| |

Kodėl Amerikoje kilo paskolų krizė?

Šią savaitę grįžusieji iš atostogų ir po savaitės ar kelių pirmą kartą perskaitę naujienas galėjo rimtai išsigąsti, kad vos per kelias dienas didžiausios pasaulio finansų rinkos atsidūrė ties žlugimo riba. Visame pasaulyje akcijų biržos pasruvo krauju (pingančios akcijos dažniausiai žymimos raudonai), daugelis didžiųjų pasaulio bankų pranešė apie galimus milijoninius ar net milijardinius nuostolius, o keletui jų netgi išpranašautas bankrotas. Tik geriau įsiskaičius paaiškėja, kad ši krizė nėra jau tokia netikėta. Šiame straipsnyje pamėginsiu aptarti, kas slepiasi po pavadinimais „Amerikos“, „kapitalo rinkų“ ar „likvidumo“ krizė, koks jos ryšys su nekilnojamojo turto burbulo sprogimu JAV, ką iš tikrųjų padarė Didžiausių pasaulio ekonomikų centriniai bankai bei kokios prognozuojamos šios krizės pasekmės pasaulio bei Lietuvoje itin aktualioms Vidurio ir Rytų Europos rinkoms. Antrarūšių būsto paskolų (subprime mortgages) krizės priežastimi tapo 2005 m. JAV sprogęs nekilnojamojo turto burbulas. Po 2000–2001 m. sprogusio „dot-com“ burbulo, kai per trumpą laiką žlugo daug interneto projektų, investuotojai JAV vėl grįžo prie saugioms priskiriamų investicijų į nekilnojamąjį turtą. Nuo 2001 m. JAV bei daugelyje kitų pasaulio rinkų prasidėjo stabilus nekilnojamojo turto kainų kilimas. Visiškai natūralu, kad kylant kainoms norinčiųjų investuoti į nekilnojamąjį turtą daugėjo, o tai dar spartino kainų kilimą.

| |

Priežasčių beieškant – JAV kredito krizė!

Šiuo metu susidariusi situacija JAV rinkoje yra kreditų krizės padariniai, tačiau, kodėl ji įvyko, kas ją paskatino įvykti? Į šį klausimą atsakyti reikia pradėti ieškoti šaknų į 1995 metus. Šiais metais prasidėjo internetinių bendrovių pirkimo manija (vadinamas dot com boom), buvo įkurtos naujos interneto bendrovės, kurios ketino greitai monopolizuoti rinką, investuotojai buvo apimti optimizmo apie ateities revoliucija – internetines bendroves, manė, kad tai bus tokia pati revoliucija kaip elektros lemputės, mašinos ar kompiuterio išradimas ar kitų panašių “didžiujų” išradimų. Tuo metu JAV rinkoje buvo mažos palūkanų normos, o tai skatino imti paskolas, to pasekoje visi ėmė paskolas ir bandė investuoti į ateitį -> internetines bendroves. Akcijų kainos kilo kiekvieną dieną, o tai labiausiai atsispindėjo NASDAQ (JAV elektronikos, naujų technologijų įmonių indeksas). Visiems buvo gerai, visi jautėsi saugus dėl ateities, tačiau nuo 1999 m. iki 2000 m. pradžios FED didino bazinę palūkanų normą net 6 kartus, to pasekoje staigus ekonomikos augimas staigiai pradėjo letėti ir pasiekęs piką 2000 m. kovo 10 d. prasidėjo staigus akcijų išpardavinėjimas. Pradėjo kristi akcijų kainos investuotojai pradėjo trauktis iš šio rinkos segmento, nes jautė nelikvidumo buvimą ateityje, ko pasekoje įvyko vadinamojo burbulo sprogimas. JAV įsivyravo nepasitikėjimas ateities perspektyvomis, buvo pradėti masiniai darbuotojų atleidimai, patiriami didžiuliai nuostoliai.

