|

Degraduojanti policija ir apatiška valdžia bejėgė prieš karą keliuose

Korupcija, nevaldoma policijos pareigūnų savivalė ir smurtas, dokumentų klastojimas ir melas, kultūringo bendravimo stoka – ne sukurtas, o realus Lietuvos policijos įvaizdis. Jį kuria ne piliečiai, o pati policija, dumianti akis ir sėkmingai imituojanti kovą prieš karą keliuose. Deja, Lietuvos policijos svarbiausias uždavinys ne preventyvūs veiksmai, pagalba piliečiui, visuomenės informuotumo ir sąmoningumo didinimas, o įvairaus pobūdžio psichologinėmis represijomis ir smurtu pagrįsta gaudymo ir baudimo sistema. Sovietinės milicijos darbo metodai, begalinis kyšių alkis ir kovinė patirtis neatsiejama nuo nepriklausomos Lietuvos policijos pareigūnų. Kita vertus, vairavimo kultūros chamizmas ir menkas vairuotojų suvokimas apie riziką keliuose varo į neviltį net patį geriausią policininką. Psichoanalitikai padarytų prielaidą, jog policijos degradavimas prasideda nuo tam tikra prasme degraduojančios visuomenės – pareigūnų elgesys yra tam tikras visuomenės atspindys. Ir tai nebūtų klaidinga prielaida, jeigu policijos pareigūnui negaliotų kur kas aukštesni etikos ir moralės standartai, unikali misija ir svarbūs uždaviniai, nebūtų aukštesnė teisinio išsilavinimo kartelė. Būtent tai ir verčia iš policininko tikėtis ko kito, nei tai, ką kasdien patiria vairuotojai ir keleiviai – nekultūringą policininkų elgesį, atsainumą, korupciją, melą, nekompetenciją, nevaldomą jėgos demonstravimą ir net smurtą.

|

Miestų plėtrą stabdo populizmas ir politiniai žaidimai

Didieji prekybos ir laisvalaikio centrai lyg baubas sutinkami beveik visuose šalies regionuose. Priešingai nei Lenkijoje, protesto akcijomis, skundais, teismais ir kitokiomis priemonėmis aršiai kovojantys prieš didžiuosius prekybos centrus remiasi ne tik Lietuvoje beveik nebeaktualiu smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymo argumentu, o aplinkosauga, chaotiška miestų plėtra ir kamščiais. Per kraštus besiliejantis populizmas bei politiniai žaidimai kaitina aistras ir leidžia politikams prieš rinkimus rinkti „liaudies balso” pliusiukus. Verčiantys valdžią dirbti geriau bei kitokiais populistiniais pažadais besisvaidantys politikai ir įvairaus plauko visuomenės veikėjai paprastai lieka akli racionaliems ekonominiams dėsniams ir pasaulyje vykstantiems globalizacijos procesams. Už miško grybukų ir ąžuoliukų besislapstantys rėksniai, augę tik tarp miesto dulkių, paranojiškai bijodami automobilių kamščių sukeliamo smogo net neištaria žodžio „investicija”, o ką jau kalbėti apie naudos sau, miestui ir šaliai suvokimą. Kauno „Akropolio” statybų epopėja parodė, jog baimės, populizmo ir demagogijos pripumpuoto orkestro išpūsti burbulai po kelių mėnesių nuo objekto atidarymo išleido orą – nei miestas sudarkytas, nei transporto spūsčių Karaliaus Mindaugo prospekte nematyti, nei smulkus verslas Laisvės alėjoje sugriuvo. Šiek tiek analogiška „trijų pušelių” istorija Druskininkuose jau tapo klasikiniu ekonomikos analitikų pavyzdžiu, kaip gali būti žlugdomos investicijos.

|

Katino ir pelės žaidimai po savivaldybės kilimu (tęsinys)

Praėjusiame „Verslo labirinto” numeryje skaitytojus supažindinome su mažos Justiniškių turgavietės didelėmis problemomis. Teko pripažinti nemalonų dalyką – kovoti su savivaldybės vėjo malūnais nėra taip paprasta. Į donkichotiškas kovas stojusi Justiniškių turgavietę Vilniaus mieste administruojanti įmonė UAB „Pagrata” pasiryžusi grumtis iki galo prieš neteisėtus Savivaldybės trukdymus užbaigti turgaus statybą ir modernizavimą. Įsisenėję ginčai tarp UAB „Pagrata” ir Vilniaus miesto savivaldybės sustabdė turgavietės plėtrą. Nuostolių patyrė ne tik turgų administruojanti įmonė, ne tik prekiautojai ir pirkėjai – nukentėjo Valstybės ir miesto biudžetas. Turgavietės darbuotojai laukia ir tikisi, kad nesutarimai su miesto valdžia kada nors pasibaigs, ir išsispręs ramybės neduodančios problemos dėl turgaus žemės sklypo. Turgavietę administruojanti įmonė kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlikti turgaus sklypo ribų korektūrą, nes dėl klaidų Justiniškių seniūnijos pateiktame turgaus projekte, pastatyti statiniai kerta sklypo ribas. Neilgai laukus suveikė veiksmo-atoveiksmio dėsnis. Atsakydama į UAB „Pagrata” ieškinį Savivaldybė teismui pateikė priešieškinį, kuriame Savivaldybės administracija bandė nuginčyti turgaus nekilnojamų pastatų statybos ir registravimo teisėtumą bei UAB „Pagrata” teisę pratęsti Valstybinės žemės nuomos terminą.

