| | |

Dailininkas grafikas Algirdas Pakeliūnas

Personalinės parodos: dešimtmečio kūrybos apžvalgos paroda Kauno viešojoje bibliotekoje (1976), piešinių, atliktų tušu, paroda ,,Aušros žvaigždė“ Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (1995), paroda Pasvalio M. Katiliškio viešojoje bibliotekoje (2002). Svarbiausios grupinės parodos: Kauno dailininkų pavasario paroda Kaune (1966), paroda „Kaunas – mūsų miestas“ Kaune (1968), tarptautinė paroda ,,Tapyba ir grafika muzikoje“ Bydgoščiuje, Lenkijoje (1969), Kauno dailininkų paroda, skirta V. I. Lenino 100-osioms gimimo metinėms, Kaune (1969), Kauno grafikų parodos Vilniuje (1969, 1971), antroji Pabaltijo grafikos trienalė Taline, Estijoje (1971), Kauno dailininkų paroda Kaune (1974), Panevėžio dailininkų pavasario paroda Panevėžyje (1983), paroda ,,Tapyba, grafika, skulptūra ‘99“ Kaune (1999). Interjero ir eksterjero darbai: Elektrėnų jachtklubo bareljefai ,,Neptūnas“, ,,Saulė“, ,,Marių žirgas“, ,,Vėjas“, ,,Žuvys“, ,,Baltosios lelijos“, ,,Burės“ ir kt. (iš viso 12 vnt., medis); Kauno kavinės ,,Liepa“ medžio reljefai ,,Jaunamartė“, ,,Gale lauko toli“, ,,Bitininkai“, ,,Žaliuose gojuose“ (medis, 1970).

| | |

Mažeikių rajono vorai

Vorai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemos gyvenime. Jie sunaikina nemažai įvairių kenkėjų, gali reguliuoti jų kiekį. Tai nariuotakojų tipo gyvūnai, priklausantys voragyvių klasei. Kūnas sudarytas iš dviejų dalių: galvakrūtinės ir pilvelio. Galvakrūtinėje prisitvirtinusios keturios poros kojų, galvos dalyje išsidėsčiusios 4 poros akių, į priekį nukreiptos cheliceros, kuriomis nužudo savo auką. Pilvelio gale yra voratinklinės karputės, pro kurias išskiriamas ore sustingstantis baltyminis siūlas. Iš tokių siūlų vorai nuaudžia voratinklius, į kuriuos papuola medžiojamas grobis, įsirengia savo guolius arba laikinas slėptuves, nusiverpia kiaušinėlių kokoną. Visi vorai – plėšrūnai, savo grobį pagauna arba jį persekiodami, užpuldami iš pasalų arba nuaustais įvairaus dydžio ir formų gaudomaisiais tinklais. Auką nužudo galingais žandais, į kuriuos atsiveria nuodų liaukos. Patelės perėjimo metu dažnai saugo kiaušinių kokoną arba nešioja kartu su savimi. Išsiritę jaunikliai dar kurį laiką būna kartu, bet po to išsibėgioja, užlipa ant aukštesnių augalų, tvorų, krūmų ar medžių ir pradeda savarankišką gyvenimą. Tokie voriukai išleidžia lengvus voratinklinius siūlų rezginius, kuriuos rudenį vėjas išnešioja. Toks rudeninis reiškinys vadinamas “bobų vasara”. Suaugėliai po dauginomosi periodo žūsta.