| |

Krizė prie universiteto slenksčio

Beveik visą mėnesį „Universitas Vilnensis“ tinklalapyje (www.vilnensis.vu.lt) vyko apklausa apie tai, kaip ekonominė krizė palies Vilniaus universitetą. Per tą laikotarpį į šį klausimą atsakė 183 tinklalapio skaitytojai. Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių respondentų – 40,4 proc. – neprarado optimizmo ir yra įsitikinę, kad „jeigu ir bus sunkiau, išgyvensime“. 29 proc. prognozuoja, kad „bus apribotos kitos išlaidos, reikės „susiveržti“ diržus“. 11,5 proc. spėja, kad „laiku nebus mokamos stipendijos, mažės atlyginimai“, o 4,9 proc. mano, kad „darbuotojai ir dėstytojai bus išleidžiami nemokamų atostogų“. 14,2 proc. – tikri optimistai, tikintys, kad „krizė VU nepalies“. Realią situaciją „U. V.“ sutiko nušviesti VU akademinių reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas. Krizė jau jaučiamaGalima teigti, kad VU viduje finansinė krizė jau yra jaučiama. Tam tikrus jos požymius pastebėjo ir universiteto darbuotojai. Daugelis gruodžio 8 d. nustebo taip ir nesulaukę atlyginimų. Pinigai buvo pervesti į darbuotojų sąskaitas gruodžio 10 d. Kaip teigia VU finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas, tai nereiškia, kad atlyginimų išmokėjimas universitete vėlavo, kaip pranešė kai kurios visuomenės informavimo priemonės. „Pagal mūsų darbo nuostatus ir darbo sutartis pinigai darbuotojams išmokami nuo 8 iki 12 mėnesio dienos. Tad kalbėti apie atlyginimų vėlavimą neturime teisės.

| |

Krizė ir reali, ir dirbtinė

Algis SENVAITIS, pensininkas; — Krizę pajutau, nuvykęs į degalinę. Prieš naujuosius metus dyzelinį kurą pyliausi po 2,9 lito, o štai prieš keletą dienų mokėjau 3,27 lito. Parduotuvėse labiausiai į akis krenta pabrangę maisto produktai. Už šilumą ir karštą vandenį, turėdami dviejų kambarių butą, gruodį gavę sąskaitas mokėjome 330 litų, tuo tarpu prieš metus užteko 80 litų mažiau. Būtų ūkiui dabar mokėjome 43, o praėjusiais metais tuo pačiu laiku — 28 litus. Man atrodo visai nesuprantamas dalykas ketinimas apmokestinti automobilius. Šiais laikais transportas nėra prabangos dalykas, tai — susisiekimo priemonė, leidžianti greičiau pasiekti darbovietę, nuvykti pas gimines, į parduotuvę, sodą. Labai blogai vertinu dabartinį Seimą, kuris pavirto „durnių laivu“. Visi nori būti artistais, koncertuoti. Negaliu ramiai žiūrėti televizoriaus. Kai pamatau televizoriaus ekrane ką nors iš Seimo arba Vyriausybės vadovą A. Kubilių, perjungiu kanalą ir žiūriu filmus apie gamtą. Mano nuomone, valdžia per daug prigalvoja krizinių dalykų. Sigita BARDAUSKIENĖ, laborantė: — Manau, dar tik pradžia, bet jau darosi baisu. Didžiausią susirūpinimą kelia mokesčiai už butą. Jie auga, o atlyginimai maži. Už lapkričio mėnesį vien už šildymą mokėjau 300 litų, tai yra — pusę minimalaus atlyginimo. Už gruodį be kompensacijos — 482 litus. Baisu. Dujos pabrango 1,5 lito ir dar įvestas abonentinis mokestis — 6 litai per mėnesį.

