Viduržiemio efektas, kai ledo šarvas tampa storas, deguonies kiekis vandenyje smarkiai sumažėja ir žuvys tampa anemiškos bei neaktyvios, pastaraisiais metais Lietuvoje nėra dažnas. Jau seniai turėjome tokią gražią žiemą kaip ši. Tokiomis žiemomis ir būna viduržiemis, kai žuvį suvilioti labai sunku. Viduržiemį vandens telkinius žūklei rinktis reikia apgalvotai, nes priešingu atveju namo gali tekti grįžti tuščiomis. Tačiau ir pasirinkus tą vandens telkinį, kuris mažiau kenčia nuo storo ledo šarvo, nėra jokių garantijų, kad ką nors pagausime.

Tinkamu laiku, tinkamoje vietoje

Viduržiemį surasti kimbančias žuvis kur kas sunkiau nei žiemos pradžioje ar pabaigoje. Žuvys neaktyvios, trumpiau ir rečiau maitinasi, maisto kiekis mažesnis, be to, jos gana jautriai reaguoja į įvairius oro pasikeitimus. Viduržiemį dažniausiai susiduriame su neaktyviomis žuvimis, kurias žvejojant labai mažomis avižėlėmis ir tinkamai jas virpinant dar galima suvilioti, tačiau keičiantis orui jas gali apimti visiškos anemijos būsena, o tada jau niekas nepadės — nors ir prie pat nosies virpink aižėlę, žuvis net peleko nepakrutins.

Vienuose vandens telkiniuose viduržiemio fenomenas yra itin ryškus, kituose jis mažiau juntamas, tačiau bet kuriuo atveju žūklė žiemos viduryje primena loteriją, kai žaidėjų daug, o laimingų bilietų tik keletas. Paprastai šioje loterijoje laimi arba tie, kuriems pavyksta tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje, arba tie, kurie sugeba įvertinti esamas sąlygas ir pagal jas renkasi tiek vandens telkinį, tiek žūklės taktiką.

Vandens telkinio pasirinkimas

Atėjus viduržiemiui iš galvos reikia išmesti nedidelius, uždarus, normalaus intako neturinčius ežeriukus ir tvenkinukus, atsiradusius užtvenkus nedidelį upelį. Šie vandens telkiniai buvo labai geri žiemos pradžioje, tačiau kai ledas sustorėja, viskas iš esmės keičiasi — žuvys nebenori nei judėti, nei valgyti. Mažų ežeriukų vandenyje viduržiemį ištirpusio deguonies labai mažai, o tai neigiamai veikia žuvis. Jei ežeriukas seklus ir dumblėtas, žuvys pradeda dusti. Didesni ir seklesni, nepratekantys ežerai taip pat prastos žūklės vietos. Geriausiai rinktis didelius ežerus. Jei renkamės mažesnį ežerą, geriau, jei jis yra gilus ir pro jį prateka nemažai vandens nešantis upelis.

Uždaruose, intakų neturinčiuose ežeruose kibimai paprastai prasideda atlydžių metu, kai ir į ežero vandenį patenka šviežias, deguonies prisodrintas tirpstančio sniego vanduo.

Orai

Viduržiemį reikia klausytis orų prognozių. Aišku, daugeliui žvejų tos prognozės visai nerūpi — atėjo savaitgalis ir važiuojame žvejoti, tačiau tai nieko nekainuoja, nes tada galima prognozuoti rezultatus. Kadangi viduržiemio metas ir taip nieko gero nežada, žymesni vėjo krypties, temperatūros, slėgio pasikeitimai situaciją tik pablogina. Viduryje žiemos bet koks oro pasikeitimas žuvų aktyvumui turi kur kas didesnės įtakos nei kitais metų laikais. Mažiausios įtakos turi vėjo krypties pokyčiai, didžiausios — temperatūros ar slėgio šuoliai.

Views All Time
Views All Time
1340
Views Today
Views Today
1
0 0