Žalias Velnias
Žalias Velnias (Didžiosios kovos rinktinės įkūrėjas) — tai Jonas Misiūnas, gimęs 1910 — aisiais Panevėžio apskrityje, Pušaloto valsčiuje, Pagirių vienkiemyje, vidutinio ūkininko šeimoje. Vaikystėje lankė mokyklą. Sulaukęs 21-erių metų buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų pulke Kaune. Įgijo puskarininkio laipsnį. Vėliau vedė savo kraštietę Oną, su kuria susilaukė 4 vaikų. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių policijos geležinkelio apsaugos tarnyboje. 1944 -aisiais metais, vasario 16d., įstojo į Karo mokyklą, kurią po kelių mėnesių užpuolė vokiečiai. Karius suvarė į vagonus ir išvežė į Vokietiją, kad ten gamintų ginklus vokiečių kariuomenei. Dalis kariūnų sugebėjo pabėgti, tarp jų buvo ir Misiūnas. Tuomet jis grįžo į Kaišiadoris, Žalių valsčių, kur Kaugonių stotelėje vėl saugojo geležinkelį. Liepos pradžioje bolševikų Raudonosios armijos divizijos priartėjo prie Vilniaus. Tuomet Misiūnas pradėjo kaupti ginklus ir slėpti Kaugonių apylinkėse. Kai bolševikai pradėjo nuo Vilniaus žygiuoti Kauno link, Misiūnas patraukė į šiaurę, persikėlė per Nerį ir apsistojo Musninkų valsčiuje, Janonių kaime,pas ūkininką Juozą Kupčiūną ir čia pradėjo burti bendraminčius, pasiryžusius priešintis bolševikų okupacijai. Pirmieji buvo trys broliai Kupčiūnai. Jų kaimyno, Igno Kazlausko, name buvo nuolatinė Žalio Velnio ir kitų būrių susitikimo vieta. Misiūnas taip pat draugavo ir su Česlovu Tveraga, kilusiu iš Rusių Rago kaimo.