Europos psichiatrijos istorija ir Lietuva (1 dalis)
| | |

Europos psichiatrijos istorija ir Lietuva (1 dalis)

Bandydami įvertinti ir įvardinti mūsų vietą istoriniame Europos psichiatrijos kontekste bei žinodami kokią vietą visuomenės gyvenime sovietmečiu užėmė psichiatrija, kurios svarbiausia paskirtis tapo visuomenės kontrolė, nustembame, kad susirgimą, kurio pagalba iš visuomenės būdavo eliminuojami kitaminčiai, vokiečių psichiatrai aprašė tada, kai niekas dar nežinojo ir neįsivaizdavo būsimos Spalio Revoliucijos, kurią po pusės amžiaus pakeis tokio lygio stagnacija, kai reformistinių idėjų, vakaruose laikomų aspiracijomis, turinčius asmenis, remiantis moksliniais sovietinių psichiatrų nurodymais, bus galima talpinti tik į specialiąsias, itin griežto režimo psichiatrines ligonines, ir tik kai jie praras bet kokį domėjimąsi ne tik reformomis, bet ir savo paties likimu, juos leis talpinti į bendrąsias psichiatrines ligonines. 1911 m. E.Bleuler aprašydamas schizofreniją negalėjo įsivaizduoti, kad 1970-1980m.m. TSRS išbujos spec.ligoninių, saugomų automatais ginkluotų kareivių kad nuo gydymo neišsibėgiotų, tinklas, o schizofrenija 1972m. Lietuvoje bus “diagnozuojama“ … dėl Trispalvės iškėlimo Nepriklausomybės dienos proga Vasario 16-osios išvakarėse, kad ekspertizę skyrusių KGB tardytojų klausiami kada jų diagnozuotas susirgimas prasidėjo, teismo ekspertai psichiatrai turės tvirtinti jog būtent nusikaltimo padarymo metu, t.y. keliant lietuvišką trispalvę …

| | |

Pas odontologą – be baimės

,,Kai buvau mokinė, sėdėdama dantų gydytojo kėdėje sau į koją iš baimės žnybdavau taip, kad po to ilgą laiką toje vietoje dar būdavo matyti žymės.0 dabar drąsiai sėdžiu odontologo kėdėje, nes nebejaučiu jokio streso, skausmo, nebegirdžiu erzinančio garso”, – džiaugėsi Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos specialistė Liudvika Lovkytė. Tokiais žodžiais patikėti sunku. Juk dažniausiai apsilankymas pas odontologą asocijuojasi tik su neigiamomis emocijomis: nerimu, baime, skausmu. Jaustis saugiai ir ramiai pas dantų gydytoją dažnai negali netgi patys odontologai. L.Lovkytės požiūris radikaliai pasikeitė po to, kai ji išbandė naują dantų gydymą odontologiniu lazeriu. Anksčiau dantų gydytojų bijojusi moteris įsitikino, jog gydymas šiuo prietaisu nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Tuomet ji ryžosi netgi ištaisyti kosmetinius dantų ir dantenų defektus. Vis daugiau žmonių nori turėti ne tiktai sveikus, bet ir gražius dantis. Vien higienos ne visada pakanka. Naudojant odontologinį lazerį tobulas šypsenas be skausmo gali turėti kiekvienas, ne tik kino žvaigždės”, – teigė Vilniuje įsikūrusios lazerinės kosmetinės odontologijos klinikos ,,Pilėnė” odontologė Lina Tvarijonavičienė.

Nervų sistema – sveikatos ir gerovės pagrindas
| | |

Nervų sistema – sveikatos ir gerovės pagrindas

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų yra vegetacinės nervų sistemos sutrikimas. Ligonis gali jausti net mažiausius vidaus organų funkcijos sutrikimus, oro trūkumą, galvos svaigimą, diskomfortą krūtinėje, sutankėjusį širdies plakimą, virškinimo sutrikimus, įvairius skausmus, bendrą diskomfortą. Dažnai pablogėjusią būklę būna net sunku tiksliai apibūdinti. Gali atsirasti nerimas, įtampa, net mirties ar sunkios ligos baimė. Padidėja jautrumas vidaus ir išorės dirgikliams. Toks pacientas kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus, tačiau jokios vidaus organų ligos nenustatoma. Medicinos centras “Neuromeda” jau dvylika metų sėkmingai gydo šiuos ligonius. Atliekamas nervų sistemos ir vidaus organų nervinės reguliacijos tyrimas, skiriamas visavertis kompleksinis gydymas. Pacientas mokomas, kaip jam visiškai pasveikti nuo varginančios ligos, kaip gyventi, kad ji nepasikartotų. Tokiais atvejais labai svarbu parinkti veiksmingą gydymo schemą ir medikamentus arba jų derinius, galinčius visiškai pašalinti simptomus. Medicinos centre “Neuromeda” taip pat konsultuojami ir gydomi ligoniai, sergantys depresija, vegetacinės nervų sistemos sutrikimais, įvairiomis neurozėmis, valgymo sutrikimais, nervine anoreksija, bulimija, priklausomybe nuo alkoholio, psichozinėmis ligomis. Konsultuojami asmenys, susiduriantys su psichologinėmis problemomis, šalinamos baimės, bendravimo problemos, elgesio sutrikimai.

