| |

Vandens svarba sportininkams

Viena svarbiausia mitybos raciono dalis yra vanduo. Vandens svarba yra didžiulė, jis užtikrina tokių procesų sklandumą, kaip medžiagų apykaita, šiluminė reguliacija, virškinimas, su šlapimu pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Be vandens žmogus gali išgyventi tik kelias dienas. Sporto žmonėms svarbiausia vandens funkcija yra šiluminė kūno reguliacija. Dehidratuojant organizmui silpsta ištvermingumas, didėja peršilimo pavojus. Norint optimizuoti sportišką darbštumą ir išsaugoti sveikatą, reikia treniruotės metu gerti vandenį pagal tam tikrą režimą. Vanduo veikia kaip atšaldymo skystis, apsaugojantis fiziškai užkrautą organizmą nuo peršilimo. Mes prakaituojame, vanduo išgaruoja iš kūno paviršiaus, todėl kūnas atšąla. Kai mes stipriai prakaituojam, vandens atsargos organizme senka, tai apsunkina termoreguliaciją ir nusilpnina sportišką darbštumą. Treniruojantis karštu oru, kraujas, kuris iki šiol nešė deguonį prie jūsų raumenų, persiorientuoja prie odos. Raumenys ir oda pradeda kovoti dėl deguonies, kas apsunkina širdies kraujagyslių sistemos darbą. O dėl skysčio trukumo bendras kraujo tūris organizme sumažėja. Dehidratuojant, širdies dužių dažnumas padidėja ir pakyla kūno temperatūra. Mūsų organizmas yra taip užprogramuotas, kad apsaugotų širdies kraujagyslių sistemą, nors dėl to ir pakyla kūno temperatūra. Tokiu atveju, norėdamas sulaikyti skystį, organizmas sumažina kraujo patekimą prie odos ir mes mažiau prakaituojam.

| |

Nemokami šulinio vandens tyrimai

Palangoje esanti įmonė “Eko vandenys”, nemokamai atlieka šulinio vandens tyrimus. Taigi, pasisekė ir man išsitirti savo, nuostabiai skanų, šeimos sveikatos ir geros nuotaikos šaltinį – šulinio vandenį. Pastaba: šis straipsnelis parengtas linksma forma, atkuriant buvusį pokalbį kiek įmanoma tiksliau, bet neiškreipiant faktų. Atvažiavęs vaikinukas, su akinukais ir dvejais “čimodanais” su mini laboratorijom, pristatė įmonę, kurią jis atstovauja, esančią Palangoje – įmonė “Eko vandenys”. Šį įmonė nemokamai atlieka šulinio vandens tyrimus. Taigi, pasisekė ir man išsitirti savo, nuostabiai skanų, šeimos sveikatos ir geros nuotaikos šaltinį, šulinio vandenį. …jis iškart papasakojo, kad pasirodo, pasaulyje yra tik 1% geriamo vandens. Ir jo randama šiaurėje, kur ledynai. Paklausiau: “bet gi laukiniai gyvūnai geria vandenį iš pelkių, upių, ežerų ir neserga”. Man atsakė, kad nežino, apie šitai duomenų neturi. Patikrino vandens iš krano užteršimo lygį, ir aparačiukas parodė 341 skaičių. Virto vandens skaičiukas 407. O per jų mini laboratoriją išvalyto vandens tarša 0,08! Taip pat paaiškino, kad populiarieji “Brita” filtrai, šį 341 vandenį išvalytų tik iki ~320. O va jų filtras išvalo iki 0,10. Namie galima įdiegti filtrą, kuris kainuoja apie 3500 litų. Jis valys vandenį iki ~0,10 taršos koncentracijos. Taip pat yra ir filtras, ir mineralizatorius viename.

| |

Vandens kokybė

TV, žiniasklaida, viskas, per ką galima teikti informaciją – koduoja žmonių sąmonę. Spaudoje pasipila straipsniai, kurie neša jų užsakovams pelną: vanduo užterštas, miršta vaikai, susirgsite, uždarykite šulinius, uždrauskite šaltinius… ir nemąstantys žmonės… paklūsta. Gamta – mūsų motina, kuri vis dar yra su mumis, ir mes galime į ją panirti: nuėję prie jūros, į mišką, pasinėrę į ežerą, ir atsigėrę vandens. Tačiau… gamtos, natūralius miško kvapus mums siūloma pakeisti smilkalais, bėgiojimą gamtoje – treniruoklių staklėmis, sveiką gyvenimo būdą – papildais, o vienintelį dar gelbstantį gamtos stebuklą – vandenį, siūlo pakeisti mirusiu vandeniu buteliuose, arba jį luošinti filtrais!!! Bet žmonės intuityviai jaučia, kad tuose buteliuose vanduo kažkoks ne toks, nuo jo neatsigeri, o užsikiši. Jie kasasi šulinius, važiuoja vandens į šaltinius ir geria jį, atsigaudami, jaunėdami, vėl susiliedami su Gamta, vienintele dar likusią galimybe atsigauti nuo dirbtinumo. Tačiau tie, kurie mano esą protingesni už paprastus žmones, jie negali šito leisti, nes kas tada pirks marketinguose tą skystalą buteliuose? Sąžinės spekuliantai. Jiems priklauso visa TV, žiniasklaida, viskas, per ką galima diegti informaciją. Ir jie griebiasi žmonių kodavimo. Spaudoje pasipila straipsniai: vanduo užterštas, miršta vaikai, susirgsite, uždaryti šulinius, uždrausti šaltinius… ir nemąstantys žmonės… paklūsta.

