame biudžete reiškia tie 100 milijonų?” – svarsto pašnekovė. Pasak fondo vadovės, kai jau kyla rūmų sienos, galima pavaikščioti po būsimas jų menes, didesnio aktyvumo sulaukiama iš verslininkų, įmonių. Kai kurie patys teiraujasi, kiek kainuotų vieną ar kitą menę įrengti.

I.Jovaišaitė tikisi, kad šis procesas dar labiau suaktyvės rūmų statybos darbams artėjant prie pabaigos. Ji prognozuoja, kad “dėžutė” bus užbaigta iki 2007 metų. Įrengimas gali tęstis dar kelis dešimtmečius.

Atkurtuose Valdovų rūmuose bus įrengtos specialios reprezentacijos salės, radinių ir kitų vertybių bei valstybingumo muziejus, edukacijos centras, koncertų ir kitų renginių salės, kultūros ir turizmo informacijos centras, specialios suvenyrų bei leidinių parduotuvės, restoranas. O kol kas čia pluša statybininkai – dviem pamainomis 6 dienas per savaitę.

Kaupia ir saugo vertybes

Per 2004 metus Valdovų rūmų paramos fondas sukaupė 605,5 tūkst. litų. Iš jų 18,8 tūkst. litų aukų surinkta paviljone “Valdovų rūmų vartai”, esančiame šalia statybos. Juos paaukojo lankytojai. Per 2003 – 2004 metus apie 205 tūkst. litų sukaupė Valdovų rūmų paramos komitetas JAV. Šie pinigai bus skirti vienai iš rūmų menių įrengti.

Pernai fondas išleido 156 tūkst. litų. Iš šios sumos buvo įsigyta meno vertybių. Praėjusį rudenį, rekomendavus Lietuvos dailės muziejui, už 80 tūkst. litų nupirkti du Prancūzijos dirbtuvėse nuausti XVII a. ir XVIII a. gobelenai. Dar vienas gobelenas “Saliamono turtai” jau trečius metus restauruojamas fondo lėšomis Lietuvos dailės muziejaus P.Gudyno restauravimo centre. Šis gobelenas buvo išaustas XVII a. Briuselio dirbtuvėse, tačiau buvo gerokai apgadintas. Jo restauracija kainuos 28 tūkst. litų.

Radinių restauravimo medžiagoms įsigyti fondas pernai skyrė 25 tūkst. litų. Pasak I.Jovaišaitės, iš viso Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje surasta apie 200 tūkst. archeologinių radinių. Iš jų apie 1 tūkst. restauruoti. Juos galima pamatyti Taikomosios dailės muziejuje surengtoje parodoje. Vėliau radiniai keliaus į Valdovų rūmus.

Fondas savo parengtoms radinių restauravimo ir konservavimo programoms ieško įmonių, organizacijų bei asmenų, galinčių jas paremti. Tai labai svarbu, nes radinius būtina kuo skubiau konservuoti, kitaip jie suyra. Pirmoji praėjusiais metais odinių radinių restauravimą parėmė avalyne prekiaujanti ir importuojanti bendrovė “Armitana”.

Dirbtuvėse verda darbas

Šalia fondo patalpų įsikūrusiose dirbtuvėse taip pat verda darbas, kol kas nematomas plika akimi. Jo rezultatus išvysime tik rūmams atvėrus duris. Restauratorė Deimantė Baubaitė baigia restauruoti XIV amžiaus medinį vežimo ratą. Tai trunka antrus metus. Iš pradžių radinį reikėjo konservuoti, paskui turėjo išsigulėti, vėliau buvo džiovinamas. Ratas buvo konservuojamas cukruje.

“Ilgai žemėje išgulėjęs medis yra kaip kempinė, prisigėrusi drėgmės. Kai drėgmė išgaruoja, medis supleišėja ir suyra. Tuo tarpu cukrus užpildo vandens vietą, jį išstumdamas. Todėl šis ratas, galima sakyti, yra karamelinis”, – juokiasi restauratorė. Šalia rato matome restauruojamą ližę, vežimo ašį, irklą, duris.

Odos restauratorė Jurga Kalėjienė palinkusi ties vaikišku bateliu, kurį bando sudėlioti iš šūsnies avalynės likučių, prieš tai apdorotų specialiomis medžiagomis. “Darbas užtruko ne vieną mėnesį. O batelį dar reikės susiūti, padengti paviršių. Štai ši kurpaitė jau baigta”, – parodo į baltą marlę suvyniotą mažą moterišką batelį.

Restauratorė džiaugiasi, kad kasinėjimų metu pavyko aptikti tiek daug viduramžių odos dirbinių, daugiausiai – avalynės, pavyzdžių, be to, puikiai išsilaikiusių. Niekur lig šiol Lietuvoje jų nebuvo tiek surasta.

