Nusivilk, Jeruzale, gedulo bei vargo drabužį ir apsirenk puošniaisiais rūbais garbės, kurią tau amžiais suteikia Dievas. /Bar 5, 1/

Šio sekmadienio skaitiniai moko mus šiandien aktyviai laukti Jėzaus gimimo, su entuziazmu darbuotis, nes Dievas per mus ir šiais metais nori paliesti dar daugiau žmonių. Evangelija kviečia veikti, daryti konkrečius darbus, su entuziazmu ir užsidegimu toliau nešant Gerąją Naujieną į pasaulį. Per adventą turime nusimesti senąjį „vargo ir gedulo drabužį,“, atsiversti ir savo gyvenimu ištvermingai rodyti Dievo garbę ir šlovę.

Šiandien norėčiau pasidalyti mintimis apie entuziazmą. Rašytojas ir poetas Ralphas W. Emersonas sako: „Entuziazmas yra viena iš galingiausių jėgų. Kai ką nors darote, darykite visomis jėgomis. Įdėkite į tai savo sielą. Paženklinkite savo asmenybės antspaudu. Būkite aktyvus, energingas, entuziastingas ir ištikimas – tada įveiksite savo darbą. Nieko žymesnio niekada nebuvo pasiekta be entuziazmo.“ Dažniausiai mūsų gyvenime užsidegimas, motyvacija ir entuziazmas būna labai laikini dalykai, kai jiems įtaką daro kokie nors išoriniai veiksniai (pinigai, pripažinimas, pagyrimas ar patirtas malonumas). Tikrasis entuziazmas kyla iš pačių žmogaus širdies gelmių. Tai dvasinės prigimties užsidegimas ir energija.

1971 metais vienos amerikiečių šeimos septyniolikmetė dukra laukėsi kūdikio. Jos tėvai, sužinoję, kad kūdikio tėvas juodaodis, patarė jai: „Sunaikink kūdikį ir tęsk savo gyvenimą. Pašalink šią klaidą, nes tavęs laukia puiki profesinė karjera. Negriauk savo ateities.“ Tačiau būsimoji motina, daug keliaujanti ir koncertuojanti talentinga pianistė, atkirto: „Aš gimdysiu ir auginsiu šį kūdikį.“ Tėvai ją išvarė iš namų ir daugelį metų su ja nebendravo. Kūdikio tėvas taip pat pasitraukė. Ji glaudėsi pas draugus. Sunkaus gyvenimo slegiama, ji pradėjo vartoti narkotikus. Vieną dieną ji sutiko gatvėje nepažįstamą moterį, kuri jai papasakojo apie Jėzaus meilę ir padovanojo jai Šventąjį Raštą. Skaitydama jį, nusprendė pavadinti savo vaiką Izraeliu. Ji prašė: „Dieve, globok mano vaikelį. Tegul Izraelis bus tavo palaimintas ir talentingas žmogus.“ Kūdikis turėjo ypatingą muzikinį talentą. Vaikas galėjo groti daugeliu instrumentų ir kurti dainas. Vėliau jis subūrė savo muzikos grupę, pradėjo rašyti krikščioniškas giesmes. Jis groja įspūdingą muziką, kurią teko ir man girdėti. Izraelis Houghtonas jau yra laimėjęs porą pačių aukščiausių muzikos apdovanojimų savo krašte.

Jis galėjo tapti toks pat nelaimingas ir neturtingas vaikas, kaip ir daugelis kitų, kurie gyveno tame rajone. Tačiau nuoširdi motinos malda ir entuziazmas visa tai pakreipė kita linkme. Nepatyręs tėvo meilės, senelio atstumtas, šiandien jis „sėdi ant mylinčio ir nuolat jį gausiai laiminančio Tėvo kelių.“ Dabar jis vienoje bažnyčioje kiekvieną sekmadienį šlovina Dievą savo sukurtomis giesmėmis. Savo gyvenimu ir giesmėmis Izraelis jau palietė šimtų tūkstančių žmonių širdis įvairiose šalyse. Šiandien žinome, kad tas vaikas, kuris atrodė klaida,  visiškai nebuvo klaida. To žmogaus atėjimas į šį pasaulį ir jo vaikystė atrodė nieko gero nežadanti. Tačiau Dievas niekam nesuteikia gyvybės, pirmiau nesukūręs jam savo dieviško plano. Todėl mums belieka tik nusikratyti „vargo praeities“ ir entuziastingai ieškoti Jo mums skirtos gyvenimo misijos, ją surasti ir vykdyti.

Dažnai žmonės klausia manęs: „Ryti, man labai trūksta entuziazmo. Kaip aš galėčiau jį atrasti, kai esu priversta dirbti tokioje darbovietėje, kurioje viskas labai nusibodę? Kaip galėčiau ugdyti užsidegimą savo darbu?“ Labai svarbu rasti kuo daugiau laiko tam, kad darytumėte tai, ką mėgstate. Pamąstykite ir atraskite, ką jūs iš tikrųjų norite daryti, ką norite nuveikti, kokių talentų turite, kaip norite juos panaudoti tarnaudami kitiems. Jei dabar dar negalite viso savo laiko tam skirti, jei negalite keisti darbo ar veiklos pobūdžio, pabandykite teigiamai pažvelgti į savo darbovietę ir savo bendradarbius bei kuo dažniau jiems tai parodyti. Ieškokite galimybių kitiems patarnauti, pasiūlykite jiems savo pagalbą. Visi vadovai mėgsta tarnaujančius, ištvermingus, optimistiškus, linksmus, vilties kupinus žmones, nes žino, kad jie nesutriks ir nepasiduos, kai organizacija susidurs su sunkumais. Entuziazmo kupini žmonės nešvaisto laiko laukdami eilėse ar spūstyse, padaro daugiau darbų per trumpesnį laiką, priima geresnių sprendimų ir pritraukia prie savęs panašių žmonių. Žinoma, nuo jų pasitraukia visi tie, kurie mėgsta verkšlenti, kaltinti, teisintis ir skųstis.

