Meilė turi daugybę spalvų ir atspalvių. Meilė – tai aistra, pasiaukojimas, prisirišimas, draugystė, partnerystė, pragmatizmas, meilikavimas, flirtas. Deja, žaisti su ja pavojinga. Ji – kaip ugnis: įsiliepsnoja akimirksniu ir virsta fakelu. O kartais – meilės trikampiu, kurio kampai ypač skaudžiai žeidžia. „Meilė, ko gero, egzistuoja viena ir vienintelė. Žinau, ką esu dėl jos patyrusi ir išgyvenusi, tačiau nemanau, kad jos turėjau vengti“, – sako prieš dvejus metus su širdies draugu išsiskyrusi, depresiją patyrusi ir jos jau atsikračiusi džiazo atlikėja Neda Malūnavičiūtė. Viena jos bičiulė šiuo metu išgyvena panašų ir, Nedos žodžiais tariant, žiauriai sudėtingą laikotarpį – augina du nuostabius paauglius, turi puikius namus ant upės kranto, mėgstamą darbą, tik jos sutuoktinio širdis, deja, priklauso kitai. Ir visi apie tai žino. „Ji dvejus metus stengiasi apie tai su vyru kalbėtis, visomis išgalėmis trokšta jį susigrąžinti. Skaito knygas apie dvasinius dalykus, klausia savęs, kodėl taip įvyko. Tačiau kvailiausia, kad vyras nieko nenori keisti, nes jam taip gyventi labai patogu.“ Pasirodo, jis nenori palikti šeimos, nors iš esmės ją jau seniai palikęs“, – dėl draugės jaudinasi Neda. Ką daryti patekus į panašią padėtį? Atkakliai kalbėtis ar laukti, kol viskas išsispręs savaime? „Su vyru kalbėtis reikia nuolat ir apie viską – kad nesusidurtum su šia situacija. Bet jei jau atsitiko taip, kad jis pamilo kitą, reikia jį paleisti“, – kilniadvasiškai ištaria Neda.