| |

Dėl pasaulinės ekonominės krizės

2008 m. antrojoje pusėje JAV finansų sektoriuje prasidėjusi ekonominė krizė apėmė visą pasaulį. Ji nebuvo netikėta, kaip pasaulio oligarchija ir valstybių valdžios bando įteikti, nes Vakarų šalių ekonomikos jau iki krizės rodė nuosmukio požymius. Dar daugiau – matėsi sisteminės klaidos. Didysis kapitalas lobo ir išnaudojo visas sistemos silpnybes iki galo, ko pasekoje „pritrūko“ pinigų. Todėl tik įvykus krizei JAV prezidentas Dž.Bušas „suprato“, kad kalta sistema ir nepriežiūra. Tiesa pasakius, Vakarų kapitalistines ekonomikas cikliškai ištinka krizes, po kurių koreguojamos ir tobulinamos priemonės šalinančios (dalinai) kapitalizmo ydas. Valstybės, kurios nedaro atitinkamų sisteminių reformų, ilgainiui sustoja arba netgi smunka. Laisvosios rinkos sąlygomis ekonominių krizių išvengti – neįmanoma, nes kapitalistinis ūkis yra stichiškas ir neplaningas. Bet įmanoma sušvelninti recesiją. Valstybių valdžios privalo pasirūpinti, kad kuo tolygiau ir racionaliau krizės kaštai pasiskirstytų visuomenės sluoksniuose. Kadangi gyventojų perkamoji galia yra nepakankama (įvyko krizė), tai – reikia stengtis išlaikyti buvusį vartojimo lygį, kad rinkoje (kaip įmanoma švelniau) vėl susidarytų pusiausvyra tarp visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos. Visos pažangios valstybės šiuo metu tą ir daro. Tik nesimato sisteminių klaidų ir nepriežiūros problemų sprendimo. Jų nesprendimas ir tolesnis aplaidumas – neleis ilguoju laikotarpiu vykti socialinei pažangai.

| |

Restoranų savininkų “pataupymai”

Krizė vis labiau ir labiau įsisuka į įvairiausias gyvenimo sritis. Ne išimtis ir viešojo maitinimo sektorius: kavinės, picerijos, restoranai. Nuo pigiausių iki prabangiausių. Lankytojų mažėja, mažėja apyvartos, prastėja meniu. Kažkas išgyvens šį nelengvą laikotarpį, kažkas bankrutuos. Natūrali atranka. Išgyvens tik tie, kurie atras aukso viduriuką, sugebės pasirinkti tinkamą taktiką: nenuskriausti kliento ir nenuskriausti savęs. Jei jau vieno brangiausio restorano “Marino” savininkai planuoja greito maitinimo tinklą ir kimš skrandžius bulvėmis, tai ką planuoja kiti verslininkai? Kiti imasi primityvesnių metodų. Pvz. “Pica Jazz” vadovai nusprendė kainų ženkliai nekelti, jos ir taip ganėtinai aukštos. Jie tiesiog “apkarpė” porcijas. Gan agresyviai. “Nicos” salotose anksčiau karštas tunas buvo kone delno dydžio. Dabar gi iš jo liko tik ketvirtadalis. Didelei lėkštei skiriama ne daugiau nei vienas valgomasis šaukštas padažo. Anksčiau ten buvo pilama mažiausiai trys – keturi šaukštai. “Krevečių salotose” su padažu ta pati situacija, o krevečių ne tik kad sumažėjo, bet jos pačios sumažėjo. Anksčiau buvo vidutinio dydžio, sūryme, dabar tiekiama šaldytos, pačios mažiausios susitraukusios, t.y. pašarinės, kurios tinkamesnės žuvų šėrimui akvariume ar žvejybai. Beje, salotos blogai plaunamos ir džiovinamos, lėkštėje gausu nutekėjusio vandens, o salotos pagardintos žemėmis, kuris girgžda tarp dantų. “Čili pica” nuolat keičia kainas, tačiau tuo pačiu nuolat keičia patiekalų turinį.