Neseniai teko skaityti apie vieną didelę Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklą, kuri įsikūrusi vieno didmiesčio neturtingame priemiestyje, garsėjančiame gaujomis ir prekyba narkotikais. Daugelis tos mokyklos mokinių nesiekia aukštojo išsilavinimo. Tačiau mokytojas Rafe‘as Esquithas padeda savo mokiniams pasiekti dvigubai geresnių rezultatų negu kitų klasių mokytojai. Jo mokiniai ne tik labai gerai išmoksta anglų kalbą, bet ir puikiai vaidina dramos būrelyje, kuris žinomas visoje šalyje. Rafe’o klasėje kabo didelis užrašas: „Trumpiausio kelio nėra.“ Šalia padėtos žymių universitetų vėliavėlės primena, kur studijuoja jo buvę mokiniai. Pats Rafe’as jau apdovanotais aukščiausiais savo šalies ir Britanijos medaliais. Jo klasėje dažnai lankosi ugdymo srities ekspertai, bandydami suprasti mokytojo sėkmės principus.

Mokytojas jau apie 30 metų darbuojasi 6 dienas per savaitę, po 12 valandų, beveik neatostogaudamas. Jis mėgsta parodyti, kad literatūra, teatras, muzika ir net matematika gali teikti džiaugsmo ir malonumo. Rafe’as sako: „Esu paprastas žmogus, kuris neleido šiuolaikinei švietimo sistemai paversti savęs robotu, kokie tapo daugelis labai talentingų mokytojų. Aš klasėje labai daug dėmesio skiriu dvasingumui. Savo meilę nuolatiniam mokytis ir tobulėti perduodu vaikams. Aplink mokyklą viešpatauja skurdo ir nusivylimo dvasia. Mano klasėje vaikai uoliai dirba, siekdami didelių aukštumų, ir smagiai leidžia laiką kartu. Tai nuostabus gyvenimas.“

Žodis „entuziazmas“ kyla iš graikų kalbos žodžio „entheos“, kuris reiškia „pripildytą Dievo“. Kai mus užlieja Dievo dvasia, jaučiamės įkvėpti naujiems siekiams, veiklai ir tarnavimui. Vienus žmones Dievas įkvepia tapti sportininkais, lenktynininkais, nebijančiais jokių nesėkmių. Kitus jis kviečia ištvermingai darbuotis dėl vargstančiųjų savo krašte. Panašiai jis kvietė ir motiną Teresę rūpintis mirštančiaisiais Kalkutoje. Kai esame kupini užsidegimo ir entuziazmo, galime lengvai atsikelti 4 valandą ryto ir darbuotis, darydami savo mėgstamą, dažnai labai daug jėgų ir ištvermės reikalaujantį darbą. Tokie žmonės net ir vėlai vakare suranda naujų jėgų kantriai ir pasiaukojamai darbuotis, vykdydami savo misiją gyvenime. Tikrasis entuziazmas kyla, kai žmogus atranda tai, kam jis yra pašauktas į šį pasaulį. Tikroji žmogaus gyvenimo misija atsiskleidžia tada, kai jis mėgsta savo darbą, kai jis daro tai, kam yra gimęs, kai jis atlieka tai, ką jam sako jo mylinti širdis. Jei jums labai patinka tai, ką darote, jei jūsų veikla yra prasminga, jei jūsų darbas teikia džiaugsmą, tai esate teisingame kelyje.

Klauskime savęs: „Ar dirbu tai, ką norėčiau dirbti? Ar darau tai, kam esu pašauktas į šį pasaulį? Kaip turiu praleisti savo gyvenimo laiką? Ar turiu tęsti tai, ką dariau iki šiol, ar imsiuosi ko nors naujo?“ Dauguma alkoholikų, depresijos, nerimo ir visokių baimių varginamų žmonių neturi ir neieško savo tikrų, didelių ir įkvepiančių tikslų gyvenime. Dauguma mano sutiktų laimingų žmonių sako, jog jie mėgsta savo darbą taip, kad jį galėtų dirbti ir be jokio atlyginimo. Jie atrado tai, ką mėgsta daryti ir iš to pragyvena.

Jei dirbate nemėgstamą darbą, tai klauskite savęs: „Ką darydamas laisvalaikiu jaučiuosi laimingas? Ką darydamas jaučiu entuziazmą, susilaukiu pripažinimo, lengviausiai bendrauju su kitais, patiriu gyvenimo prasmę ir pilnatvę? Šie atsakymai parodys jums, kaip sužadinti daugiau entuziazmo ir užsidegimo savo gyvenime. Tegul tai būna jūsų advento meto nusiteikimas ir aktyvus laukimas. Dievas tikrai nori parodyti jums tą kelią, kuriuo eidami nestokosite užsidegimo, entuziazmo ir būsite laimingiausi.

Views All Time
Views All Time
1159
Views Today
Views Today
1
0 0