| | | |

„Laisvės kryžkelės“ (IV). Dvasinis pasipriešinimas sovietmečio Lietuvoje

Kad būtų aišku, apie ką kalbu, noriu pasakyti keletą žodžių apie tai, ką vadiname nacionaline idėja, kuri skleidėsi visą XX amžių. Būtina suprasti, kad kiekvienai idėjai reikia laiko išsiskleisti, kad galėtų teikti produktą, tapatų jai pačiai. Žiūrėkite, kaip ilgai ėjo XIX a. Jono Basanavičiaus pagimdyta nacionalinė idėja – iki XX a. trečiojo dešimtmečio, kai prasidėjo Lietuvos, kaip modernios valstybės, formavimasis, kai Juozas Keliuotis išleido „Naująją Romuvą“. Ten buvo labai aiškiai suformuluota, kad esame nacionalistai, bet atviri visiems pasaulio vėjams ir pasiryžę priimti viską, kas ten yra tinkama mums, kas pravartu ir ką turime būtinai panaudoti, kad sustiprintume savo tautą. Kitas klausimas – politiniai šios kultūrinės ideologijos aspektai. Kova dėl to, kas geriau ir teisingiau gali įgyvendinti šią idėją, ir pražudė Lietuvą. 1940 m. tautininkai su Antanu Smetona nepakankamai dėmesio kreipė į socialinę tautos būklę, bet jiems neprikiši to, kad jaunajai kartai neįdiegė, jog ji gyvena Lietuvoje, yra lietuviai ir privalo lietuvių tautą, kaip lygiavertę bei lygiateisę Pasaulio tautą, išreikšti nacionaline valstybe. Tiems, kas pamėgintų man paprieštarauti, pirmiausia nurodyčiau 1941-ųjų sukilimą ir partizaninį karą po Antrojo pasaulinio karo. Tai fenomenai, išreiškiantys lietuviškąją nacionalinės idėjos esmę istorijos sklaidoje.

|

Auskarai šokiruoja paauglių tėvus

Papuošalai, kuriuos pripažįsta dabartinis jaunimas, ne visada gali patikti jų tėvams. Auskaras bamboje, lūpoje, antakyje ar net kur kas intymesnėje vietoje gali tapti ir konflikto tarp paauglių bei jų tėvų priežastimi. Kosmetologai pripažįsta, kad būna ir tokių atvejų, kai po kurio laiko ir patys paaugliai ima gailėtis, kad vėrėsi auskarą, nes likusio rando lūpoje, antakyje ar kitoje gerai matomoje veido vietoje lengvai nebepašalinsi. Prieš atlikdami net menkiausią operaciją, gydytojai privalo gauti ligonio ar jo artimųjų sutikimą, tačiau auskarus į antakius, nosį ar bambą veriantiems kosmetologams tokio sutikimo nereikia – tai nenumatyta jokiuose teisės aktuose. Tuo kartais naudojasi paaugliai, sumanę be tėvų žinios pasipuošti kūną geležėlėmis. „Panevėžio rytui“ viena biržietė (pavardė redakcijai žinoma) guodėsi patyrusi šoką, kai jos 13-metė dukra iš Panevėžio sugrįžo su antakyje įvertu auskaru. Moteris teigė suprantanti, kad už nepilnametį vaiką atsako tėvai, tačiau, jos nuomone, tam tikros atsakomybės prieš verdami auskarą į antakį paaugliui turėtų imtis ir tokią operaciją darantys kosmetologai.

Šokolado istorija. “Modernaus šokolado” era
| |

Šokolado istorija. “Modernaus šokolado” era

Kai kakavos įsigyti tapo lengviau, buvo pradėta eksperimentuoti, ieškoti naujų jos panaudojimo būdų. Tačiau buvo ir tokių, kurie priešinosi šokolado plitimui. Pavyzdžiui, Prūsijoje Fridrichas III buvo griežtai uždraudęs šokolado vartojimą. 1674 metais šokoladas buvo pradėtas naudoti pyragų, šerbetų ir kitų produktų gamybai. 1828 metais prasidėjo “modernaus šokolado” era. Tuometinis olandų šokolado gamintojas Conrad J. van Houten užpatentavo nebrangų kakavos sviesto išgavimo iš skrudintų kakavos pupelių metodą. Pirmą kartą kakavos sviestas, kaip ir daugelis kitų atradimų, buvo išskirtas atsitiktinai. Vienas darbininkas netyčia pamiršo nukabinti kabantį maišą, kur buvo sumaltos kakavmedžio pupelės. Ryte atėję darbininkai aptiko, kad kakava yra beveik be riebalų ir lengvai tirpsta vandenyje. Kakavos pupelėje yra iki 57 % kakavos sviesto – natūralių augalinių riebalų. Van Houten pagamintas hidraulinis presas sumažina kakavos sviesto kiekį pupelėje pusiau. Taip galima buvo sukurti “plytelę”, kurią vėliau galima sutrinti į miltelius, kuriuos mes vadiname kakava.

