Aš negaliu skųstis savo kartos vyriškais elgesio modeliais. Išties, jie padėjo mums užaugti geresniais žmonėmis. Ir, jei kieno nors rūsyje, pusrūsyje, mokyklos sporto salėje o gal ir kambaryje kabėjo toks (arba šitoks, o gal net šitoks) plakatas, mane, be abejonės, supras. Todėl susimąsčiau: vyrams lyg ir pasisekė. O kaipgi su elgesio modeliais moterimis? Todėl, neatsižvelgdamas į kartas, geografinę erdvę, kilmę bei prigimtį, sudariau nedidelį sąrašą kick ass mergaičių ir moterų, kurios pasauliui praneša svarbią žinią. Ir pasimokyti iš jų yra ko. Pepė Ilgakojinė. Kuo įkvėpė? Atsitiktinis praeivis pasakys: po velnių, mergaitė gali pakelti arklį! Taip, sutikčiau, jog Pepė būtų stipriausia pasaulio mergina. Ar netgi – labai savarankiška. Juk puikiai augo be šeimos, turėjo nuostabių draugų ir sugebėjo niekam nepasiduoti… Bet labiausiai Pepė įkvėpė, jog didžiavosi tuo, kuo yra, kaip gyvena, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Kitaip tariant, Pepė išmokė tikėti ir bekompromisiškai ginti savo gyvenimo būdą. Karjera Rizikos valdymo tarnybos „Swedbank“ vadovė. Prieš tai – „IKEA“ pardavimų vadovė. Dar anksčiau vadovavo „SAS“ atstovybėms Lietuvoje ir Latvijoje. Ką veikia dabar? Veikiausiai, savaitgalį leidžia namie, rūko ir skaito „Svenska Dagbladet“, kol vyras su dviem rausvaplaukiais anūkais išdykauja parke. Sykiu spjauna į veidą toms pasaulio dalims, kur moterys nesugebėjo išsikovoti teisės šitaip gyventi.

Revoliucinis požiūris į seksą beveik panaikino vyrų ir moterų elgesio skirtumus. Tai rodo ilgalaikis lyčių elgesio per pastaruosius 60 metų tyrimas, rašoma “The Times”. Tyrinėtojai tvirtina, jog tai atsitiko todėl, kad pasikeitė moterų seksualinė patirtis ir požiūris į seksą. Vyrų – beveik nekito nuo 1940 metų. Keturis kartus padaugėjo paauglių merginų, gyvenančių aktyvų seksualinį gyvenimą. Merginos vidutiniškai ketveriais metais anksčiau praranda nekaltybę. Smarkiai sumažėjo moterų, jaučiančių su seksu susijusią kaltę. Kardinaliai pasikeitė požiūris į ikivedybinį seksą: palyginti su 1940 metais, dabar šiek tiek daugiau vyrų nei moterų neigiamai vertina seksą prieš pirmąją vedybinę naktį. Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė Džina Tvendž, vadovavusi tyrimui, sakė: “Šeštojo ir septintojo dešimtmečių vyrus ir moteris skyrė praraja. Dabar lyčių skirtumo beveik neliko. Nors septintasis dešimtmetis vadinamas seksualinės revoliucijos periodu, iš tiesų tai buvo tik pradžia”. Nors tyrimas buvo atliktas Amerikoje, tokios tendencijos, kaip socialinė lygybė ir prieinama kontracepcija, taip pat būdingos ir Didžiajai Britanijai. Buvo išnagrinėti 530 sociologinių tyrimų, atliktų 1943-1999 metais, rezultatai. Juose dalyvavo 270 tūkstančių žmonių. Išaiškinta, kad šeštąjį dešimtmetį tik 13 proc. paauglių mergaičių prisipažino gyvenančios seksualinį gyvenimą, berniukų – daugiau nei 60 proc.

Nepaisant didelio moralės nuosmukio, visuomenė tebeliko reikli moterims nepriklausomai nuo jų amžiaus. Pasileidėlė, kuri vartoja alkoholį, rūko ir ištvirkauja vienodai su vyrais, vertinama kaip neleistinas reiškinys ir gauna paleistuvės statusą. Dar tik prieš nepilną šimtą metų vaikinas buvo laikomas pagedusiu, jeigu jis, nesulaukęs aštuoniolikos metų, gėrinėjo svaigalus, rūkė ir lengvai keitė moteris. Carinėje Rusijoje dar griežčiau buvo žiūrima į moteris. Pagedusiomis laikė netgi tas, kurioms nepasisekė su pirmosiomis vedybomis. Išsiskyrusių niekas neėmė į žmonas. Toks priekabumas nebuvo tuščia mūsų senolių užgaida ir išsidarinėjimas, bet apsauga nuo nepilnaverčių palikuonių. Vyrams reikalavimai – tiek fiziniai, tiek moraliniai – nebuvo tokie griežti, nes jų rolė vaikų atsiradimo procese ne tokia svarbi. Juk ne jie, o moterys išnešioja vaisių ir tiesiogiai įtakoja jo kokybę. Todėl visuomenė moteriai, kaip būsimai motinai, kelia padidintus reikalavimus. Tačiau dauguma gražiosios lyties atstovių tai vertina kaip diskriminaciją savo atžvilgiu, nesuprasdamos koks pavojus gresia joms ir jų būsimiems vaikams, vyrams ir moterims taikant vienodus standartus. Kai moteris pažeidinėja jai priskirtas moralines normas, ji tuo pačiu į patologinę pusę keičia aplinką – fiziologiniame ir informaciniame-energetiniame lygyje, kurioje vystysis būsimasis vaikas.

Savo įvaizdį sukūrusi moteris – visada nepakartojama, patraukli, žavi. Ji moka perteikti savo emocijas, kurti norimą bendravimo atmosferą, keisti savo ir aplinkinių nuotaiką. Kaip siekti profesinės karjeros ir tuo pat metu išlikti moterimi – įspūdinga ir paslaptinga? Kaip kasdien atrodyti šiek tiek kitokiai? Kaip būti įvairiai ir kartu atpažįstamai? Moteriškumo idealas – tai sąvoka, kurią kiekviena epocha pakoreguoja savaip. Tad kokia gi yra ideali šiuolaikinė moteris? Šiandienos pasaulis – sudėtingas, kintantis, kupinas begalės prieštaravimų. Todėl moteriai labai svarbu žinoti, kokiose situacijose ji jaučiasi tvirta, saugi, kūrybinga, o kokiose jai šiek tiek nejauku. Kokie dėsningumai tai lemia? Vienas iš jų, galbūt pats paprasčiausias – nusistovėjęs būdas prisitaikyti prie kasdienybės. Panašiose situacijose moteris paprastai visada elgiasi taip pat: linkusi šeimininkauti puls talkinti šeimininkei net atėjusi į svečius, o mėgstanti būti dėmesio centre stengsis atkreipti dėmesį į save visur – ir namuose, ir darbe, ir gatvėje. Tačiau skirtingos moterys toje pačioje situacijoje dažnai elgiasi visiškai skirtingai. Kas vienai labai paprasta, kitai kažkodėl neįmanoma, kas vienai malonu, kitą kažkodėl erzina ir pan. – pradedant drabužiais, baigiant koketavimu. Natūraliai, kaip žuvis vandenyje besijaučianti moteris staiga pasimeta: pasikeičia situacija, ir visų dėmesys nukrypsta į kitą, kurios dar ką tik, regis, niekas nė nepastebėjo.