Meilė – viena dažniausių temų tiek literatūroje, mene, tiek mūsų gyvenime. Ją apibūdiname kaip gyvenimo pilnatvę, pagrindinį tikslą. Galbūt dėl to, kad ji apima daugybę sferų, turi daugybę rūšių: meilė šeimai, žmonijai, draugams, religinė meilė [?.. gal čia turima galvoje agapė – krikščioniška meilė artimui?], meilė tėvynei… Atrodo, pakankamai, kad būtų didžiąja dalimi mus supančio pasaulio. Tačiau vis daugiau pastebima [o kada to nebuvo?] meilės priešingybės – egoizmo apraiškų. Imame vis dažniau galvoti tik apie naudą sau. O meilė, regis, nustumiama į šalį. [Laviruojama ant labai siauros ribos tarp meilės sau, kuri vos vos nepaneigiama, nors yra būtiniausias(!) dalykas, ir egoizmo. Tačiau prikibti negali, nes mokinys tiesiogiai apie tai nekalba…]

Visų pirma, meilė yra šeimos pagrindas. Juk tvirta šeima negali egzistuoti be pagarbos vienas kitam, supratimo, palaikymo, o tai ir yra meilė. Nors galima būtų teigti, kad visi šie dalykai nebereikalingi: vis dažniau kuriamos šeimos, kurių pagrindas – pinigai ar kitos šalies pilietybė. Pavyzdžiui, Indijoje iki šiol tėvai vis dar renka jaunikius savo dukroms nepaisydami jų norų. Skelbimai tuoktis paduodami net į laikraščius nurodant kastą, profesiją, atlyginimą. [Per didelis ir nemotyvuotas šuolis – nuo mūsų gyvenimo būdo ir mūsų vertybių prie visiškai kitokio Indijos gyvenimo būdo ir jų vertybių (kastų sistema ten – vertybė!). Tačiau ar tokios šeimos gali būti laimingos? Akivaizdu, jog ne visada. Ir jos netaps pavyzdžiu vaikams. [Negali tvirtinti to, ko neišmanai ir nesi pagrindęs tekste.] Tad galbūt vertėtų atsigręžti į kitokias, meilės kupinas šeimas. Dar XX a. pr. rašytojas J. Biliūnas apie stiprų meilės ryšį kalbėjo savo apysakoje „ Liūdna pasaka“. Pagrindinė veikėja, Juozapota, savo gyvenimą siejo tik su mylimu vyru Petru. Jų meilės, atrodo, neišskyrė net mirtis: netekusi vyro, žmona prarado ir dalį savęs, išprotėjo. [Netinkamas pavyzdys!  Kas ir būtų, jei vienam mirus kitas prarastų protą!] Deja,  šiais laikais tokios meilės pavyzdžių surasti būtų sunku, o kartu reta ir laimingų šeimų pavyzdžių. Tad manau, jog dvasinis pagrindas šeimoje yra svarbiausias. [Išvada nepagrįsta.]

Dar viena mūsų gyvenimo sritis – karjera. Meilė svarbi netgi joje. Tačiau darbo, kupino meilės, šiuolaikiniame pasaulyje ima stigti. Karjera yra suprantama kaip kelias užsitikrinti finansinę ateitį. Tai veda į egoistišką norą uždirbti daugiau nei kiti, gyventi geriau nepaisant kitų žmogiškųjų vertybių, kaip aplinkinių supratimas, parama. Pavyzdžiui, geresnei darbo vietai gauti gali sutrukdyti net šeimos kūrimas, rūpinimasis vaiku. Todėl, pasaulinės statistikos duomenimis, pastaruoju metu 4-7 proc. ištekėjusių ir galinčių gimdyti moterų sąmoningai atsisako motinystės. O dauguma bevaikių – išsilavinusios, daug gyvenime pasiekusios moterys. Nejaugi tai reiškia, kad nauda tampa svarbiau už  humanistines vertybes? [minties šuolis?] Kokia tuomet tokio darbo prasmė? Juk už pinigus laimės nenusipirksi. Tačiau vis dar yra „humaniškos“ [ar tai  ironija?] karjeros pavyzdžių. Kad ir kovo pradžioje per televiziją rodytuose „Metų moters“ rinkimuose buvo paskelbta nominacija „Metų nematomas darbas“. Ji atiteko Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorei P. Valatkevičienei. Šie kūdikių namai daug dėmesio skiria kūdikių raidos sutrikimų problemoms, ankstyvajai korekcijai, reabilitacijai. Akivaizdu, [deja, neakivaizdu… čia juk ne labdaringa veikla; gali taip būti, o gali ir nebūti – reikia įrodyti] kad toks darbas yra dirbamas iš meilės vaikams, humaniškumo. Ir nors nuolat esi apsuptas problemų ir liūdnų vaikų veidų, sugebėjimas juos pralinksminti suteikia daug džiaugsmo. (400ž.)Tad darbas, kurį dirbame su meile, visada yra prasmingesnis bei malonesnis. [darbo malonumas yra subjektyvus dalykas, o prasmingumas  objektyvus, todėl jis negali būti pamatuotas vien meile…].

