Komercines paslaptis būtina saugoti visuomet, bet šiais laikais – ypač. Užtenka vieno kito neatsargaus darbuotojo žodžio „į šoną“, ir įmonei išgyventi gali tapti dar sunkiau. Tam galima užbėgti už akių teisingai įforminus sutartis ir pasitelkus IT sprendimus.

Sunkmetis rodo, jog ne visi darbuotojai yra ištikimi įmonei „ir džiaugsme, ir varge“. Ypač tie, kas buvo priversti išeiti iš darbo. Atleidimas palieka nuoskaudos kartėlį, o jis gali paskatinti žmogų pasielgti net pačiam sau netikėtai: pašaliniams iškloti viską, ką žino apie buvusią įmonę.

„Paprastai elgesys priklauso nuo darbuotojo savybių ir vertybių sistemos – pati žmogaus prigimtis nesikeičia. Todėl manyti, kad dabar prasidės masinis kerštavimas buvusiems darbdaviams, nederėtų. Tačiau tie, kas buvo atleisti pasinaudojus dabartine padėtimi arba kuriems nebuvo išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių įteikiamas atleidimo lapelis, gali išlieti nuoskaudą ir tokiu būdu – papasakoti visą jam žinomą informaciją apie įmonę“, – nurodo Elona Ilgiuvienė, VšĮ „Gera būsena“ psichologė.

Pasitikėti, bet tikrinti

Jeigu taip nutiktų, padėtį ištaisyti būtų sunku. Todėl galimiems incidentams verčiau pasirengti iš anksto. IT specialistai pirmiausia siūlo įsitikinti, ar pakankamai apsaugoti duomenys, kaupiami virtualioje erdvėje.

„Jei komercinę vertę turinti informacija – klientų duomenų bazės, svarbūs profesiniai dokumentai – tampa prieinama visiems, ji gali būti lengvai kopijuojama ar net ištrinama. O tai didina ir jos perdavimo trečiosioms šalims galimybę“, – perspėja Tomas Parnarauskas, UAB „NOD Baltic“ vadovas.

Įmonės duomenų saugumą reikėtų vertinti kaip ir bet kurią kitą verslo sritį – apskaičiuoti investicijas, riziką, apsisaugojimo nuo jų būdus ir nuostolius, kurie grėstų, jei išsipildytų nesėkmės scenarijus. Tarp įvairiausių IT apsaugos būdų įmonėms siūloma pasirinkti ir sprendimus, neleidžiančius kopijuoti svarbios informacijos ir ją koduojančios.

„Pažangūs IT sprendimai leidžia nubrėžti darbuotojų atsakomybės ribas. Pavyzdžiui, kiekvienam gali būti suteikiamas atskiras USB raktas su slaptažodžiais, jie aktyvinami automatiškai, raktą įjungus į kompiuterį. Tokiame raktelyje esantys slaptažodžiai darbuotojui nežinomi, todėl jie paprasčiausiai negali būti perduoti kitiems asmenims“, – aiškina p. Parnarauskas.

Padeda sutartys

Darbuotojus prikąsti liežuvį skatina ir sutartys. Žinoma, jos turi būti tinkamai įformintos. Rekomenduojama jose nurodyti, kas įmonėje laikoma komercine paslaptimi.

„Komercine paslaptimi gali būti pripažįstama darbdaviui priklausanti ir viešai neprieinama bei komercinę vertę turinti techninė, technologinė, komercinė, gamybinė informacija. Darbdavys pats turi teisę nuspręsti, kokia informacija, jo nuomone, yra laikytina komercine paslaptimi. Praktikoje konfidencialios informacijos apimtis priklauso nuo bendrovės veiklos specifikos“, – nurodo Julija Lisovskaja, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota teisininkė, advokato padėjėja.

Paprastai komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašas apima duomenis apie bendrovės strategiją ir veiklą, finansinę bei kitą informaciją, kurios atskleidimas gali turėti neigiamų pasekmių bendrovei. Tai gali būti, pavyzdžiui, informacija apie bendrovės atliekamus tyrimus, klientų ir tiekėjų sąrašai, verslo planai, strategijos, gamybos procesai, informacija apie įmonės darbuotojų darbo užmokestį ir pan.

Įstatymai įpareigoja darbuotojus neatskleisti jiems patikėtų ar darbo metu sužinotų komercinių paslapčių tretiesiems asmenims. Už šios pareigos pažeidimą darbuotojas gali būti atleistas iš darbo dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. už veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

„Tačiau visais atvejais, kad darbdavys galėtų apsiginti nuo dabartinio arba buvusio darbuotojo veiksmų, darbdavys turi imtis priemonių bendrovės komercinę paslaptį sudarančiai informacijai apsaugoti“, – pataria teisininkė.

Viena iš tokių priemonių yra vidaus teisės aktų priėmimas ir taikymas. Jais uždraudžiama darbuotojui skleisti informaciją, sudarančią komercinę paslaptį. Jeigu darbdavys parengia tokius lokalinius aktus, su jais supažindina darbuotoją, tai darbuotojo pareiga saugoti darbdavio komercinę paslaptį vertinama kaip tiksliai apibrėžta, jam aiški ir dėl to nesunkiai įgyvendinama.

Todėl siekiant maksimaliai apsaugoti bendrovės interesus, taip pat užtikrinti, kad darbuotojas ne dėl savo kaltės neatskleistų tam tikros informacijos, kuri yra bendrovės komercinė paslaptis, darbo santykių metu ir jiems pasibaigus, reikėtų bendrovėje patvirtinti komercinių paslapčių sąrašą bei jų apsaugos tvarką ir sudaryti su darbuotojais, kurie vykdydami darbo funkcijas susipažįsta su komercinėmis paslaptimis, konfidencialumo sutartis.

Tekstas publikuotas „Verslo žiniose“ spalio 15 d.

Views All Time
Views All Time
933
Views Today
Views Today
1
0 0