Kas laukia nekilnojamojo turto rinkos 2009 metais?

Kas laukia nekilnojamojo turto rinkos 2009 metais?

Dar praėjusiųjų metų pabaigoje dažnai buvo girdimos kalbos, kad šiuo metu pirkti nekilnojamojo turto dar neapsimoka, dar, esą, reikia laukti pavasario, nes tada dar labiau nukrisią kainos ir tik tada jau būsią verta įsigyti norimą turtą. Prognozių būta įvairių, tačiau dažnai žmonėms tiesiog pritrūksta argumentų, kodėl turėtų įvykti vienoks ar kitoks rinkos pokytis. Todėl, geriausia atsakymų į mums visiems rūpimus klausimus klausti specialistų. Anksčiau bankų tikslas buvo didesnė rinkos dalis, didesnis paskolų portfelis ir pan. Šiuo metu bankų pelnas labiau priklauso ne nuo to, kad kuo daugiau suteiks paskolų, o kiek bus suformuota atidėjimų probleminėms paskoloms. Bankai skaičiuoja, kokia kliento padėties pablogėjimo tikimybė ir kokie šiuo atveju gali būti nuostoliai (priklausantys nuo įkeisto turto vertės). Ypač svarbus bus turto vertinimas. Ir bankams, ir klientams labai svarbu sužinoti tikrąją turto vertę. Lengva prognozuoti, kad bankai jaučiasi pakankamai saugiai, kol nekilnojamojo turto vertė mažėja 10-20 proc. Tačiau labai sunku prognozuoti, kaip bankai elgsis, jei kai kuriuose segmentuose įkeisto turto kainos bus mažesnės nei paskolos vertė. Kaip bebūtų paradoksalu, tokiu atveju didesnę derybinę galią įgys būtent skolininkas. Žinoma, jo lojalumas bankui paprastai būna sustiprintas asmeniniais bei susijusių įmonių laidavimais. Niekas negali pasakyti, ar per kelerius metus bus galutinai numuštas noras turėti savo būstą ir normalus dalykas bus jį nuomotis.

| |

Ploniausiame 10 mln. pikselių fotoaparate – šypsenos atpažinimo technologija

Pasaulinės elektronikos lyderės „Casio” sukurtas ploniausias – tik pusantro centimetro storio – 10 mln. pikselių skaitmeninis fotoaparatas pasiekė ir Lietuvos rinką. Kompaktiškojo modelio korpusas yra pagamintas iš nerūdijančio plieno, jame įdiegtas itin ryškus 2,7 colių ekranas ir 3 kartus artinantis objektyvas. Modelis „EX-S10″ taip pat išsiskiria specialiu režimu, kurį pasirinkus užraktas suveiks būtent tą akimirką, kai fotografuojamas žmogus nusišypsos. Nepaisant kompaktiškumo, fotoaparate „EX-S10″ yra įdiegta didesnė nei įprasta, 1/2,3 colių skersmens, naujai sukurta 10,1 mln. pikselių vaizdo matrica. Todėl net ir spausdinant dideliu formatu ar spausdinant tik nedidelę nuotraukos dalį, bus gaunama aukštos kokybės nuotrauka. Naujasis automatinio užrakto režimas, įdiegtas „EX-S10″, skirtas ne tik šypsenų „medžioklei”. Pasirinkus šį režimą taip pat bus galima išvengti neryškių nuotraukų, nes automatiškai bus reaguojama į fotografuojančiojo rankų drebėjimą, todėl užraktas suveiks tik tada, kai drebėjimas liausis. Kitas nustatymas leis išvengti neryškių nuotraukų dėl fotografuojamo objekto sujudėjimo, nes užraktas suveiks tik tą akimirką, kai objektas nejudės. Didelis dėmesys kuriant naująjį modelį buvo skirtas filmavimo galimybėms. „EX-S10″ yra įdiegtas MPEG-4 glaudinimo standartas H.264, kuriuo filmuojant galima išsaugoti pusantro karto daugiau įrašų.