Be to, visuomeninė meilė [kas tai?] padeda sukurti gražesnį pasaulį. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad gražesnis, humaniškesnis pasaulis nėra labai reikalingas. [?..] Juk daugeliui svarbiausias žodis yra „aš“, tad kam rūpintis kitais, jeigu gerai „man“. Tačiau vienas šiuolaikinis japonų mokslininkas Masaru Emoto mano kitaip. [Kitaip mano tik vienas mokslininkas?!.] Jo tyrinėjimų sritis – vandens reakcija į pasakytus ar užrašytus įvairius žodžius, mintis, [pasakytos ar užrašytos mintys – taip pat žodžiai] muziką. Nors Emoto tyrinėjimų išvados dar nėra pripažintos tarptautinės mokslininkų organizacijos, tačiau daugybė žmonių žodžių galia įsitikina namie atlikdami paprastą bandymą: į du stiklainius įdedami ir uždaromi šviežiai išvirti ryžiai. Ant vieno iš stiklainių užrašoma „aš tave myliu“, o ant kito „kvailys“. Stiklainiai pastatomi 30 cm atstumu vienas nuo kito ir jiems kasdien kartojami tie patys žodžiai. Po mėnesio, atidarius stiklainius, pirmajame (su humanišku užrašu) matomi vis dar balti ryžiai, o kitame – pajuodę. Anot mokslininko, taip atsitinka ryžiuose esančiam vandeniui rezonuojant su mintimis, žodžiais. Nors galbūt ir galima būtų tai pavadinti tiesiog sutapimu, šį bandymą atlikę daugybė žmonių gauna tuos pačius rezultatus. Toks atradimas įrodo kiekvieno mūsų žodžio svarbą kitam asmeniui, mat patys 70 proc. esame vanduo. Ištarti gražesni, geresni žodžiai kitam žmogui gali leisti jam pasijusti geriau, o tuo pačiu ir paskatinti perduoti šį gėrį kitiems. [„visuomeninės meilės“  įrodymui šio eksperimento aprašo neužtenka…]

Tad į klausimą, kas valdo pasaulį, drįsčiau atsakyti : meilė. Nors egoizmas vis dažniau pasireiškia mūsų gyvenime, jis niekada nepadės išlikti [kažin, ar nėra priešingai?..] ar sukurti geresnio pasaulio, atvirkščiai, jis tik skatina destruktyvumą. [tai tekste neįrodyta…]  O meilė atsakinga už tvirtas šeimas, turinčias ateitį [ ką reiškia „turėti ateitį“?] ir galinčias į pasaulį išleisti gerą pavyzdį turinčias kitas kartas. Taip pat tik meilės kupinas darbas gali būti prasmingas. [tik mylėdamas darbą žmogus jame mato prasmę] Ir pakeisti pasaulį gali tik meilė: su meile ištarti žodžiai gali pradžiuginti kitus. [pradžiuginti kitą = pakeisti pasaulį? Egoizmas irgi gali keisti pasaulį – tik į kitą pusę…] Tad jei meilė gali keisti pasaulį ir padaryti jį prasmingesnį, manau, ji  ir valdo pasaulį.(690ž.)

Bandoma apibendrinti, tačiau labai paviršutiniškai – žinoma, nėra iš kur paimti to, ko dėstyme nebuvo… Paskutinis sakinys – išvada – tinkamas atsakymas į temos klausimą.

Milda

Views All Time
Views All Time
7479
Views Today
Views Today
1
0 0