| |

Vanduo ir vandens išmintis

Jeigu žmogus gyventų harmonijoje su gamtos dėsniais, tai jis lengvai ir pamatytų tuos dėsnius, kaip pavyzdžiui vandens apykaitą gamtoje, kuri duoda daugelį atsakymų apie gyvenimo prasmę ir apie gyvenimą po gyvenimo. Jūs paklausite kaip? Žmogaus kūne 80% vandens. Reiškia vanduo yra pagrindinis žmogaus gyvenimą įtakojantis faktorius, lygiavertis šviesai, šalčiui ir žemei. Kas yra žmogaus gyvenimas? Tai nukritęs iš dangaus vanduo, surinktas į vieną vietą, pripildęs kokį tai indą ant žemės paviršiaus. Kai kas gali tai palyginti su ežeru, kai kas su bala, kai kas su upeliu. Žmonių gyvenimai skiriasi, kaip ir vandens telkiniai. Žvilgtelėkime į žmogaus gyvenimą iš balos pozicijos, kuri atsirado po lietaus arba ištirpus sniegui. Jeigu įdėmiai žiūrėsime, tada pamatysime, kad dalis balos vandens stengiasi prasiskverbti į dirvos gilumą. Kita dalis vandens prisipildo šviesos, atsiplėšia nuo žemės ir pakyla į debesis… ir pakliūna į visiškai kitas gyvenimo sąlygas. Ten daugiau judesio, daugiau šviesos, daugiau laisvės. Ta dalis vandens apsivalo skaisčioje ultravioletinėje šviesoje ir grįžta vėl į žemę, kad žemėje būtų daugiau švaraus vandens. Bet jeigu balos vanduo ilgą laiką nesušyla ir nesurenka tam tikro kiekio saulės energijos, tai šis vanduo ilgam laikui susigeria į dirvą ilsėtis tamsoje. Gamtoje egzistuoja dvi vandens rūšys su skirtingomis savybėmis.

| |

Vandens įtaka mūsų grožiui

Be maisto žmogus gali ištverti beveik net mėnesį, tačiau be vandens – vos savaitę. Ir tai retas kuris iš mūsų taip ilgai ištvertume. Taigi, matome, jog vanduo yra gyvybiškai svarbesnis, nei maistas. Puikiai žinome, kad per dieną būtina išgerti 2 litrus vandens, o vasarą net ir 3, kad būtume sveikos ir gražios. Todėl taip ir darykite. O mes jums pateikiame 5 priežastis, kodėl gerdamos vandenį būsime gražios. Jeigu kasdien gersite reikiamą kiekį vandens, jūsų akys bus šviesios ir spindinčios, todėl atrodysite gražesnė ir laimingesnė. Jūsų žvilgsnis taps viliojantis. Jūsų oda taps skaistesnė ir švytės, kadangi bus maksimaliai sudrėkinta, taigi neprireiks tiek daug drėkinamojo kremo. Taip pat vanduo gali numalšinti ir net išgydyti egzemą. Pagerinsite savo kraujo apytaką, todėl mažiau matysis jūsų kraujagyslės, lėčiau rasis raukšlės ir jūsų oda atrodys sveikesnė. Iš organizmo lengviau ir greičiau pasišalins kenksmingosios medžiagos ir tioksinai bei pagreitės medžiagų apykaita. Vanduo reikalingas tam, kad mūsų širdis plaktų, kad vyktų visi gyvybiškai būtini procesai mūsų organizme. Be to, vanduo reguliuoja mūsų vidurius bei padeda priešintis įvairioms infekcijoms.

| |

Kiek vandens reikia išgerti?