Kaip sumažinti įtampą
| | |

Kaip sumažinti įtampą

Nervų įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito. Nervų įtampą sėkmingai mažina sportas, mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis. Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys – plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika. Veiksmingai emocinę įtampą šalina jogos pratimai, tačiau jų reikėtų mokytis su specialistais treniruočių metu. Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius nukreipti dėmesį nuo traumuojamojo įvykio. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai, kurių galima rasti gausiai išleidžiamuose specialiuose įrašuose garso kasečių ar kompaktinių disku pavidalu. Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.

Šiuolaikinis požiūris į gydymą centrinę nervų sistemą (CNS) veikiančiais vaistais
| | |

Šiuolaikinis požiūris į gydymą centrinę nervų sistemą (CNS) veikiančiais vaistais

Daugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu.

Genetiškai pakeistas ŽIV virusas gali būti naudojamas vėžio gydymui
| |

Genetiškai pakeistas ŽIV virusas gali būti naudojamas vėžio gydymui

JAV, Los-Andžele esančio Kalifornijos universiteto mokslininkai rado naują vėžinių ląstelių naikinimo būdą, kuriam galima panaudoti genetiškai pakeistą žmogaus imunideficito virusą (ŽIV), praneša Science Daily žurnalas. ŽIV viruso modifikacija buvo atliekama dvejais etapais: iš pradžių tyrinėtojai pašalino AIDS sukeliančias viruso dalis, o po to viruso apvalkalą pakeitė vabzdžius ir paukščius užkrečiančio Sindbis viruso apvalkalu.

| |

Šizofrenijos gydymas, arba saugios galimybės atrasti gyvenimo spalvas

Šizofrenija – viena sunkiausių ir labiausiai gąsdinančių psichikos ligų. Kad išvengtų jos paūmėjimų, sergantieji neretai visą gyvenimą privalo vartoti vaistų. Liūdna, tačiau, šizofrenija sergančiųjų kasdienybę neretai pasunkina ne vien pati liga, bet ir nepageidaujami medikamentinio gydymo poveikiai. Todėl labai svarbu, kad šizofrenijos gydymas būtų ne tik veiksmingas, bet ir saugus. Tai tampa ypač aktualu įsigaliojus naujam paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Į klausimus apie nūdienai aktualias saugaus šizofrenijos gydymo problemas ir naujai Lietuvoje atsiradusių vaistų galimybes sutiko atsakyti Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytoja Ramunė Mazaliauskienė. Visų pirma paprašytume pasidalyti patirtimi, su kokiomis saugumo problemomis susiduriama skiriant vaistus nuo šizofrenijos. Kalbant apie klasikinius (arba senuosius) vaistus nuo psichozės, prisimintina, kad, jų paskyrę gydytojai psichiatrai, susidurdavo su visa virtine pacientams pasireiškiančių nepageidaujamų poveikių, tokių kaip pernelyg stiprus slopinimas, burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas, dažnai pasitaikydavo raumenų kaustymas, padidėdavo prolaktino kiekis kraujyje, sutrikdavo pacientų seksualinės funkcijos ir kt. Dėl to nemaža pacientų dalis savavališkai nutraukdavo gydymą ir patirdavo ligos atkryčius.

| | |

Ką dera žinoti apie pieninius dantukus ir jų gydymą?