Lapačio arbata
| |

Lapačio arbata

Inkai ir jų palikuonys medicinos srityje kadaise pasiekė stulbinančių rezultatų. Gydymui jie naudodavo įvairiausias žoleles, kurių dauguma mums nežinomos. Vienas tokių augalų – Lapačio žievė, pasižyminti plačiu veikimo spektru. Lapačio medžio amžius paprastai siekia 700 metų. Literatūroje šis medis dar vadinamas gyvenimo medžiu.Dar ji vadinama Pau d’Arco, Paoheebo, Taheebo, Ipė, Roxo, Bow Stick, Ipes, inkų arbata- mat atrado ją inkai. Ji nepaprastai gausi mineralų: kilograme lapačio žievės yra 45 g kalcio, 250 mg geležies ir 180 mg kalio Arbata gaminama iš raudonos šio medžio žievės. Amerikos mokslininkai patvirtino, kad lapačio arbata teigiamai veikia sergant anemija, alergija, bronchitu, diabetu ir navikinėmis ligomis. Manoma, kad ši arbata puiki priemonė nuo nemigos, taip pat sergant leukemija bei kitomis vėžinėmis ligomis. Remiantis įvairiais lapačio medžio tyrimais, šiandien galima teigti, jog arbata iš jo žievės stimuliuoja gyvybingumą, stiprina imunitetą ligoms, sukuria puikią savijautą. Žinoma keletas lapačio arbatos paruošimo būdų. Paprasčiausias – užplikyti kaip juodą arbatą, penkias minutes palikti, kad pritrauktų, gerti šiltą.

|

Advokatų kontora “Proventus” (Vilnius)

Advokatų kontoros Proventus branduolį sudaro advokatai Mindaugas Banelis ir Inga Karulaitytė-Kvainauskienė, kurie įkūrė kontorą 2003 metais. Lietuvos advokatūros narys nuo 2001 metų Mindaugas Banelis Vilniaus Universiteto Teisės fakultetą baigė 2000 metais, o praktinį teisinį darbą dirba nuo 1995m. M.Banelis daugiausia dirba su muitinės, pervežimų ir nuosavybės teisės klausimais. Advokatas aktyviai dalyvauja profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose, gilinasi į verslo aplinkos reguliavimą, palaiko santykius su kontoros partneriais – ekspertais bei auditoriais. Inga Karulaitytė-Kvainauskienė yra Lietuvos advokatūros narė nuo 2001 metų. Vilniaus Universiteto Teisės fakultetą baigė 2000 metais. Daugiausia dirba su civiline teise, komercine teise ir intelektine nuosavybe susijusiais klausimais. Advokatė ruošia jaunąją teisininkų kartą – dėsto Mykolo Romerio Universitete. Be profesinių pareigų, I.Karulaitytė-Kvainauskienė užsiima ir kontoros plėtros projektais.

|

Kas lemia Toyotos sėkmę?

Tikriausiai pasaulyje nėra žmogaus, nors šiek tiek besigaudančio automobiliuose, kuris nežinotų Toyotos vardo. Galima drąsiai teigti, jog Toyota pelnė vairuotojų pasitikėjimą. Antra vieta pasaulyje pagal pardavimų skaičių (pirmą užima General Motors, trečią – Ford) – rezultatas vertas pagarbos. Pirmos vietos automobilių parodose – gero ir atsakingo darbo rezultatas. Tačiau kaip Japonija, tokia maža Azijos šalis, sugebėjo savo automobiliais užkariauti viso pasaulio vairuotojų širdis? Kalbėti apie Toyotos automobilių patikimumą, išskirtinį dizainą bei ergonomiškumą net neverta – įspūdingi pardavimų skaičiai kalba patys už save. Įdomesnė kita šios sėkmingos veiklos pusė, kurios dažnas vartotojas net nežino, o būtent – kaip Toyotai pavyko susirungti su didžiausiais automobilių gamintojais ir pasiekti tokių aukštumų? Kokios stebuklingos lazdelės dėka kompanija „pražydo“ pasaulinėje rinkoje ir nustelbė jos senbuvius? Atsakant į šiuos klausimus visų pirma reikėtų išskirti didžiausią skirtumą tarp Toyotos ir kitų automobilių gamintojų. Tas skirtumas – gamybos organizavimas arba tiesiog Just-In-Time (toliau JIT) sistema, sėkmingai taikoma Toyotoje nuo pat kompanijos įkūrimo. Šios sistemos esmė yra maksimaliai sumažinti medžiagų bei detalių, naudojamų gamyboje, atsargas. JIT „tėvas“ Taiichi Ohno įsitikinęs, jog toks medžiagų valdymo būdas leidžia sukurti didžiausią pridėtinę gaminių vertę, kadangi sutaupomas laikas bei kiti resursai gali būti panaudojami aukštos gaminių kokybės užtikrinimui.