Restauravimui parengti radiniai sukrauti dirbtuvių koridoriuje, į paprastas sunumeruotas dėžes, kurių pilnos lentynos. “Štai kiek darbo dar mūsų laukia”, – mosteli fondo vadovė. Ir kiek pinigų dar reikės surasti, kad jie galėtų tapti Valdovų rūmų ekspozicijos dalimi.

Gyvas istorijos dvelksmas

Lietuvos valdovų rūmai Vilniaus žemutinėje pilyje apie 4 šimtmečius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, administracinis ir kultūrinis centras. Rūmų architektūros stilius bėgant metams keitėsi. Po 1419 metų gaisro senųjų XIII a. mūrų vietoje iškilo gotikos stiliaus raudonų plytų rūmai. XVI a. jie tapo renesansiniai, o XVII a. pradžioje po gaisro atnaujinti baroko stiliumi. Kai Vilnius buvo okupuotas Rusijos imperijos, rūmai sunaikinti ir nugriauti, o jų vietoje užsodinti medžiai.

“Kai rūmai buvo pradėti naikinti, plytas, kurios buvo labai geros kokybės, išsinešiojo žmonės. Todėl Vilniaus senamiestyje pastatytuose namuose galima rasti įmūrytų Valdovų rūmų plytų”, – pasakoja I.Jovaišaitė. Viena 500 metų senumo Valdovų rūmų plyta įmūryta pietinio rūmų korpuso kampe, po ja yra varinė plokštelė su užrašu.

Valdovų rūmai susideda iš 4 korpusų su uždaru kiemu. Bendras rūsių, trijų aukštų ir palėpės plotas viršija 10 tūkst. kvadratinių metrų. Kiemo plotas – 2,5 tūkst. kvadratinių metrų. Šiuo metu jau įmanoma įsivaizduoti, kokie didingi buvo Valdovų rūmai. Vaikštinėjant po juos atsiveria didžiulės erdvės, durų, langų ir menių anfilados tęsiasi kiek akys užmato.

“Štai čia rastas vieną rūmų korpusą su greta stovėjusiais Radvilų rūmais, kurių telikę griuvėsiai, jungęs tunelis, kuriuo, matyt, vaikštinėjo Barbora Radvilaitė. Šalia Valdovų rūmų vartų ir pietinio korpuso pasažas vedė į karališkąją Katedros koplyčią. Istoriškai pasitvirtino, kad jis išties egzistavo ir buvo naudojamas Valdovų rūmų gyventojų”, – aiškina I.Jovaišaitė. Po šių žodžių tarsi pajunti gyvą istorijos dvelksmą.

Panaudotos autentiškos detalės

Kai kurių pirmojo aukšto menių viduryje paliktos angos, pro kurias matyti senovinių mūrų liekanos. Langų apvadai pagaminti iš smiltainio, atgabento iš Gotlando salos, to paties karjero, kuriame buvo kasamas smiltainis Valdovų rūmus statant prieš daugelį metų. Tačiau apvaduose matyti ir senovinių elementų, surastų kasinėjimų metu.

Atstatant rūmus laikomasi principo, kad visos autentiškos detalės, kurias galima pritaikyti, yra panaudojamos. Tai karnizai, jau minėti langų ir durų apvadai, kokliai, grindinio elementai. Rūsyje stūkso gana gerai išsilaikęs medinis šulinys. Vien tik jo restauravimas kainuotų apie 170 tūkst. litų. Kol kas fondui dar nepavyko surasti rėmėjo, kuris norėtų, kad ant šio radinio būtų pakabinta lentelė su jo pavarde. Rūmų išorė bus renesanso architektūros.

Tačiau pirmieji du pietinio korpuso aukštai yra gotikinės statybos. Čia ketinama įrengti pavyzdines gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpių menes. Kasos, rūbinės ir parduotuvės įsikurs kiemo požemyje. Rūmai pastatyti ant polių, pamatai sutvirtinti. Visus rūmus juos didžiulis komunikacijų tunelis. Valdovų rūmų tyrėjas dr. Napoleonas Kitkauskas teigia, kad apie juos žinoma labai daug, todėl atstatyti bus galima kuo autentiškesnius.

Interjerus planuojama atkurti pagal analogiškus kitur statytus pastatus. Tam buvo surengtos ekspedicijos į Lenkiją – Varšuvą, Krokuvą, taip pat Čekiją, Slovakiją, Vengriją ir Austriją. Pernai fondas parėmė ekspediciją į Italijos pilis.

Giedrė Būdvytienė, „Kauno diena“

Views All Time
Views All Time
2953
Views Today
Views Today
1
0 0