Vandens, kurio reikia žmogui, kiekis priklauso nuo jo amžiaus, svorio, fizinės būklės ir nuo oro temperatūros bei aktyvumo. Maždaug prieš trisdešimt metų, 8-ajame dešimtmetyje, sportininkams buvo uždrausta vartoti vandenį per sporto užsiėmimus. Dabar kalbama apie tai, kiek tai buvo žalinga ir neteisinga siekiant sportinių rezultatų ir net sportininko savijautai. Dabar kalbama apie tai, kiek tai kenkė sportininkų rezultatams ir net savijautai. Kai eikvojama daug jėgų, sportininkas gali netekti iki 2 litrų vandens per valandą ir per 10 litrų per dieną. Egzistuoja net mitas, esą negalima gerti vandens per dideles fizines apkrovas. Ši nesąmonė savo laiku padarė nemažai žalos: 1954 metais vienas geriausių pasaulio maratonininkų Džimas Petersas šliaužė keturiomis ir buvo išneštas neštuvais iš trasos dėl per didelės dehidracijos. Būtina kontroliuoti, kiek išgeriama vandens: iki fizinio krūvio, kad kūnas išlaikytų teisingą vandens balansą; per fizines apkrovas reikia gerti atitinkamais intervalais nelaukiant, kol pradės kankinti troškulys – kad būtų išvengta dehidracijos. Jei pajusite troškulį, vadinasi, pavėlavote, negalima to leisti. Po fizinio krūvio reikia gerti, kad iš organizmo pašalintumėte atliekas, atsiradusias dėl raumenų aktyvumo, ir kad normalizuotumėte širdies ritmą. Vandenį gerti reikia vėsų, bet ne ledinį. Kai bėgiojama rytais, paplūdimyje žaidžiamas tenisas arba tinklinis, reikia kontroliuoti vandens balansą organizme.

| |

Vanduo saugo grožį ir sveikatą

Gera žinia visiems norintiems sulieknėti – tyrimai rodo, kad geriant daugiau vandens, riebalų atsargos, sukauptos organizme, ima mažėti ir atvirkščiai, vartojant mažiau vandens, riebalai kaupiasi sparčiau. Taigi prieš pradėdami save kankinti įvairiomis dietomis, tiesiog pabandykite per dieną išgerti keliomis stiklinėmis daugiau vandens – galbūt rezultatai jus nustebins. Pasirodo, vanduo ne tik natūraliai malšina alkį, bet ir padeda organizmui įsisavinti riebaluose sukauptas energijos atsargas. Kad organizmui nepakanka vandens, pirmiausiai pajunta inkstai – jie negali normaliai funkcionuoti. Kai inkstai veikia ne pilnu pajėgumu, dalį savo darbo jie „permeta“ kepenims. Viena pagrindinių kepenų funkcijų – paversti organizme esančias riebalų atsargas naudinga energija. Bet, jeigu kepenis apkrauname inkstų darbu, jos neturi kada atlikti savo tiesioginės užduoties, organizmo riebalų atsargos lieka nepaliestos, o energijos atsargas tenka papildyti užkandžiaujant. Organizmas turi gauti pakankamai vandens, kad būtų normali medžiagų apykaita. Jutos universitete (JAV) atliktų tyrimų metu nustatyta, kad net nedidelė organizmo dehidratacija sulėtina medžiagų apykaitą tiek, kad ramybės būsenoje jis sudegina 3 proc. mažiau kalorijų nei turėtų. Ramybės būsenoje sudeginamos kalorijos – tai tas energijos kiekis, kuris organizmui reikalingas visoms gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Užsiimdami aktyvesne fizine veikla, kalorijų suvartojimą padidiname kelis kartus.

Apie ištikimybę
|

Apie ištikimybę

Atsirado norinčiųjų priminti Lietuvai apie skaistybę, todėl išleista iš vokiečių kalbos išversta knygelė apie italų mergaitę Mariją Goreti, tapusią kankine dėl skaistybės ir paskelbta šventąja . Knygelę išvertė Marija Mėlinauskaitė ir Aleksandra Bubelytė (apie jas neseniai “XXI amžiuje” rašyta), leidimu pasirūpino ses. Benvenuta – Ada Urbonaitė. Pagyrimo žodis vertėjoms ir leidėjai – jos dirba šiais laikais mažiau įprastą darbą negu daugelis. Daugelis iš mūsų dabar skubame rašyti ir išspausdinti savo knygas, ir jas pardavinėjame. Tokiame fone maloniai keista, kad kažkas dar randa ir už save vertingesnių žmonių, apie kuriuos parašytas knygas reikia platinti. Tie vertingesniais palaikytieji žmonės šiuo atveju yra šventoji Marija Goreti ir knygos apie ją autorius Vincentas Rufas (Vinzenz Ruef). Aprašyta knygoje šventoji – labai vargingos italų šeimos kaimo mergaitė, 12- os metų, beraštė ir labai tvirto tikėjimo. Tapusi kankine, nes nuodėmės bijojo labiau negu mirties. Ji mirė gindama mergaitės skaistybę. Nepopuliari dorybė šiais laikais? Dorybės yra visos ir visada populiarios. O priminė knygelė ir apie skaistybę, ir apie tikėjimo tvirtumą. Ir dar priminė, kad labai tvirto tikėjimo žmonės net ir varge gali būti laimingi. Iškėlė ir klausimų mokantiems klausti – ar reikia būti beraščiams, kad galėtų būti tvirtas tikėjimas, ar jis galimas ir žinių visuomenėje, kokios dabar siekiame? O gal reikia atsisakyti tų žinių, jeigu jos tikėjimą žlugdo, ir taip tapti laimingiems?