|

Kas žinotina akcininkams ir akcijų apskaitos tvarkytojams

Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Akcinių bendrovių įstatymui (toliau – ABĮ) išsiplėtė reikalavimai įmonių įstatams, patikslintos akcininkų teisės, iš dalies pakeistos nuostatos, susijusios su bendrovės valdymu, pakeistas nuosavo kapitalo santykio reikalavimas ir kt. Pasitaiko atvejų, kad neteisingai ir ne laiku tvarkomi akcijų ir akcininkų apskaitos dokumentai. Kai akcininkai tarpusavyje nesutaria, ypač svarbūs tampa dokumentai, susiję su visomis akcijomis, akcininkų pasikeitimu, akcijų įsigijimu, perleidimu, kapitalo didinimu ir kiti panašūs atvejai. Straipsnyje aptariami nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tavrkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo ypatumai, atkreipiamas dėmesys į audito reikšmę valdant bendroves, t. y. į tai, kokiose bendrovėse auditas privalomas. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo taisyklės patvirtintos 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1041 „Dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo taisyklių patvirtinimo”. Šių taisyklių tikslas – reglamentuoti uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitą tvarkymo, taip pat akcininkų registravimo, duomenų apie akcininkus ir jų turimas materialiąsias akcijas (akcijų sertifikatus) ir nematerialiąsias akcijas kaupimo tvarką siekiant sudaryti tinkamas sąlygas įgyvendinti bendrovių akcininkų teises.

|

“Commercial Union Lietuva” įkūrė naują pensijų kaupimo fondą “Europensija Ekstra”

Viena didžiausių gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovių „Commercial Union Lietuva“ įkūrė naują pensijų fondą „Europensija ekstra“, kurio taisykles vakar patvirtino Draudimo priežiūros komisija. Iki šiol „Commercial Union Lietuva“ savo klientams siūlė konservatyvaus investavimo strategijos pensijų fondą „Europensija“ ir subalansuotos, tačiau nuosaikios investavimo strategijos fondą „Europensija plius“. Naujasis fondas išsiskiria labiau į akcijas orientuota investavimo strategija – iki 65% šio pensijų fondo turto gali būti investuojama į akcijas, kurios ilgesniu laikotarpiu paprastai duoda didesnę grąžą negu skolos vertybiniai popieriai, tačiau egzistuoja didesnė turto vertės svyravimo galimybė. Todėl šis fondas rekomenduojamas jaunesnio amžiaus klientams. „Naują fondą įkūrėme siekdami praplėsti bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvių investavimo galimybes. Tokiu būdu norime kiekvienam savo klientui pasiūlyti labiausiai jo investavimo grąžos siekį bei toleranciją investicijų rizikai atitinkantį fondą“, – teigia „Commercial Union Lietuva“ finansų direktorius Arūnas Rumskas. Tuo pat metu Draudimo priežiūros komisija patvirtino pensijų fondo „Europensija plius“ pakeitimus, kuriais maksimali akcijų dalis fonde sumažinta nuo 40% iki 30%. „Pensijų fondas „Europensija plius“ buvo kuriamas ir valdomas kaip nuosaikios investavimo strategijos, t.y. mažos akcijų dalies pensijų fondas.