| |

Greičiausias fotoaparatas prekyboje pasirodys jau balandžio mėnesį

Japonijos kompanijos „Casio” sukurtas greičiausias pasaulyje skaitmeninis fotoaparatas prekyboje pasirodys jau balandžio mėnesį. Maksimalia 6 mln. pikselių raiška „EX-F1″ modelis galės fotografuoti iki 60, o filmuoti – net iki 1200 kadrų per sekundę greičiu. Iki šiol tokio greičio nėra „pasiekęs” nei vienas, net ir veidrodinis, skaitmeninis fotoaparatas. Lietuvoje „EX-F1″ fotoaparatas pasirodys balandžio pabaigoje. Planuojama jo kaina – apie 2 500 litų. Naujasis modelis fiksuos net ir tuos judesio momentus, kurių natūraliai nesuspėja pamatyti žmogaus akis. Ši funkcija bus nepakeičiama fiksuojant dideliu greičiu judančius objektus. Priklausomai nuo pasirinkto režimo, „EX-F1″ taip pat galima nepertraukiamai fotografuoti 5 kadrų per sekundę greičiu ištisas 12 sekundžių bei filmuoti 1200, 600, 300, 60 ar įprastu 30 kadrų per sekundę greičiu. Keisti serijinio fotografavimo greitį bus galima net ir fotografavimo metu. Užfiksuotą medžiagą vartotojai galės peržiūrėti sulėtinto vaizdo režimu. Tokia funkcija kol kas tėra naudojama tik profesionalioje vaizdo įrangoje. Modernios programinės įrangos dėka, tarsi sulėtintame kino filme, užfiksuotus vaizdus fotoaparato ekrane galima patogiai peržiūrėti ir taip išsirinkti reikiamiausius kadrus. Fotografuojant sparčiuoju režimu bus galima naudotis blykste. Pavyzdžiui, fotografuojant 7 kadrų per sekundę greičiu, su blykste galima užfiksuoti iki 20 kadrų.

| |

„Tamron“ pristatė pirmąjį pasaulyje 15 kartų artinantį objektyvą su optiniu stabilizatoriumi

„Tamron Co.Ltd.” išplatino pranešimą apie ilgai laukto galingiausio pasaulyje universalaus, 15 kartų artinančio objektyvo gamybos pradžią, kurį ir Lietuvoje bus galima įsigyti jau rugsėjo mėnesį. Tamron AF 18-270mm F/3.5-6.3 Di II VC LD Asferinis (IF) MAKRO yra pirmasis pasaulyje 15x (28-419mm pagal 35mm formatą) artinimo veidrodinių fotoaparatų objektyvas su vaizdo stabilizavimo sistema. Šis objektyvas skirtas skaitmeniniams fotoaparatams su APS-C dydžio matrica. Pažangi optinė konstrukcija padeda išlaikyti vaizdo ryškumą ir aiškumą visame ypač kompaktiško objektyvo židinio nuotolio diapazone. Efektyvus „Tamron VC” vaizdo stabilizavimo mechanizmas užtikrina ryškias nuotraukas fotografuojant esant prastam apšvietimui be trikojo. Naujasis „Tamron” objektyvas tinka „Canon” ir „Nikon” veidrodiniams fotoaparatams. Lietuvoje oficiali „Tamron” objektyvų platintoja nuo 2007 metų yra „Fotolita”. Pasak „Fotolitos” direktoriaus Algirdo Labeikio, 2008 metais veidrodinių fotoaparatų pardavimai padidėjo beveik dvigubai – vasarą net iki 700-800 vnt. per mėnesį. „Tamron” objektyvai skirti daugelio garsiausių fotografijos gamintojų modeliams. Šie objektyvai gaminami su skirtingais tvirtinimais, todėl jie tinka „Canon”, „Nikon”, „Sony” ir „Pentax” veidrodiniams fotoaparatams. Kadangi fotoaparatų gamintojai rekomenduoja fotografams įsigyti du objektyvus, o tai yra labai nepatogu, tikėtina, kad daugelis pirkėjų pasirinks naująjį „Tamron” objektyvą.