| |

Krizė moterų akimis (3): taupymas ir šopoholizmas

Dabar vėl į kone kiekvieno namus ateina taupymo mada, tad galima į šį reiškinį pasižiūrėti su susuktu veidu, liūdnai ir be nuotaikos.. O galima tai daryti linksmai, su tam tikru azartu ir žaismingai, lyg tai būtų kažkoks naujas žaidimas, kuriame dalyvaujate jūs visi ir laimės tas, kas suras įvairiausių neįtikėtinų sprendimų. Pirmiausia iškelkite sau klausimą prieš dėdami prekes ant prekybos centro kasos takelio: ar tikrai man/mums viso šito reikia? Neįtikėtina, bet šopoholizmo sindromą turi kone kiekvienas pirkėjas, sunkia forma sergama rečiau. Kiekvienam tikriausiai pažįstamas jausmas, kai išsiruoši į parduotuvę pirkti tarkim: duonos, pieno ir kiaušinių, o parsinešame du pilnutėliausius ir sunkiausius maišus, ten palikę virš 200 Lt. Koks trečdalis pirkinių yra totalus šlamštas arba noriu – nereikia – noriu – gal pravers – imu. Jei dar kokia nuolaida ar magiškas žodis “akcija”, tai šakės, rankos pačios tiesiasi, lyg nesavos. Rezultate – pinigai išplaukė ir nebesgrįš jie. Taigi, prieš einant į PC sočiai pavalgom (alkanos akys ir gurgiantis skrandis – blogi patarėjai) ir susirašom lapuke papunkčiui, ko tikrai reikia. PC elgiamės kaip normalūs neligoti žmonės ir imam tik tai, kas griežtai papunkčiui lapuke. Viskas. Jūs jau sutaupėte 🙂 Jei tam lapuke yra prekės, kurios patenka į akcijinių prekių sąrašą – puiku. Du šūviai į vieną zuikį 🙂 Jei PC vyksta kažkokia turbinė akcija: kavai, aliejui, vynui, buitinei chemijai ir pan., galima šiek tiek pažaisti.

| |

Krizė moterų akimis (2)

Galima konstatuoti faktą, kad krizės pas mus kaipo tokios, kaip pučiamas devyniagalvis slibinas, tikrai nėra arba dar nėra ir viskas, kas susiję su krize tėra išpūstas “burbulas”. Ketvirtadienis, pats darbo laikas, vidurdienis, visų pramogų sostinė “Akropolis”, mašiną ieškoti statyti, nėra kur statyti, desperatiškai ieškoti, rasti už kažkiek šimtų metrų nuo įėjimo, įkišti, pyp pyp pyp. Ar čia tiek bedarbių suvažiavo ir trinasi po “Akropolį”, ar čia visos namų šeimininkės ratuotos atakuoja? Nežinau. Bet faktas – chaosas ir atakos. “Tiketa” bilietų kasa, eilė penkiametrinė, atsistoju į galą, už manęs netrukus susidaro dar tiek pat metrų ilgis, stebiu situaciją. Vidutiniška vieno žmogaus “stavkė” kasininkei – 200 – 300 litų. Pagrindiniai pirkiniai – dovanų čekiai. Aš asmeniškai pirkau bilietus į vieną koncertą, tai mažiausia bilietų kaina “tik” 50 Lt. plius 3 Lt. “Tiketa” mokestis plius 3 Lt. “Siemens” arenos mokestis (kas čia per nesąmonė?), tad bilieto kaina išauga iki 56 Lt. Paskaičiuokit, kiek kainuoja pvz. keturių asmenų šeimai, standartiškai. Ne, prie “Tiketos” krizės požymių nerasta. Savaitgalį draugė į pramogų sostinę “Akropolį” iš viso nepateko, o dar erdvesnę sostinę (kaip patys deklaruoja) “Panoramą” apvažiavo iš tolo, nes kaip pati sakė: be šansų. Kokia krizė? Seimūnai pareiškė, kad kels akcizus alkoholiui. Vadinasi reikia nepraleisti momento. Dar tuomet, kai buvo Maximoje akcija -20% stipriesiems gėrimams užsiprekinau kaip buožė visokių ir dideliais litražais.