Tik trys poros iš dešimties saugo ištikimybę
|

Tik trys poros iš dešimties saugo ištikimybę

Iš esmės visos neištikimybės istorijos panašios. Skiriasi tik konkrečios aplinkybės. O siužetai rutuliojasi ta pačia linija. Bendras vardiklis – santykių krachas, džiaugsmo ir kančių šaltinis. Savo naujoje knygoje “Išdavystė” psichologė psichoterapeutė Roberta Džomi rašo: “Kai mes nutraukiame nuo inkaro savo gyvenimą ir perduodame jį į kito žmogaus rankas, turime atsiminti, kad tokiu būdu galbūt dedame pagrindus galimam nusivylimui. Išdavystės nutinka tik tada, kai žmonės myli, bet neįmanoma pamilti nerizikuojant būti išduotam”. Paskutiniais duomenimis, Italijoje 7 iš 10 vyrų yra neištikimi. Nemažai ir tokių moterų. “Jų skaičiai beveik susilygino”, – sako Džomi. Neištikimybės ir atleidimo už išdavystę problema užsiima ir katalikiškas leidinys “l’Avvenire”. Debatų esmę trumpai galima būtų nusakyti taip: išdavikui reikia atleisti; nors tai nėra lengva, tačiau vis dėlto įmanoma. Kodėl taip nutinka? Išduodama įsimylėjus kitą asmenį (“meilė – tai toks trokštamas jausmas, kurio visuomet ilgimės; kai jis atsiranda – nelyg džiaugsmo pasiuntinys – mes pasiryžtame jį priimti”); iš smalsumo (noras sužinoti, koks jis/ji lovoje); iš nuobodulio (kai pavargstame nuo monotoniškų santykių); dėl aistros ir seksualinės priklausomybės (mes netikėtai atsiduriame aštrių pojūčių poreikio nelaisvėje). Protas, širdis ir kūnas yra neištikimybės variklis, todėl labai svarbu suprasti, kaip užgimsta neleistinas ryšys. Visais trimis atvejais ima veikti kerai.

Ištikimybė – vaizdas pro rožinius akinius?
|

Ištikimybė – vaizdas pro rožinius akinius?

„Nusiimk pagaliau rožinius akinius!“ – sušvokščiau draugei, kuri bandė pateisinti savo niekšingą mylimąjį, kuris iš „Dantisto“ gavo sms žinutę su tekstu „mažuti, pasiilgau tavęs“. Mes susipažįstame, įsimylime, džiaugiamės santykiais ir tikime meilės galia, kuri priverčia mūsų išrinktuosius/išrinktąsias būti ištikimais/ištikimomis, bet ar tai nėra tik vaizdas pro rožinius akinius? Ištikimybė iš esmės yra kiekvieno mūsų valioje, tačiau kažkas paslysta ir nepasitikėjimo „karuselė“ smarkiai įsisiūbuoja. Kai iš daugelio vaikinų ir merginų lūpų išgirsti: „nusivyliau visomis merginomis/vaikinais“ – susimąstai, ar tikrai viskas gyvenime taip pilka? Kažkada vaikystėje susikuriame iliuziją apie idiliškus, tobulus santykius, tačiau, kuo daugiau žmonių palieka pėdsakus mūsų gyvenimuose, tuo labiau „rožinę“ idilę apsupa tikrai neidealūs partneriai. Tiesiog tampame traumuoti. Jis/ji tau paš*ko, tu jam/jai paš*kai ir staiga su apmaudu veide sakai, jog ištikimybė tiesiog neegzistuoja. Nuostabu, kai tau dar 10, ir didžiausia tavo simpatijos neištikimybė gali būti ta, jog šis/ši namo lydės kitą berniuką/mergaitę. Paaugus neištikimybės problema tampa vis baisesnė ir skaudesnė. Kas yra neištikimybė? Bučinys? Pasimatymas? Seksas? Jei esi gerai įsimylėjęs/įsimylėjusi, net menkiausias įtartinas „žingsnis į šoną“ tampa tragedija.