| |

“Sony” pristatė naujus „Cyber-shot“ serijos fotoaparatus

„Sony” pristato du įperkamus „Cyber-shot” serijos fotoaparatus. Stilingi ir ploni W180 ir W190 puikiausiai tiks norintiems užfiksuoti kokybiškas šeimos išvykų, atostogų ar vakarėlių akimirkas, tačiau neturintiems laiko mokytis fotografuoti su sudėtinga technika. Abu modeliai yra patrauklaus dizaino ir trijų skirtingų spalvų: sidabro, raudonos ir juodos. W180 ir W190 idealiai tiks ir pradedantiems fotografams – fotoaparatais labai paprasta naudotis, vienu mygtuku galima perjungti fotografavimo, filmavimo ir nuotraukų peržiūros režimus. Taip pat yra septyni fotografavimo režimai, pagal kuriuos fotoaparatas automatiškai parenka visus parametrus, o nuotraukos gaunamos itin kokybiškos. „Cyber-shot” W180 ir W190 fotoaparatai bus parduodami už kiekvienam prieinamą kainą, tačiau dėl to nė kiek nenukenčia jų kokybė ir naudojimo paprastumas. Patobulinta veido atpažinimo funkcija kadre atpažįsta net 8 žmonių veidus, o itin tikslus fokusavimas ir eksponavimas padeda padaryti tobulų portretinių nuotraukų. Fotoaparatuose įdiegta ne tik veido atpažinimo, bet ir šypsenos aptikimo funkcija „Smile Shutter”, kurią įjungus fotoaparatas fiksuos tik besišypsančius veidus. Fotoaparatuose įdiegta vaizdo stabilizavimo sistema „SteadyShot”, kuri sumažina fotoaparato virpėjimo įtaką nufotografuotam vaizdui, kuomet fotografuojama einant, važiuojant ar laikant iškėlus rankas. Specialus režimas padidina jautrumą iki ISO 3200 ir leidžia užfiksuoti judančius vaizdus ar interjerą nenaudojant blykstės.

| |

„Sony“ pristatė naujus „Alpha“ serijos veidrodinius fotoaparatus

Bendrovė „Sony” pranešė sukūrė tris stilingus „Alpha” serijos veidrodinius fotoaparatus 230, 330 ir 380. Pasak „Sony Baltic” skaitmeninės fotografijos produktų vadovo Jurio Simanovskio, šiuose fotoaparatuose suderintas įprasto skaitmeninio fotoaparato paprastumas bei SLR fotoaparato nuotraukų kokybė ir funkcijos. 230 yra mažiausiai pasaulyje sveriantis DSLR fotoaparato modelis, turintis APS-C dydžio matricą bei integruotą vaizdo stabilizatorių. 330 ir 380 fotoaparatuose įdiegta vaizdo peržiūros realiu laiku technologija „Quick AF Live View”, leidžianti greitai bei labai tiksliai automatiškai fokusuoti vaizdą, netgi į judančius objektus. 2,7 colių LCD ekranas dabar yra dar šviesesnis, todėl net ir fotografuojant dieną, ekrane matysis aiškus vaizdas. 330 ir 380 modeliuose ekranas pasikreipia aukštyn bei žemyn, todėl patogu fotografuoti būnant bet kokioje pozicijoje, teigiama bendrovės pranešime. Visi naujieji modeliai turi korpusuose integruotus „SteadyShot INSIDE” vaizdo stabilizatorius. Nuotraukas, padarytais šiais trimis fotoaparatais, galima peržiūrėti ir „HD” televizoriuose. Prie televizoriaus fotoaparatą paprasta prijungti HDMI jungtimi, be to, BRAVIA televizoriai yra suderinami su „Alpha” serijos gaminiais ir gali būti valdomi vienu nuotolinio valdymo pulteliu, sakoma pranešime.

Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas”
|

Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas”

Sostinės žiūrovams pristatomi kino filmai, stipriausiai įtakoję kino kalbą, jo evoliuciją. Kiekvienas filmas, ar trumpametražių filmų programa dedikuojama svarbiam kino raidos etapui. Programą projektui sudarė „Anthology Film Archieves” (JAV), Jonas Mekas, kino kritikas Robert Haller, kino kritikas, Prinstono universiteto kino istorijos fakulteto dekanas P. Adams Sitney. Renginyje dalyvaus kviestiniai svečiai, kurie skaitys paskaitas, pristatys žiūrovams filmus ir programas. Filmų atrankos tikslas – atskleisti esminius pokyčius kino, kaip vizualiojo meno, kalboje, išraiškos priemonėse. Programa atspindės įvairius techninius atradimus (tokius, kaip garso, spalvos, montažo, specialiųjų efektų ir kt. atsiradimas, televizijos, naujų technologijų, politikos įtaka), naujų meno krypčių (ekspresionizmas, siurrealizmas, dada, naujoji banga ir kt.) sąveiką su kino menu, įvairių žanrų, stilių ir technikų atsiradimą. Nebus pamiršti ir marginaliniai reiškiniai, tokie, kaip propagandinis kinas, lettrizmas, grynieji formos eksperimentai. Pasaulyje ne kartą buvo mėginama sudaryti įvairius geriausių filmų šimtukus, penkiasdešimtukus ir t.t, tačiau šis projektas pirmą kartą išsamiai atspindės kino kalbos raidą, apims įvairias, kartais net viena kitai prieštaraujančias kryptis ir žanrus, nuo brolių Liumjerų ir Vladislavo Starevičiaus iki „apokaliptinio” kino ir Džeimso Bondo, nuo „film noir” ir vesterno iki serialo ir miuziklo, nuo klasikos iki avangardo…