Daug tėvelių klaidingai mano, kad pieninių vaikų dantukų nebūtina gydyti ir saugoti, nes juos visus vis tiek pakeis nuolatiniai. Odontologai tėvams turėtų paaiškinti: būtina saugoti pieninius vaikų dantukus, juos gydyti bei taikyti profilaktikos priemones. Viena iš pieninių dantų funkcijų – užimti savo vietą besiformuojančiame žandikaulyje. Jeigu sugedęs dantukas ištraukiamas anksčiau laiko, t.y. daugiau nei pusmetis iki jo natūralaus iškritimo, gali susiaurėti žandikaulis. Taip nuolatiniams dantims – jie didesni už pieninius – neužteks vietos dantų lanke, jie augs kreivi, formuosis netaisyklingas sąkandis. Negydyti pieniniai dantys yra infekcijos židinys ir gali sukelti sistemines ligas, mažinti organizmo imuninį atsparumą. Pieniniai dantys genda greičiau nei nuolatiniai. Tai lemia jų anatomija. Pieninių dantų nervo pulpa (kamera) yra palyginti didelė. Jeigu dantuką pažeidžia ėduonis, negydant infekcijos sukėlėjai labai greitai pažeidžia nervą, išsivysto uždegimas – pulpitas. Skirtingai nei nuolatinių dantų, pieninių dantų nervas ne šalinamas, o gydomas medikamentais. Pieninio danties šaknų kanalai neplombuojami, nes, vystantis nuolatinio danties užuomazgai, vyksta fiziologinis pieninio danties šaknų tirpimas, jos trumpėja. Kanalo užpildas taip pat turi rezorbuotis kartu su šaknimi.

Kuo naudinga psichoterapija?
| | |

Kuo naudinga psichoterapija?

Kognityvinė ir elgesio terapija. Tai bene intensyviausiai besivystantis metodas. Jį sudaro dvi veiksmingos psichoterapijos rūšys: kognityvinė terapija ir elgesio terapija. Taikant elgesio terapijos metodą, siekiama susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas (tai gali būti baimė, depresija, nerimas, save žlugdantis elgesys). Taip pat mokoma, kaip kontroliuoti jausmus, fiziologines kūno funkcijas bei impulsus ir pradėti aiškiau mąstyti, greičiau apsispręsti. Kognityvinė terapija pacientui atskleidžia, kaip tam tikri jo mąstymo stereotipai iškreipia jo realaus gyvenimo suvokimą, be realios priežasties priverčia jausti nerimą ar depresinę nuotaiką, provokuoja netinkamus veiksmus ar sprendimus. Derinant elgesio terapiją ir kognityvinę terapiją, įgyjama labai stipri psichologinio diskomforto simptomų nutraukimo ir gyvenimo pagerinimo bei palengvinimo priemonė. Kognityvine elgesio terapija veiksmingai gydoma depresija, nerimas, baimės, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių sindromas, socialinis nerimas ir socialinė fobija, nerviniai valgymo sutrikimai ir kt. Ši terapija taip pat tinka įveikiant nepasitikėjimą savimi, drovumą, bendravimo su kitais žmonėmis nesklandumus.

| |

Vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimai

Žmogaus amžius tarpsniais skirstomas tiriant dideles populiacijų grupes. Įvertinus laiko atžvilgiu audinių struktūros, fiziologinės ir psichikos veiklos pokyčius, galima išskirti tam tikrą amžių, nuo kurio reikšmingai pakinta didžiosios dalies individų biologinis ir psichologinis funkcionavimas. Daugelis dabartinių stebėjimų paremia nuostatą, kad maždaug nuo 65 m. organizmo audiniuose ląstelių nykimas tampa intensyvesnis negu ląstelių dauginimasis. Šiame amžiuje daugelis individų susimąsto apie nueitą gyvenimo kelią, pabaigia savo visuomeninę bei darbinę veiklą, aktualus tampa savo vertės klausimas. Todėl žmogaus amžius nuo 65 m. vadinamas involiuciniu, arba vėlyvuoju. Nuo 75 m. prasideda senatvė, o daugiau kaip 90 m. sulaukę asmenys vadinami ilgaamžiais. Įvairių organizmo audinių ląstelių nykimas vėlyvuoju amžiaus periodu yra skirtingo intensyvumo. Centrinės nervų sistemos (CNS) neuronai yra palyginti atsparūs su senėjimu susijusiam ląstelių žuvimui. Dabartiniai moksliniai tyrimai parodė, kad nauji neuronai gali susiformuoti vyresniems negu 70 m. asmenims. Todėl intensyvus CNS nervinių ląstelių žuvimas (pvz., sergant Alzheimerio liga (AL)) yra patologinis procesas, o ne normalaus senėjimo požymis. Lygiai taip pat yra neteisinga manyti, kad depresijos link vedantys apmąstymai vėlyvajame amžiuje yra normali nugyventų metų pasekmė.