Nerimo ir depresijos gniaužtuose – motinystė
| |

Nerimo ir depresijos gniaužtuose – motinystė

Trijų vaikučių mama ponia Elena tik šypsosi, prisiminusi, kaip ji nerimavo dėl savo pirmagimio Andriaus: “Mane nuolat kankino baimė, kad vaikeliui kas nors atsitiks – užsprings, susirgs plaučių uždegimu ir pan. Sėdėdavau prie jo lovytės ir be jokios aiškios priežasties verkdavau. Šis į mane “įsirangęs” kvailas beviltiškumas labai apkartino pirmąsias motinystės dienas”. Kaip dabar mano ponia Elena, ji nebūtų patyrusi tokios slogios nuotaikos, jeigu būtų žinojusi, kad šiuo laikotarpiu daugelį moterų aplanko panašios mintys ir liūdesys. Juk daug lengviau pakelti bet kurį išbandymą, kai žinai, jog ir kitos moterys patiria panašius jausmus ir kad ši būsena yra laikina. Kaip pastebi gydytojai specialistai, pogimdyminiu laikotarpiu atsiradus melancholijai, moterims būdingas verksmingumas, nemiga, emocijų kaita. Kai kurios ima skųstis apetito stoka arba, priešingai – per dideliu noru užkandžiauti. Nerimas paprastai prasideda pirmą savaitę ir labiausiai sustiprėja 4-5 dieną. Praeina antrą savaitę (iki 10-12 pogimdyminės paros). Simptomams užsitęsus ilgiau nei 2 savaites, būtina specialisto konsultacija, nes 1 iš 5 atvejų motinystės liūdesys pereina į pogimdyminę depresiją.

| | |

Nepakaltinamoji kaltina

Riba, kai baigiasi įprasti sutrikimai ir prasideda psichikos liga, tokia neryški, kad vienas garsus psichiatras pavadino ją nupiešta ant vandens. Ir nė vienas mūsų negali būti garantuotas, kad ši riba jo galvoje nenubanguos. Ypač tokiomis sąlygomis, kokiose atsidūrė Laimutė, užrūstinusi visagalius Lietuvos teisėjus. Įsivaizduokit ankštą kamerą su mažyčiu grotuotu langeliu. Į tualetą jūs galite nueiti tik porą kartų per parą. Jei gamtinius reikalus prispiria atlikti dažniau, – kameros kampe stovi kibiras. Tai, kad jūs – moteris ir kartais jums reikia laikytis ypatingos higienos, niekam nerūpi. Dar įsivaizduokit, kad į lauką jus išleidžia tik pusvalandžiui, ir tai į akliną kiemelį, virš kurio – tankios metalinės grotos. Na, o jeigu jūsų fantazija laki, prie šito paveikslo galite pridėti dar ir kameros kaimynę – silpnaprotę alkoholikę Nastutę, nužudžiusią sugėrovą. Dienomis ji būna tyli ir paniurusi, naktimis dejuoja ir griežia dantimis, o prireikus “ant kibiro”, beveik niekada į jį nepataiko…

| | |

Dukters žudikę “išgydė” įstatymai

“Negali būti! – taip, anot Kęstučio Keršio, į žinią, kad jo buvusi žmona, prieš metus negyvai nukankinusi dvylikametę dukterį, dabar gydysis bendrojo režimo psichiatrijos ligoninėje, sureagavo šią nužudymo bylą tyręs Trakų apylinkės prokuroras Sergejus Milovas. Po to, kai prieš metus R.Keršienė savo namuose žiauriai nužudė dukterį Eglę, Vilniaus apygardos teismas ją atleido nuo bausmės, skirdamas priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kad, nepraėjus nė metams, nusikaltimą įvykdžiusiai moteriai teismas palengvino gyvenimo sąlygas, ir pats K.Keršys patikėjo tik paskambinęs į Panevėžio apygardos teismą. Po pokalbio su panevėžiečiais teisininkais jis neteko amo. Birželio 13-ąją teismas panaikino Reginai Keršienei priverčiamojo medicininio poveikio priemones: nutarė priverstinį gydymą griežtojo stebėjimo sąlygomis pakeisti į gydymą bendrojo režimo psichiatrijos ligoninėje pagal jos gyvenamąją vietą.