| |

Krizė: Banko kortelės taps nebepageidaujamos

Dabar toks metas, kai daug kam reikia grynųjų pinigų, kad galėtų išmokėti “vokelius”, padengti degančias skolas ar išsimokėti sau į kišenes (ar kt. išlaidos). Nesvarbu kam, bet dabar grynieji pinigai yra gėris. Todėl nenustebkite, kai sulig kiekviena diena jums bus vis dažniau pasakoma tokia stebuklinga frazė (ji gali kisti, bet esmė bus ta pati): “Deja, sutriko kortelių nuskaitymo aparatas; kažko stringa; atsiprašome, bet negalime nuskaityti” Ir t.t., ir pan. Jau kuris laikas Rusijoje banko kortelės nebepageidaujamos, dėl neaiškios bankų padėties ir dėl nesaugumo, be to dabar visi vertina grynuosius ir jei jais moki, gali iš karto gauti 5% nuolaidą. Nebenusipirksi bilietų kelionėms, baldų, automobilių, kt. vertingų prekių, jei neturėsi šlamančiųjų. Neturi? Būk mielas, nusiimk bankomate. Kiekvienas nuėmimas kainuos x proc., bet parduotuvė iš karto gaus pinigus. Nes jiems taip pat reikia mokėti tam tikrą procentą už bankines operacijas. Šiandien banko kortelių nebepriėmė “Akropolio” “Maxima” 🙂 Prieš savaitgalį, kai nemažai vilniečių apsipirkinėja gausiai, riebiai, dosniai ar visai savaitei į priekį. Prie kasų buvo daug aistrų, juk dabar nemadinga nešiotis daug grynųjų. Taigi, “Maximai” reikia pinigų, neveltui kassavaitę skelbia fantastines nuolaidas, kompleksines nuolaidas, nuolaidas viskam, nuolaidas visiems… Taip pat kortelės “neveikė” keliose avalyne ir jaunimui skirta apranga prekiaujančiose parduotuvėse.

| |

Krizė – vertybių perkainojimo metas

-Vadinasi, šį sunkmetį reikėtų vertinti kaip vertybių permainų metą? – Net neabejoju, kad taip. Gyvojoje gamtoje natūraliai veikia švytuoklės principas. Kai mes pernelyg toli nukeliaujame į vieną polių – kraštutinumą, tuomet mus numeta į kitą kraštutinumą. Kai mes pernelyg išaukštiname materialias vertybes, mus nusviedžia į dvasinių vertybių sritį.Bet, kaip žinia, brandus žmogus turėtų išmokti gyventi pusiausvyroje. Šis laikotarpis – mūsų mokymosi metas, kaip rasti aukso vidurį. Taigi dabar turėsime daugiau kabintis į dvasines vertybes. Labiausiai šioje situacijoje mums leidžia išgyventi dvasinis raumuo. Arba anksčiau tą dvasinį raumenį treniravai ir jį dabar turi. Arba dabar esi silpnas it viščiukas, tad skausmingai būsi priverstas kažką daryti, nes nuskęsi. Dvasinis raumuo – tai žmogaus gebėjimas save pažinti, atskirti, kokie yra jo pagrindiniai poreikiai. Krizę reikėtų vertinti kaip virsmo metą. Ne vien ekonomikoje, kai sena miršta, nes turi gimti nauja.Kas yra krizė? Tai – laikotarpis, kai dar nėra aiškiai matomi nauji dalykai, o seni nebeveikia. Štai kodėl jame tiek daug nesaugumo ir neaiškumo. Todėl krizė reiškia naujo pradžią ir žmonių santykiuose. Mes būsime priversti vėl tapti labiau bendruomeniški. Kai kabinomės į materialines vertybes, labiau rūpinomės savimi (man, mane, mano). Dabar turėsime mokytis išgyventi kartu. Krizės metu žmonės išgyvena ne po vieną. Išgyvenama būryje. Todėl žmonės turės grįžti prie socialumo, bendruomeniškumo.